Prabilo apie sveikatos sistemos pūlinius: pacientai gyvena kančioje, po 3-5 metų nebeliks kam gydyti

„Ištikusi pandemija daug aštriau parodė visas sveikatos sistemos problemas. Jos dabar kaip pulinys kažkoks yra. Ministerijai ir Vyriausybei jas tikrai reikės spręsti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ trečiadienį sakė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Pandemija dar labiau paaštrino sveikatos sistemos bėdas.<br>lrytas.lt koliažas
Pandemija dar labiau paaštrino sveikatos sistemos bėdas.<br>lrytas.lt koliažas
Neringa Čiakienė.<br>POLA nuotr.
Neringa Čiakienė.<br>POLA nuotr.
Remigijus Žemaitaitis<br>V.Skaraičio nuotr.
Remigijus Žemaitaitis<br>V.Skaraičio nuotr.
Remigijus Žemaitaitis<br>T.Bauro nuotr.
Remigijus Žemaitaitis<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

2021-04-08 22:04, atnaujinta 2021-04-08 22:13

Gydytojos įsitikinimu, nėra jokios vizijos, kaip ir kas turėtų „užpildyti batus“ šiuo metu dirbančių, bet pensiją jau planuojančių medikų.

„Blogiausia, kad nei viena iki šiol buvusi Vyriausybė nepateikė aiškios strategijos, kuria linkme turėtų vystytis sveikatos apsauga. Buvo daug kalbų, tačiau jokių rezultatų nepasiekta. Labai liūdna dėl tos strategijos trūkumo. Nėra aiškumo, kiek universitetai turi paruošti medikų. Manyčiau, kad padėtis yra labai grėsminga“, – kalbėjo A.Gerliakienė.

Pagalbos onkologiniams ligonimas asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė stebėjosi, kad visas pajėgas sutelkus į skiepijimo kampanijos sklaidą, menkai rūpinamasi tuo, kad žmonės tinkamai pasirūpintų savo sveikata, laiku užbėgtų už akių sunkiems susirgimams.

Ji matanti informacinę kampanija, kuria žmonės skatinami skiepytis, tačiau pasigedanti analogiškos edukacijos, kuria žmones būtų skatinami grįžti į gydymo įstaigas. „Gydytojai pergyvena, kad kreipiasi žmonės ir pasimato tokie dalykai, kurių jie metų metais nematę“, – sakė POLA atstovė.

Laukia sistemos kolapsas

Pasak A.Gerliakienės, daugiau kaip 50 proc. dabar dirbančių medikų ir gydytojų yra jau pensinio amžiaus. Tuo metu kasmet rezidentų paruošiama apie puspenkto šimto ir šį skaičių ruošiamąsi dar labiau sumažinti.

LMS atstovė, kad teigė paskaičiavusi, kad norint patenkinti dabartinį medikų poreikį, esamomis rezidentų rengimo apimtimis, prireiktų 30 metų.

A.Gerliakienė taip pat sakė pasigendanti ministerijos ir Vyriausybės dėmesio kitai opiai problemai – jaunų specialistų emigracijai. Todėl ateityje gresia katastrofiškas medikų trūkumas.

„Mane labai neramina, kad ministerija neturi duomenų, kiek tų jaunų specialistų palieka Lietuvą. Aišku, kai yra toks požiūris, po kokių 3-5 metų Lietuvą išliks sveikatos sistemos kolapsas, nes nebus, kas dirba.

Dar praėjusių metų gegužę priimtas ministro įsakymas, kuris vertė medikus dirbti ciklais, labai aiškiai parodė, kad medikų trūksta, tai ypatingai justi regionuose.

Tačiau pandemijos metu mes pamatėme, kad būtent regioninės ligoninės mums padėjo tą pandemiją išgyventi ir nukrovė pagrindinius centrus. Vien Vilnius ir Kaunas nebūtų susitvarkęs su šita mase covidinių ligonių“, – pastebėjo LMS atstovė.

„Pandemijos metu buvo sustabdytos planinės paslaugos. Didelė dalis ligonių liko laukti, kada vėl bus galima kreiptis į medikus. Kita problema, kad tikrai labai trūksta specialistų. Ypatingai kardiologų, kraujagyslių chirurgų, neurologų, endokrinologų, vaikų psichiatrų.... Tai akivaizdžiai matosi. Eilės pas šiuos specialistus yra po porą mėnesių“, – sakė A.Gerliakienė.

Ji sakė mananti, kad nuotolinių konsultacijų praktika neturėtų išnykti. Mažesnėmis apimtimis ji turėtų išlikti ir po pandemijos, nes palengvina šeimos gydytojų darbą, o ir pacientui nebereikia fiziškai lankytis pas gydytoją dėl recepto pratęsimo ar nedarbingumo dokumentų sutvarkymo.

Stipriai nukentės onkologiniai ligoniai

N.Čiakienė pridėjo, kad šalyje jaučiamas ne tik gydytojų trūkumas. Pasak jos, nerimą kelią ir pernelyg retos slaugytojų gretos. Tačiau susiduriama ir su pačių pacientų baime lankytis pas gydytojus ir net įsišaknijančiu įsitikinimu, kad pas gydytojus patekti yra neįmanoma.

