Kai pavasariniai žiedai ima kelti nerimą: kaip palengvinti alergijos simptomus

Ore pasklidus žiedadulkėms kenčiantiems nuo šienligės pasireiškia stipri, ne vieną mėnesį trunkanti alerginė reakcija. Jei pavasaris ankstyvas, susergama anksčiau, nei įprasta. Šienligė kartojasi kasmet ir dažniausiai prasideda tuo pat metu, kai pradeda žydėti medžiai ir augalai.

Pavasarinė alergija<br>Scanpix
Pavasarinė alergija<br>Scanpix
Gyd. Svajūnas Barakauskas, UAB „Medicina practica“ laboratorijos direktorius
Gyd. Svajūnas Barakauskas, UAB „Medicina practica“ laboratorijos direktorius
Daugiau nuotraukų (2)

Gyd. Svajūnas Barakauskas UAB „Medicina practica“ laboratorijos direktorius

May 3, 2021, 6:04 AM, atnaujinta May 3, 2021, 6:06 AM

Atėjus pavasariui džiaugiamės saule ir bundančia gamta. Bet ne visiems šis metų laikas malonus. Antai Vokietijos gydymo įstaigų duomenimis, net 12,5 mln. šalies gyventojų kenčia nuo šienligės – alergijos, kurią sukelia žydinčių medžių, krūmų, gėlių ar pievų žolių žiedadulkės.

Ore joms pasklidus Kembridžo kunigaikštienė, Didžiosios Britanijos sosto įpėdinio princo Williamo (38 m.) žmona Catherine (39 m.) kenčia nuo čiaudulio. Bet dažniausiai itin stiprią alerginę reakciją jai sukelia arklių plaukai.

Holivudo žvaigždei Scarlett Johansson (36 m.) puikiai žinoma tokia alerginė reakcija kaip paraudusios akys ir užgulusi nosis. Aktorei itin sunki buvo romantinio trilerio „Lemiamas taškas“ meilės scena, kuri buvo filmuojama kviečių lauke.

Dėl žiedadulkių sukeliamos stiprios alerginės reakcijos profesionali Vokietijos tenisininkė Sabine Lisicki (31 m.) pirmenybę teikia smėlio aikštynams. Būtent sportininkams alergija – didelis iššūkis.

Britų kino žvaigždei Hugh Grantui (60 m.) itin nemalonu filmuotis kaimo vietovėje, nes jį kamuoja šienligė.

Bene ryškiausiai socialinių tinklų žvaigždei Kim Kardashian (40 m.) iki realybės šou „Keeping Up With The Kardashians“ filmavimo buvo atliktas alergenų testas, kuris parodė, kad ji turėtų atokiau laikytis nuo kačių. Todėl jos numylėtinei Mercy teko įsikurti kitur.

Konkurso „Amerikos dievaitis“ („American Idol“) laimėtoja amerikiečių poproko dainininkė Kelly Clarkson (39 m.) į savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyrą įkėlė jai atlikto alergijos testo rezultatus. Paaiškėjo, kad atlikėjos organizmas reaguoja į žiedadulkes, šunų plaukus ir žemės riešutus.

O štai Vokietijos aktorius Matthias Schweighoferis (40 m.) rado būdą, kaip gerokai sumažinti alerginę žiedadulkių reakciją, – atsisakė alkoholio, cukraus ir rūgštaus maisto.

„Anksčiau labai prisikentėjau nuo alerginės šienligės, dabar – nebe“, – džiaugėsi jis.

Šalia Holivudo žvaigždės Cameron Diaz (48 m.) neturi būti gėlių kompozicijų, nes nuo žiedadulkių aktorė čiaudo ir ašaroja jos akys.

„Didžiausias mano pomėgis – čiaudėti“, – šmaikštavo amerikiečių aktorė, popmuzikos atlikėja Selena Gomez (28 m.). Ji ne tik serga sistemine raudonąja vilklige – lėtine autoimunine liga, bet ir patiria smarkią alerginę reakciją dėl šienligės.

Statistikos duomenimis, apie ketvirtadalį pasaulio gyventojų patiria sezoninės alergijos požymius. Manoma, kad Lietuvoje pavasarinė alergija kamuoja apie 15 proc. gyventojų.

Gal šienligė, arba polinozė, dar vadinama šieno sloga, – nieko blogo? Ne, tai rimta chroniška liga, turinti poveikį visam organizmui. Pacientai skundžiasi ne tik vandeninga sloga, paraudusiomis, peršinčiomis, ašarojančiomis akimis, užgulta nosimi, sausu čiauduliu, bet ir sumažėjusiu dėmesingumu, miego sutrikimais, dažniau kenčia nuo viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų.

