Daugybė žmonių praranda klausą, bet nieko dėl to nedaro: kaip grąžinti skambesį gyvenimui?

Žmonių klausa silpsta pamažu. Tik kai pašnekovas per telefoną girdimas blogiau, o ir pats skambutis išgirstamas tik iš trečio ar ketvirto karto, tampa aišku, kad klausa kur kas pablogėjo. Kas jai kenkia ir kaip įmanoma susigrąžinti garsus į savo gyvenimą?

Kas kenkia klausai ir kaip įmanoma susigrąžinti garsus į savo gyvenimą?<br>lrytas.lt koliažas
Kas kenkia klausai ir kaip įmanoma susigrąžinti garsus į savo gyvenimą?<br>lrytas.lt koliažas
 Holly Hunter<br>123rf.com, Scanpix
 Holly Hunter<br>123rf.com, Scanpix
Kas kenkia klausai ir kaip įmanoma susigrąžinti garsus į savo gyvenimą?<br>123rf.com, Scanpix
Kas kenkia klausai ir kaip įmanoma susigrąžinti garsus į savo gyvenimą?<br>123rf.com, Scanpix
Bono.<br>123rf.com, Scanpix
Bono.<br>123rf.com, Scanpix
Jodie Foster<br>123rf.com, Scanpix
Jodie Foster<br>123rf.com, Scanpix
Manuelis Cortezas.<br>123rf.com, Scanpix
Manuelis Cortezas.<br>123rf.com, Scanpix
123rf.com, Scanpix
123rf.com, Scanpix
123rf.com, Scanpix
123rf.com, Scanpix
123rf.com, Scanpix
123rf.com, Scanpix
123rf.com, Scanpix
123rf.com, Scanpix
Daugiau nuotraukų (10)

Vaiva Mickevičienė. Gydytoja otorinolaringologė, "Stilius"

Jan 25, 2021, 6:30 AM

Kur kreiptis pagalbos?

Ausys – stebėtinai galingas, bet ir labai jautrus klausos organas. Dėl klausos susilpnėjimo, ūžesio ausyse, klausos praradimo kenčia 12,5 mln. Vokietijos gyventojų – net kas antras, perkopęs 65 metus. Bet tik kas trečias nešioja klausos aparatą.

Tačiau specialistai nustatė, kad individualiai parinktas aparatas ne tik svariai pagerina gyvenimo kokybę, bet ir apsaugo nuo demencijos.

Ilgiau būnant triukšmingoje aplinkoje – tai roko muzika, diskotekos, dažni šaudymo pratimai – padidėja klausos sutrikimo rizika. Didesnis nei 80 decibelų garso stiprumas daro žalą klausai. Tuomet jos susilpnėjimas atrodo logiška pasekmė.

Pastebėjus, kad klausa susilpnėjo, būtina nustatyti priežastį. Pradžioje labai svarbi kompetentinga diagnozė: ar buvo kokia nors konkreti priežastis, ar problema atsirado palaipsniui?

Dėl visų klausos sutrikimų būtina kreiptis į nosies, ausų ir gerklės specialistus, jie tiksliai diagnozuoja klausos pažeidimų priežastį. Juk ausis susideda iš daugelio dalių, kurios veikia kartu ir padeda girdėti. Ir jei bent vienas skyrelis dirba netinkamai, tai turės įtakos klausai.

Klausa blogėja ne tik dėl stipraus triukšmo, bet ir dėl įvairių antibiotikų vartojimo, infekcinių, genetinių, virusinių ligų, diabeto, dažnai pasikartojančių ausų uždegimų. Ausų infekcija dažniausiai nustatoma vaikams, nes jų imuninė sistema dar nėra iki galo išsivysčiusi.

Ausinės ar ausinukai, kuriuos pastaruoju metu taip mėgsta jaunimas, taip pat nėra nekaltas dalykas. Juos galima nešioti tik vieną valandą per dieną. Nešiodami ausines ypač rizikuoja suaugusieji. Rizika netekti klausos padidėja net kelis kartus. Kuo didesnis garsas, tuo trumpiau ausys gali atlaikyti joms tenkantį krūvį.