„Susidaro tam tikras paradoksas. Atrodo, kad dėl pandemijos paslaugų yra mažiau, dalis jų ribojamos, tačiau tas žmogus, kuris yra suinteresuotas, pas gydytoją gali pakliūti pakankamai greitai. Patys esame įsitikinę, kad pas kai kuriuos specialistus dabar galima pakliūti per dvi savaites, kai anksčiau reikėjo laukti keletą mėnesių. Taip yra, nes žmonės vis dar vengia eiti pas gydytojus.

Tą liudija ne tik trumpesnės eilės, bet ir matoma statistika, kad praėjusiais metais prevencinėse programose sudalyvavo gerokai mažiau žmonių negu ankstesniais metais. Jau ir anksčiau mūsų visuomenė nebuvo labai aktyvi prevenciškai tiriantis, programose dalyvaudavo 40-50 proc. žmonių.

Tačiau praeitais metais šie skaičiai krito ypatingai stipriai. Iki 30 proc.“, – pasakojo N.Čiakienė.

Ji pridūrė, kad Lietuvoje kas mėnesį onkologinės ligos diagnozę išgirsta pusantro tūkstančio žmonių. Tai reiškia, kad padidėjęs nediagnozuotų ligos atvejų skaičius ateityje grįš bumerangu sunkesne gydymo eiga ir mažesniu išgyvenamumu.

N.Čiakienė matanti informacinę kampanija, kuria žmonės skatinami skiepytis, tačiau pasigedanti analogiškos edukacijos, kuria žmones būtų skatinami grįžti į gydymo įstaigas.

„Gydytojai pergyvena, kad kreipiasi žmonės ir pasimato tokie dalykai, kurių jie metų metais nematę“, – sakė POLA atstovė.

Ji taip pat pastebėjo, kad pandemijos akivaizdoje gerokai suprastėjęs susisiekimas tarpmiestiniais autobusais taip pat apkartino pacientų dalią. „Regionuose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių. Jie neturi, kas juos nuvežtų į ligoninę. Jie turi važiuoti visuomeniniu transportu, todėl dažnai renkasi niekur nekeliauti. Žmonės kenčia vieni“, – apmaudą liejo N.Čiakienė.

Ligonių kasos – palaida bala?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis skundėsi šalyje prastai vykdoma medicinos vadyba.

„Kiekvienas naujai atėjęs ministras pasiskiria savo žmones. Dažniausiai viceministrai ir ministrai ateina iš vienos ar kitos gydymo įstaigos. Aurelijaus Verygos komandą sudarė praktiškai vien Santaros ir Kauno klinikų buvę arba esami darbuotojai. Natūralu, kad finansavimas ir visas dėmesys atitenka toms didžiosioms klinikoms.

Su dabartiniu ministru vėl turime panašią situaciją. Paskirti viceministrai ir patarėjai, kurie akivaizdžiai proteguoja tam tikras sritis“, – teigė R.Žemaitaitis.

Jo įsitikinimu, šalyje akivaizdžiai per daug gydymo įstaigų. Todėl kyla problema siekiant sureguliuoti gydytojų srautus. Problemų politikas įžvelgė ir Valstybinės ligonių kasos veikloje.

„Ligonių kasos – didžiausias vėžys mūsų sveikatos sistemoje. Jos visiškai nesugeba „vadybinti“ dalykų. Šiai dienai ligonių kasos turi mistines skaičiavimo metodikas, kurios galioja nuo 2006 ar 2010 metų. Nei vienas ministras jų nekeitė, nes ligonių kasos sugeba ministrus įtikinti, kad sistemos keisti nereikia“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, pertvarkius ligonių kasas ir pacientai būtų geriau aptarnaujami, jiems būtų pasiūlytos sveikatinimo paslaugos, kurių jie dabar negauna.

Kaip pavyzdį pateikė, tai, kad šiuo metu šeimos gydytojai suteikti reabilitacijos siuntimą tik tiems pacientams, kurie COVID-19 ligą gydėsi ligoninėje.

„Bet mes Lietuvoje turime beveik 75 proc. pacientų, kurie persirgo COVID-19, bet ligoninėje negulėjo“, – pridūrė R.Žemaitaitis.

Pasak jo, ligonių kasos šiuo metu yra pernelyg įtakingos. „Ligonių kasos šiandien yra aukščiau už ministeriją. Jų direktorius savo sprendimais bet kurią gydymo įstaigą gali priversti bankrutuoti, užsidaryti. Finansavimą skirsto, kaip nori. Net viršplaninių paslaugų teikimas priklauso nuo ligonių kasų.

Ligonių kasos yra savivaliavimo, neūkiškumo pavyzdys valstybėje. Kaip norime, taip mes ir elgiamės. Iš vadybinės, teisinės srities matau čia labai didelę problemą, nes pacientai per ligonių kasą negauna tinkamo gydymo“, – piktinosi parlamentaras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.