Naujas sindromas lietuvių gyvenimus pavertė agonija: pabunda pervargę, nuolat dūsta, jaunuoliai jaučiasi „diedukais“

Dažnam koronavirusine infekcija sirgusiam pacientui sveikatos bėdos nesibaigia užvėrus ligonines duris. Žmonės skundžiasi, kad dar ilgai juos vargina silpnumas, jie greitai pritrūksta kvapo, negali užsiimti fizine veikla. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius Kęstutis Petrikonis teigia, kad „pokovidinis sindromas“ pasireiškia mažiausiai, kas dešimtam pacientui. Todėl lėtinių ligonių armija jau tapo galvos skausmu ir Lietuvos gydytojams.

Dėl „pokovidinio sindromo“ vargina silpnumas, jie greitai pritrūksta kvapo, negali užsiimti fizine veikla.<br>123rf ir lrytas.lt nuotr. koliažas
Dėl „pokovidinio sindromo“ vargina silpnumas, jie greitai pritrūksta kvapo, negali užsiimti fizine veikla.<br>123rf ir lrytas.lt nuotr. koliažas
Petrikonis Kęstutis, prorektorius studijoms, Medicinos universitetas<br>M.Patašiaus nuotr.
Petrikonis Kęstutis, prorektorius studijoms, Medicinos universitetas<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>Kauno klinikų asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Apr 25, 2021, 5:59 PM, atnaujinta Feb 5, 2022, 9:23 PM

Jautėsi „pusiau gyvas“

Sporto žurnalistas Aurimas Budraitis pasakoja, kad pirmosiomis dienomis po to, kai jis buvo išleistas iš ligoninės jautėsi gerai, išėjęs pasivaikščioti galėjo įveikti gana ilgus atstumus. Tačiau netrukus jį pasivijo nemalonūs simptomai.

„Galvojau, va, čia visiems po 3 mėnesius prognozuoja silpnumus, sunkumus ir panašius dalykus, o man šitas neegzisutoja. Apskritai mano liga buvo gan kitokia. Nebuvo nei kvapo nei uoslės praradęs. Man ta liga tik labai greitai persimetė į plaučius, į kepenis ir t.t.

Tačiau, kai pradėjau grįžti į savo darbinį ritmą, supratau, kad nuovargis yra žymiai didesnis nei buvo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo po ligos atsigaunantis žurnalistas.

Jis pridūrė, kad pasitaiko tokių dienų, kai jaučiasi tik „pusiau gyvas“, jam tenka glaudžiai bendrauti su reabilitologais.

Į radiją paskambinęs klausytojas pasakojo koronavirusine infekcija susirgęs praėjusių metų pirmoje pusėje, tačiau iki šiol neatsigavęs. „Galiu pasakyti, kad pasekmės ganėtinai liūdnos. Ši žiema buvo tragiška: dusulys, oro trūkumas, fizinis darbas beveik neįmanomas, rytais atsikeli jau pavargęs.

Duoduosi po gydytojus, tyrimus darausi, bet kažko apčiuopiamo neranda. Dar jaunas esu – nė 50 m. nėra, o savijauta tokia, kaip dieduko“, – skundėsi vyriškis.

Liga užminė mįslę

K.Petrikonis paaiškino, kad nereikėtų stebėtis ligos liekamaisiais reiškiniais. „Turbūt kiekviena infekcija, ypač virusinė, gali palikti tam tikrą pėdsaką. Trumpesnį ar ilgesnį laiką bus jaučiami tam tikri simptomai“, – sakė profesorius.

Jis pridūrė, kad pacientų organizmai susiduria su jiems visiškai nepažįstama, nauja infekcija. Tuo metu lėtinis nuovargis ar fizinio krūvio netoleravimas yra vieni iš būdingesnių simptomų.

Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, nes susirgusieji turi ir savo asmeninę ankstesnių ligų istoriją, nuo kurios gali priklausyti kaip juos paveiks koronavirusas.

