Pasinaudokite gydomąja bakterijų galia: kelios taisyklės padės išlikti sveikiems

Gerosios bakterijos lemia gerą savijautą ir net gali apsaugoti nuo ligų. Bakterijų baiminamės be reikalo. Tik maždaug vienas jų procentas gali sukelti ligas. Dauguma šių padarėlių yra ne tik nekenksmingi, bet ir naudingi.

Gerosios bakterijos lemia gerą savijautą ir net gali apsaugoti nuo ligų.<br>123rf.com, Scanpix
Gerosios bakterijos lemia gerą savijautą ir net gali apsaugoti nuo ligų.<br>123rf.com, Scanpix
Cara Delevingne.<br>ONA KACĖNAITĖ, indrė šlikaitė
Cara Delevingne.<br>ONA KACĖNAITĖ, indrė šlikaitė
Chloe Delevingne.
Chloe Delevingne.
Elle MacPherson.
Elle MacPherson.
Gwyneth Paltrow.
Gwyneth Paltrow.
Halle Berry.
Halle Berry.
Maggie Q.
Maggie Q.
Monica Meier-Ivancan.
Monica Meier-Ivancan.
Tina Kaiser.
Tina Kaiser.
Daugiau nuotraukų (10)

Erika Stankevičiūtė Sveikatos ir grožio namų „BEŽA Familia“ generalinė direktorė

Mar 21, 2021, 10:46 AM

Mikroorganizmai buvo pirmieji gyventojai šioje Žemėje. Jų yra beveik visur, taip pat ir mūsų organizme. Iš tikrųjų ant mūsų kūno knibžda milijardai bakterijų, virusų ir grybelių. Šių gyventojų visuma apibūdinama mikrobiomos sąvoka.

Mikrobiomos tyrimais stengiamasi nustatyti šių mikroorganizmų poveikį sveikatai. Didelis žingsnis šia kryptimi buvo žengtas 2005-aisiais. Iki tol buvo galima patikrinti tik mažą mikrobiomos dalį, nes tam tikros bakterijos dauginasi tik tam tikroje maitinamojoje terpėje.

Naujosios technologijos, vadinamoji „Naujosios kartos sekoskaita“ („Next Generation Sequencing“), atvėrė kelius nuodugniam mikrobiomos tyrimui. Nors dar daug kas neišsiaiškinta, jau sukaupta nemažai žinių.

Žmogus iš išorės ir vidaus uždengtas tarsi kilimu. Ant kūno ir viduje gyvena apie 100 000 milijardų mikroorganizmų, daugiausia – 95 proc. – žarnyne. Čia, priklausomai nuo kūno svorio, knibžda 1–2 kilogramai bakterijų.

Žarnyne sąlygos bakterijoms daugintis labai pastovios: 37 laipsnių temperatūra, drėgna ir yra maisto. Tikras rojus.

Bakterijų nauda

Be organizme gyvenančių bakterijų būtų sunku apdoroti maisto medžiagas, gauti signalus, ar esame sotūs, alkani, suvaldyti imuninę sistemą.

Mikroorganizmai vienu ar kitu būdu įsitraukia į visus organizme vykstančius procesus. Ir užtikrinant sklandų jo darbą šie mažieji gyventojai vaidina svarbų vaidmenį.

Ar mikrobioma tikrai tokia svarbi mūsų sveikatai? Ligas ir uždegimus dažnai lemia sumažėjusi bakterijų įvairovė. Dar gerokai iki ligos proveržio dažnai nustatoma, kad mikroorganizmų mišinys tapo vienodas ar dauginasi tam tikros organizmui nepalankios jų kolonijos.

Dėl sutrikusios odos mikrobiomos atsiranda jos pažeidimas – neurodermitas, aknė ar žvynelinė. Ypač daug žinoma apie mikrobiomos pokyčius sergant neurodermitu. Sukauptų duomenų pagrindu patvirtinti tikslingi šios ligos gydymo būdai.