Kas klausai kelia didesnį pavojų – ausinės ar ausinukai? Specialistų teigimu, ausinukai, nes jie tiesiogiai įkišami į ausies landą, todėl prie garso dar prisideda 9 papildomi decibelai. Ausinės gaubia ausis iš išorės, dėl to garsas ne taip stipriai padidėja.

Svarbi ir higiena

Didžioji dalis klausą praradusių žmonių yra vyresni nei 65 metų. Silpnosios lyties atstoves galima paguosti: jos klausos netenka rečiau nei stiprioji lytis.

Vokietijoje atliktais tyrimais patvirtinta, kad vyresniems nei 75 metų žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, atsiranda didesnė rizika pargriūti.

Klausos sutrikimų palydovės – psichologinės problemos. Kai negirdima, ką telefonu kalba pašnekovas, ar gyvai bendraujant nesuprantama, ką jis sako, jaučiamasi nepatogiai. Klausos sutrikimai, specialistų tvirtinimu, pastaruoju metu nustatomi vis jaunesniems.

Ar dėl to reikia stebėtis? Vargu. Juk gyvename vis didėjančio triukšmo apsuptyje – tai gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, oro uostai, geležinkeliai, koncertai, renginiai po atviru dangumi.

Pastebėjus net mažiausių klausos sutrikimų būtina nedelsiant kreiptis į šios srities medikus. Daugelis varžosi ar net gėdijasi šios problemos. Bet kuo žmogus ilgiau delsia, tuo labiau silpnėja galvos smegenyse esantys ir kalbos suvokimo funkciją atliekantys klausos centrai.

Klausą silpnina ir netinkama ausų higiena. Ausis reikia plauti pirštu, vandeniu, muilu ir nušluostyti rankšluosčiu. Nevalyti degtukais, smeigtukais ir nenaudoti ausų krapštukų. Visi šie valymo būdai gali pažeisti ausų landą ar net būgnelį.

Blogai girdintieji klausos aparatus vadina mažuoju stebuklu, kuris priderinamas individualiai. Nereikia baimintis jų nešioti, ypač jaunesnio amžiaus pacientams. Jie tokie miniatiūriniai ir jų tikrai nematyti.

Pacientams, turintiems sunkų ar labai sunkų abipusį klausos pažeidimą, t.y. kurtiems, persodinamas kochlearinis, arba klausos, implantas.

Nesvarbu, ar tai būtų implantas, ar klausos aparatas, jį nešiojantis žmogus privalo klausą treniruoti specialiais pratimais.

Vokietijos specialistų tvirtinimu, klausos aparatus turintiems pacientams dažnai pakanka aštuonių savaičių treniruočių, implantacijos atveju jų prireikia ilgiau.

Prarastas malonumas

Pacientų patirtis rodo, kad pastangos nenueina perniek. Tai patvirtino ir klausos aparatą nešiojantis Vokietijos aktorius Ch.M.Ohrtas: „Tai buvo tarsi pabudimas antram gyvenimui. Išėjęs į gatvę girdėjau automobilius, sode – paukščių čiulbėjimą, bičių dūzgimą. Tik tuomet suvokiau, ką buvau praradęs, kad visus tuos metus neturėjau visaverčio gyvenimo.“

Natūralu, kad klausos sutrikimas, ūminis ar lėtinis, sutrikdo kasdienį žmogaus gyvenimą. Kuo žmogus socialesnis, tuo ryškiau jis pajunta klausos sutrikimo pasekmes. Esant trumpalaikiam klausos sutrikimui (sieros kamštis, nepūlingas vidurinės ausies uždegimas) pacientai dažniausiai skundžiasi sutrikusia reakcija gatvėje, vairuojant mašiną, jiems sunkiau orientuotis aplinkoje negirdint dalies eismo garsų.

Lėtinis klausos sutrikimas vien dėl to, kad tęsiasi ilgai, apsunkina bendravimą darbe – sudėtinga dalyvauti komandiniuose pokalbiuose, nes triukšme pasidaro sunkiau išgirsti, kalbėti telefonu, klasėje mokytojui ar dėstytojui tampa sudėtinga išgirsti toliau sėdinčius pamokos ar paskaitos dalyvius.

