Be vis dar siaučiančio koronaviruso, kiekvieno šaltojo sezono metu žymiai padidėja sergamumas įvairiomis virusų sukeltomis peršalimo ligomis, ir ypač bakterijų sukeliamu plaučių uždegimu (pneumonija). Lietuvoje dėl pneumonijos ir jos komplikacijų kasmet miršta virš pusės tūkstančio žmonių. Dažniausiai pasitaikantis ir grėsmingiausias jos sukėlėjas yra pneumokokas. Jis taip pat sukelia ir kitas sunkias ligas – meningitą bei sepsį.
„Įvairūs virusai, ypač gripo ir koronavirusai, naikina kvėpavimo takų virpamąjį epitelį, kuris yra pirmasis apsaugos barjeras, neleidžiantis infekcijai įsiskverbti. Paprastai tariant, jis tiesiog nusilupa ir tokiu būdu pneumokokui atveria vartus į plaučių audinius ir kraują.
Būtent pneumokokas sukelia didžiąją dalį visuomenėje įgytos pneumonijos atvejų, o jo ir gripo viruso derinys, dažnai vadinamas „mirtinu sinergizmu“, nulemia ne tik sunkios eigos pneumoniją, bet ir išsivysto į didelį mirštamumą lemiantį pneumokokinį sepsį.
Šiuo metu sergantiems sunkia COVID-19 forma, ypač ventiliuojamiems pacientams, taip pat gali prisidėti antrinė bakterinė pneumonija, kuri labai pablogina prognozę“, – aiškina LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų sk. vedėjas doc. Alfredas Bagdonas.
Svarbiausias vaidmuo tenka imuninei sistemai
Susirgimą kvėpavimo takų infekcijomis nulemia 3 veiksniai:
1. Infekcijos (virusų ar bakterijų) kiekis, patekęs į kvėpavimo takus;
2. Infekcijos sukėlėjo agresyvumas;
3. Imuninės sistemos būklė.
Pasak pulmonologo, nors infekcijos sukėlėjų agresyvumo pakeisti negalime, tam tikri mūsų veiksmai daro įtaką pavojui užsikrėsti ir yra ypač svarbūs siekiant išvengti virusinių infekcijų.
„Sumažinti į kvėpavimo takus patenkantį užkrato kiekį galime laikydamiesi saugaus atstumo ir naudodami apsaugos priemones, tokias kaip kaukės, respiratoriai ir pan. Jei taip užkrato kiekis sumažinamas, kvėpavimo takų epitelis nėra pažeistas rūkymo ar lėtinių kvėpavimo takų ligų, o imuninė sistema sureaguoja laiku ir tinkamai, tikėtina, kad nesusirgsite. Imuninės sistemos būklė čia labai svarbi“, – teigia doc. A. Bagdonas.
Didžiausias pavojus kyla senjorams
Kadangi imuninės sistemos vaidmuo ginantis nuo infekcijų yra svarbiausias, gydytojas primena, kurių žmonių imuninis atsakas yra silpnesnis.
„Susidarius palankioms sąlygoms infekcijai plisti, pneumokokine liga gali susirgti kiekvienas iš mūsų. Tačiau net kelis kartus didesnė rizika kyla dviem asmenų grupėms – vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms ir sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma, širdies-kraujagyslių, kepenų, inkstų, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu.
Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos pacientų sergamumas pneumokokine pneumonija padidėja net 7 kartus. Taip pat 2,5 karto didesnis pavojus kyla rūkantiems asmenims“, – pasakoja doc. A. Bagdonas.
Efektyviausias ginklas – vakcinacija
Nepaisant gerai prieinamos medicinos pagalbos ir nuolat kuriamų efektyvių antibiotikų, pulmonologo teigimu, pneumokoko sukelta pneumonija vis dar išlieka labai pavojinga ir potencialiai mirtina liga.
„Laiku pradėtas gydymas antibiotikais daliai pacientų padeda išvengti mirties ir kitų komplikacijų, tačiau neturi įtakos bendram sergamumui, taip pat didina atsparumą antibiotikams. Todėl vienintelė efektyvi priemonė, galinti ženkliai sumažinti didžiausių rizikos grupių sergamumą ir mirštamumą yra pneumokokinė vakcina“, – tvirtina doc. A. Bagdonas.
Gydytojas aiškina, kad skiepijimas pneumokokine vakcina sudaro sąlygas iš anksto pasigaminti specifinius antikūnus prieš infekciją, o ja užsikrėtus – greitai sunaikinti užkratą.
„Šiuo metu prieinamos pneumokokinės vakcinos yra pakankamai efektyvios ir saugios. Tyrimų duomenimis, vyresnius nei 65 m. asmenis skiepijant 23 serotipų polisacharidine vakcina, rizika susirgti invazinėmis pneumokokinėmis ligomis (pneumokokine pneumonija, meningitu ir sepsiu) sumažinama net 75 procentais“, – teigia doc. A. Bagdonas.
