Persirgusieji COVID–19 atskleidė dar vieną netikėtą ligos požymį

Pasaulį nuo 2020 – ųjų stingdant koronaviruso pandemijai, vis daugiau atsiranda duomenų ir apie dažnėjantį ryškų plaukų slinkimą arba netekimą tarp žmonių, persirgusių COVID–19. Trichologai, specialistai, dirbantys būtent su plaukų ir galvos odos ligomis, sako, jog laikinas plaukų slinkimas yra normali ir galima reakcija po karščiavimo ar infekcinės ligos, bei siūlo nepanikuoti, o daugiau dėmesio skirti plaukų priežiūrai.

Vis daugiau atsiranda duomenų ir apie dažnėjantį ryškų plaukų slinkimą arba netekimą tarp žmonių, persirgusių COVID–19. <br> 123rf.com nuotr.
Vis daugiau atsiranda duomenų ir apie dažnėjantį ryškų plaukų slinkimą arba netekimą tarp žmonių, persirgusių COVID–19. <br> 123rf.com nuotr.
Gydytoja dermatovenerologė–trichologė Aušrinė Ramanauskaitė.<br>Nordclinic nuotr.
Gydytoja dermatovenerologė–trichologė Aušrinė Ramanauskaitė.<br>Nordclinic nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gintarė Rožėnė

Mar 1, 2021, 4:43 PM

Padidėjusi temperatūra, šaltkrėtis, karščiavimas yra dažni COVID–19 infekcijos simptomai. Praėjus 2 – 4 mėnesiams nuo ligos pasireiškimo, daug pacientų skundžiasi padidėjusiu plaukų slinkimu – daugiau plaukų iškrenta galvos plovimo metu, randama ant rūbų, pagalvių, šukose.

„Tai – telogeninis plaukų slinkimas (telogen effluvium). Šio proceso metu daugiau nei įprasta plaukų pereina į telogeno fazę – plaukas nustoja augti ir iškrenta. Įprastai skalpe didžioji dauguma plaukų yra augimo fazėje (anagene) – 85 proc., 5 proc. plaukų ilsisi, o 10 proc. kasdien iškrenta.

Žmogui patyrus stresą, tokį kaip liga, operacija, neigiamos emocijos, dieta, rūkymas, gimdymas ar vaistai, net apie 50 proc. ir daugiau plaukų gali pereiti į ramybės ir kritimo fazes, kurios trunka apie 6 mėnesius ir gali savaime sustoti.

Plaukai neįprastai gausiai slinkti nustoja savaime, kai nebelieka provokuojančio faktoriaus“, – pasakoja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė – trichologė Aušrinė Ramanauskaitė.

Stresas – bene didžiausias sveikų plaukų priešas

Plaukų slinkimas gali varginti ir asmenis, persirgusius besimptome koronaviruso forma ar net neturėjusius tiesioginio kontakto su COVID-19. Ne tik fizinis, bet ir emocinis stresas gali sukelti telogeninį plaukų slinkimą. Nerimas, stresas, prislėgta nuotaika – dažni šios pandemijos palydovai. „Padidėjęs plaukų slinkimas prasideda apie trečią mėnesį prasidėjus stresui.

O atradus, kad plaukai krenta kuokštais, stresas dar labiau sustiprėja, ir taip žmogus pakliūva į užburtą ratą. Organizmui atsistačius po infekcijos ar po patirto streso, plaukai gali ir patys savaime nustoti slinkti, ataugti nauji, tačiau tai ilgas procesas, dažnai trunkantis net iki 9 mėnesių, kai pacientai pajaučia padidėjusį plaukų tankį.

Todėl jei jaučiate kitus simptomus, ne tik plaukų slinkimą, bet matote plikimo zonas, bėrimus skalpe, spuogelius, pleiskanas ar paraudimus, jaučiate niežėjimą ar deginimą, kreipkitės į dermatologą diagnozei patikslinti ir gydytis. Jei įtariate, jog tai ne COVID–19 ar streso sukeltas slinkimas, taip pat reikėtų pasikonsultuoti su mediku. Jums bus atlikti kraujo, plaukų ir skalpo tyrimai“, – pataria su tokiais atvejais dirbanti gydytoja A. Ramanauskaitė.

Jei žmogus pageidauja gydytis pats, neturėtų pamiršti pilnavertės mitybos, praturtintos amino rūgštimis, vitaminu D, geležimi. Galima naudoti vaistinėje įsigytus įtrinamus losjonus nuo reakcinio plaukų slinkimo, tačiau būtina nepamiršti psichologinės būsenos balanso ir streso mažinimo. Labai puikiai padeda joga, meditacija, fizinis aktyvumas, grynas oras. Būtina nepamiršti reguliarios plaukų higienos – pastebėta, jog karantino metu laiką namuose leidžiantys žmonės retai trenka galvą ir taip plaukų būklę tik pablogina.

Galvą plauti dažniau ar rečiau?

„Kaip dažnai plauti galvą, labai priklauso nuo jūsų odos ir plaukų tipo. Jei oda riebi, pleiskanojanti, niežtinti, jums nustatyta psoriazės (žvynelinės) arba seborėjinio dermatito diagnozė, plaukus patartina plauti dažniau, net kasdien.

Esant bėrimams svarbu naudoti gydomuosius šampūnus nuo pleiskanų, kol jausite pagerėjimą. Vėliau jau galima retinti plaukų plovimą iki trijų kartų per savaitę ir naudoti kuo švelnesnius, tausojančius šampūnus, palaikančius normalią odos būklę tarp paūmėjimų. Dažnai trinkdami plaukus nepamirškite drėkinamųjų ir maitinamųjų balzamų arba kaukių, kad ne tik skalpas, bet ir plaukas būtų sveikas“, – pataria gydytoja dermatovenerologė – trichologė.

Esant sasai galvos odai, sausam, chemiškai apdorotam plaukui, ar jautriam ir raustančiam skalpui, plovimas rekomenduojamas kuo retesnis, kad ir kartą per savaitę. Patariama naudoti švelnius šampūnus ir drėkinamąsias bei maitinamąsias kaukes, plaukus galima purkšti nenuplaunamu serumu ar kondicionieriumi.

Jeigu vartojate įtrinamas priemonės nuo plaukų slinkimo arba vaistus nuo skalpo bėrimų ir plikimo, rekomenduojama trinkti galvą bent kas tris dienas. Karantino metu galima po plovimo kuo dažniau leisti plaukams išdžiūti natūraliai, be karštų džiovintuvų, nenaudoti formavimo priemonių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.