Tyrėjai nustatė, kad pažeista mikrobioma gali lemti ne tik įvairias autoimunines ir chroniškas ligas – cukrinį diabetą, alergiją, išsėtinę sklerozę, Parkinsono, Alzheimerio ligas, bet ir psichikos ligas, pavyzdžiui, depresiją. Tai kol kas tik pirminio tyrimo rezultatai.

Kaip nepakenkti sau?

Bet įrodyta, kad sutrikus mikrobiomai jaučiamės blogai. Žarnyno barjerai tampa pralaidesni. Tuomet medžiagų apykaitos produktai ir toksinai patenka į kraujotakos sistemą ir gali sukelti problemų.

Kaip nustatyti sveiką ir ligą sukeliančią žarnyno mikrobiomą? Į savo vidų negalime pažvelgti ir stebėti, kokie procesai ten vyksta. Pastaruoju metu kai kurie specialistai žarnyno analizei pasitelkia išmatų tyrimus, bet juos medikai laiko ginčytinais.

Mikrobioma – stebėtinai stabili. Bet visi turime galimybę gerąsias bakterijas suaktyvinti, o blogąsias – prislopinti.

Įtaką mikrobiomai daro mūsų socialinis gyvenimas. Dažniau paspausti ranką, apsikabinti ar tiesiog būti arti kitų – daugiau socialinių kontaktų reiškia įvairesnę mikrobiomą.

Šį teiginį patvirtino Kalifornijos Berkeley universiteto mokslininkai tirdami žmogbeždžiones.

Šiuolaikinė socialinė distancija reiškia ir mikrobų distanciją. Pastaruoju metu priverstinai gyvename griežtos higienos sąlygomis. Dėl to ilgainiui kyla alergijos rizika. Medikai mano, kad labai padaugės odos ligomis ir alergijomis sergančių pacientų.

Dėl Vakarų pasaulyje galiojančių higienos standartų žmonės jau turi labai sumažėjusią mikrobiomą. Tai atskleidė palyginimas su Pietų Amerikos čiabuviais, janomamų gentimi.

Jų mikrobiomos įvairovę lemia gyvenimo būdas. Janomamai gyvena gamtoje ir su gamta, nešioja mažiau drabužių nei vakariečiai ir didesnę gyvenimo dalį praleidžia gryname ore.

Renkantis kasdienes higienos ar buitinės chemijos priemones taip pat reikėtų būti atsargiems. Mikrobiologai įspėja, kad tam tikros cheminės medžiagos, įeinančios į skalbimo ir plaukų priežiūros priemonių sudėtį, daro įtaką mikrobiomai.

Maisto svarba

Nepalankūs mikroorganizmams ir kai kurie medikamentai, ypač antibiotikai. Jie įveikia žalingas bakterijas, bet jų, vaizdžiai sakant, aukomis tampa ir gerosios.

Antibiotikai turėtų būti skiriami tik bakterijų sukeliamų ligų atvejais, bet yra bejėgiai prieš virusus.

Pastarojo meto Vokietijos mokslininkų tyrimai atskleidė, kad kai kurie psichikos sutrikimus gydantys, kraujospūdį mažinantys, antihistamininiai ir skausmą slopinantys vaistai taip pat mažina mikrobiomos įvairovę.

Ypač svarbus vaidmuo mikrobiomos pusiausvyrai palaikyti tenka mitybos įpročiams.

O probiotikai ir prebiotikai, apie kuriuos dabar kalbama itin daug? Ar verta į juos investuoti ir vartoti tikintis, kad sveikata pagerės? Tarp šių panašių žodžių žmonės dažnai deda lygybės tašką. Taip nėra. Abu reikalingi žmogaus organizmui.

Probiotikai – gyvosios bakterijos. Patekusios į žarnyną jos nusėda ant jo sienelių ir nepalieka vietos įsigalėti mikroorganizmams, sukeliantiems ligą.