Žmonės, kurie dažnai lankosi kultūros renginiuose, esant ryškesniam klausos sutrikimui nebetenka dalies malonumo negirdėdami dalies garsų, todėl kai kurie pradeda vengti tokių išėjimų ir didesnių susibūrimų.

Norint išvengti klausos sutrikimų ar juos palengvinti, reikėtų laikytis pagrindinių ausies higienos taisyklių – vengti ausies valymo krapštuku, išsausinti ausies landą po pirties, baseino procedūrų (tai geriausia padaryti rankšluosčiu ar popierine servetėle kelis kartus spaudžiant ties landos įeiga, ausį palenkus žemyn, arba iš didesnio atstumo padžiovinti plaukų džiovintuvu).

Taip pat tinkamai valdyti slogos simptomus – plauti nosį, skystinti sekretą, kai jis tirštas, naudoti nosį atkemšančius lašus esant ryškiam užburkimui (tiesa, to negalima daryti ilgiau nei 5–7 dienas), esant alerginei slogai naudoti lašus nuo alergijos.

Visa tai gali padėti išvengti pūlingo ar nepūlingo vidurinės ausies uždegimo.

Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, aukštas kraujospūdis didina ūminio klausos nervo uždegimo riziką, tad jei dėl šių ligų skiriamas gydymas, reikėtų laikytis jo režimo.

Patariama vengti didelio garso, naudoti apsaugos priemones dideliame triukšme (statybininkams, muzikantams), tire, nestovėti prie garso kolonėlių ir riboti garso intensyvumą esant su ausinukais.

Įžymybių bėdos

Vokietijos aktorius Christophas M.Ohrtas (60 m.) dvidešimt metų gyveno turėdamas pablogėjusią klausą. Dabar jis gali mėgautis kiekviena diena, kai ausų ligų specialistas pritaikė jam geriausią klausos aparato variantą.

Airijos roko grupės „U2“ vokalistą, daugelio dainų autorių Bono (60 m.) jau seniai kamuoja ūžesys ausyse. Savo asmeninę patirtį dėl klausos sutrikimo, kokį poveikį tai turėjo jo gyvenimo kokybei atlikėjas perteikė dainoje „Staring At The Sun“.

Buvusiai profesionaliai Vokietijos dailiojo čiuožimo žvaigždei Tanjai Szewczenko (42 m.) prieš daugelį metų TV serialo „Tarp mūsų“ filmavimo aikštelėje staiga pablogėjo klausa. Specialistai nustatė priežastį – stresas. Gerą klausą T.Szewczenko pavyko susigrąžinti kortizono terapija, kitomis medicininėmis priemonėmis ir, kaip ji pati sako, didelėmis ramybės porcijomis.

Po pistoleto šūvio per vieną vesterno „Trys draugai“ filmavimo epizodų 1986-aisiais Holivudo aktorius Steve’as Martinas (75 m.) ausyse pradėjo girdėti ūžesius. Teko kreiptis į specialistą. Nepaisant gydymo, ūžesys išliko.

Dviejų „Oskarų“ laimėtoja Jodie Foster (58 m.) yra prisipažinusi, kad mažai kreipė dėmesio į savo sveikatos ir klausos problemas. Bet dabar privačioje aplinkoje ir per viešus renginius kino žvaigždė sąmoningai nešioja klausos aparatą.

Prieš dvejus metus modeliui Mirjai du Mont (44 m.) dėl streso sukelto dešinės ausies klausos sutrikimo teko atlikti operaciją. Šia ausimi dabar ji girdi tik 40 proc., liko ir ūžesys.

JAV aktorės Holly Hunter (62 m.) klausos sutrikimo priežastis – vaikystės ligos pasekmė. Būdama devynerių ji susirgo kiaulyte. Nuo to laiko aktorė nebegirdi kaire ausimi.

Britų gitaristas Pete’as Townshendas (75 m.) skundžiasi bloga klausa ir ūžesiu ausyse. Dėl to, specialistų tvirtinimu, kalta jo muzika. Vienas jo grupės „The Who“ pasirodymas buvo įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip garsiausias visų laikų koncertas. 32 metrų atstumu nuo scenos garso intensyvumas siekė net 126 decibelus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.