„Dirbu gydytoju neurologu ir matau ypatingai sudėtingus pacientus, sergančius įvairiomis nervų ligomis. Kartais net sunku patikėti, kad tie ligoniai, kurie sunkiai juda ir turi kvėpavimo funkcijos sutrikimus, visai neblogai atlaiko COVID-19 infekciją, jiems pakanka įprasto gydymo.

Galima galvoti, kad organizmas jau yra prisitaikęs ir turi kažkokius rezervus. Jų atvejus galima pavadinti sėkmingais.

Bet yra tokia žmonių grupė, kurie buvo visiškai sveiki, bet jiems po ligos atsiranda tokie simptomai, kad net kyla minčių, ar tai nėra naujos ligos simptomai“, – svarstė K.Petrikonis.

Profesoriaus teigimu, gydytojai tokioje situacijoje susiduria su būtinybe atmesti ligas, kuriomis žmogus galėjo sirgti dar prieš užsikrečiant COVID-19. Jo žodžiais tariant, tokie atvejai „sukelia daug sumaišties“ medikams.

Galvosopis medikams

K.Petrikonis pasakoja, kad jau pastebėta kaip dažnai sirgusiems koronavirusu pasireiškia „pokovidinis sindromas“.

Ilgasis COVID sindromas, kuris tęsiasi nuo 1 iki 3 mėn. po ligos, manoma, pasireiškia ne mažiau 20 proc. asmenų, kuriems dėl infekcijos prireikė hospitalizacijos. Ilgiau nei 3 mėn. su sindromus susiduria ne mažiau nei 10 proc. pacientų.

Daliai žmonių „pokovidinio sindromo“ simptomai gali nepraeiti ir po 6 mėnesių ar net metų.

„Bet žiūrint į tyrimus, tu randi įvairius skaičius. Ir 50 proc. ir 30 proc. Priklauso nuo to, kokia žmonių grupė yra įtraukta į tyrimą. Būtų įdomu ir Lietuvos patirtis, jos skaičiai. Greičiausiai tokie tyrimai neužilgo bus atlikti ir paskelbti“, – dėstė K.Petrikonis.

Jis priminė, kad postcovidinio sindromo kamuojamų žmonių natūraliai sumažės tuomet, kaip pavyks įveikti pandemiją, bus minimalizuotas koronavirusine infekcija užsikrečiančių gyventojų mastas.

Oficialiai liga susirgusių žmonių Lietuvoje yra apie 230 tūkst. asmenų, tad liekamuosius jos reiškinius jaučiantys žmonės, profesoriaus teigimu, gali tapti išbandymu ir šalies sveikatos apsaugos sistemai.

„Paskaičiuokime kokį procentą žmonių turėsime plūstelėjusių pas šeimos gydytojus, prašančių konsultacijos, rašančių jam elektroninius laiškus“, – perspėjo K.Petrikonis.

Kada kreiptis į gydytojus?

„Pocovidinis sindromas“ kartais kerta taip smarkiai, kad galiausiai vėl prireikia gydytojų pagalbos. Profesorius patarė sunerimti tada, kai jaučiate, kad būklė blogėja. Jis priminė, kad nusilpus išauga tikimybė susirgti kokia kita liga. O tuomet sutrikimų „kokteilis“ galėtų grėsti ir dar rimtesnėmis komplikacijomis.

K.Petrikonis kreiptis į medikus taip pat patarė tuomet, kai pasireiškiantys simptomai ima kliudyti kasdieninei veiklai, darosi sunku gyventi be aplinkinių pagalbos.

„Trečia priežastis arba požymis galėtų būti, kai tau kažkas iš išorės, ar tai būtų namiškis, ar svetimas, pasako: „tu blogai atrodai“. Tai dar viena situacija, kai jau reikėtų kreiptis, nes iš šono stebintys žmonės dažnai būna objektyvesni, nei mes patys“, – teigė profesorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.