Prebiotikai – ne bakterijos, o terpė, reikalinga probiotinėms bakterijoms daugintis. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, ankštinėse pupelėse, ruginėje duonoje. Tokių produktų mūsų valgiaraštyje turi būti nuolat.

Rytiečiai mėgsta teigti, kad pirmosios mūsų organizmo smegenys yra žarnynas. Tokios nuomonės laikosi ir universiteto Kiote profesorius, gastroenterologas, Glikeminio streso asociacijos prezidentas prof. Yonei Yoshikazu iš „Doshisha“ universiteto. Anot jo, žarnyno mikroflora atsakinga už mūsų gerą savijautą ir nuotaiką, jų kaitą – tai daro įtaką serotonino ir dopamino išsiskyrimui. Pasak profesoriaus, tinkama šios terpės pusiausvyra – tiesioginis mūsų savijautos veidrodis.

Taip pat daugelis šiuolaikinių psichoterapeutų analizės metu atsižvelgia į paciento žarnyno mikrofloros būklę. Neretai skiria probiotikų, elektrolitų. Po šio gydymo pagerėja nuotaika ir savijauta.

Dar rytiečiai mano, kad 70 proc. imuniteto priklauso nuo mūsų žarnyno mikrofloros, jos gleivinės. Jei ji subalansuota, puikiai atlieka savo darbą – veikia tarsi antioksidantas, padedantis kovoti su ligomis. Tuomet žmogus jaučiasi puikiai – nėra nutukęs, neturi odos problemų.

Garsenybių išbandymai

Australų modelis ir aktorė Elle MacPherson (56 m.) prisimena: „Būdama 50-ies nesijaučiau savimi. Mano plaukai, nagai, oda buvo sausi ir pažeisti, priaugau svorio.“ Mitybos konsultantė skyrė jai probiotikų ir prebiotikų žarnyno veiklai palaikyti. Sprendimas buvo teisingas: australė greitai vėl pasijuto energinga ir geros fizinės formos. „Tai pakeitė mano gyvenimą“, – tvirtino E.MacPherson.

Septyneriais metais vyresnė supermodelio Caros Delevingne (28 m.) sesuo verslininkė Chloe Delevingne vartoja maisto papildus, į kurių sudėtį įeina bakterijų atmainos.

„Oskaro“ statulėlės laimėtoja Holivudo žvaigždė Halle Berry (54 m.) namuose augina kombučią, arbatos grybą. Tai – fermentuotas, žarnynui sveikas arbatos gėrimas.

Kombučia itin populiari tapo paskutinį XX a. dešimtmetį Kalifornijoje. Arbatos gėrimas – acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija.

Amerikiečių aktorė, „Oskaro“ laureatė Gwyneth Paltrow (48 m.) naudoja kosmetiką, į kurios sudėtį įeina bakterijos. Kino žvaigždės teigimu, tai padeda išsaugoti jaunatvišką ir sveiką odą.

JAV modelis ir aktorė Maggie Q (41 m.) kiekvieną rytą geria prebiotinį ar probiotinį gėrimą. Jie, kaip ji įsitikino, užkerta kelią virškinimo problemoms ir suteikia daugiau energijos.

Vokietijos TV laidų vedėja Tina Kaiser (43 m.) prisipažino, kad norėdama greitai atgauti fizinį aktyvumą anksčiau vartojo antibiotikus.

„Dabar taip nesielgiu. Noriu, kad negalavimus įveiktų gydomosios mano organizmo jėgos. Jei būtini antibiotikai, tuo pat metu vartoju ir probiotikus, kad būtų atkurtos žarnyno bakterijos“, – sakė T.Kaiser.

„Daug skaičiau apie žarnyno florą. Man tai buvo svarbu po grybelinės infekcijos. Augalinės kilmės maistas, fizinis aktyvumas ir nuolatinės šarminės dietos padeda išlaikyti mikrobiomą“, – sakė Vokietijos modelis Monica Meier-Ivancan (43 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.