Dėl ūminės alerginės reakcijos sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, kurie atsakingi už organizmo aprūpinimą deguonimi, ir padaugėja uždegimą sukeliančių ląstelių. Kai alergija negydoma, gresia ilgalaikės pasekmės.

Esant sausiems, saulėtiems ir vis šiltėjantiems orams itin sustiprėja alerginė reakcija, kurią sukelia žiedadulkės. Jos lengviau pakyla į orą, o vėjas, kuris pastaruoju metu Lietuvoje dažnai itin stiprus, gali jas nunešti toli.

Todėl išvengti žiedadulkių faktiškai neįmanoma, o tai liūdna žinia kenčiantiems nuo pavasarinės alergijos.

Kodėl alergiškų žiedadulkėms žmonių daugėja? Mokslininkai atskleidė, kad per praėjusį dešimtmetį pradinių klasių moksleivių jautrumas alergenams padidėjo nuo 20 iki 50 proc. Specialistai nustatė, kad tokia tendencija būdinga ir kvėpavimo takų ligoms, kaip antai bronchinei astmai.

Tarp svarbių šio polinkio priežasčių, be gyvenimo būdo, pirmiausia įvardijama užteršta aplinka ir klimato pokyčiai. Nesvarbu, ar dėl kenksmingų medžiagų ore, ar dėl per ilgai trunkančių karštų periodų, ypač miestuose, krūmai ir medžiai, vaizdžiai kalbant, nuolat patiria stresą. Dėl to gaminama daugiau žiedadulkių, kad būtų galima veiksmingiau daugintis.

Sergantys augalai išskiria į orą daugiau apsauginių (gynybinių) baltymų, kurie itin alergiški. Problemą dar labiau aštrina aukštesnė vidutinė temperatūra. Dėl klimato atšilimo šienligės laikotarpis net 27 dienomis ilgesnis nei prieš dešimtmetį.

Daugelis sergančiųjų šienlige nežino, kad patiria alergiją, nekreipia dėmesio į simptomus arba laiko juos peršalimu. Asmenys, kurie tuo pačiu metų laiku ar pabuvę tam tikroje aplinkoje susiduria su alergine reakcija, būtinai turėtų kreiptis į alergologą.

Pastabus žmogus gali bandyti pats nustatyti savo alergeną – medžiagą, kuri sukelia alerginę organizmo reakciją. Bet tai sudėtingiau, kai pacientas jautrus ne vienai, o kelioms augalų rūšims. Tai, deja, pasitaiko dažnai. Kokių alergenų reikia saugotis, nustatoma atlikus kraujo tyrimą.

Ar galima užkirsti kelią žiedadulkių sukeliamai alergijai? Iki šiol nėra jokios galimybės patikimai išvengti šienligės. Svarbiausia prevencija – vengti žiedadulkių arba stengtis nebūti ar bent jau kuo trumpiau būti ten, kur jos sklando. Vėsios, apniukusios, lietingos dienos – tikra palaima alergiškiems žmonėms. Giedros, saulėtos, vėjuotos – ne jiems, nes tuo metu ore žiedadulkių būna daugiausia.

Alergiškiems pacientams patariama laikytis subalansuotos mitybos, nes maistingųjų medžiagų trūkumas siejamas su nepageidaujama organizmo reakcija.

Nustatyta, kad 70–90 proc. žiedadulkėms alergiškų pacientų pasižymi padidėjusiu jautrumu augalinės kilmės maistui – daržovėms, žalumynams, vaisiams ir riešutams. Šį poveikį, kaip išsiaiškino specialistai, lemia kryžminės alerginės žiedadulkių ir tam tikrų maisto medžiagų reakcijos.

Tie, kurie rūpinasi savo kvėpavimo takais, užkerta kelia komplikacijoms. Kuo ilgiau ir daugiau rūkoma, tuo didesnė tikimybė susirgti astma. Didesnę riziką susirgti šia liga turi šeimų, kuriose rūkoma, vaikai.

2013-aisiais vaikų alergologė profesorė Erika von Mutius (63 m.) iš Miuncheno (Vokietija) atliko specialų tyrimą. Jis atskleidė, kad ūkininkų sodybose augantys vaikai turi kur kas mažesnę riziką susirgti alergija ir astma. Apsauginio poveikio juosta siekė iki 300 m aplink ūkį.

Paaiškėjo, kad svarbiausi veiksniai, kodėl sumažėjo rizika susirgti alergija, – tvarto dulkių kvapas ir nuolat geriamas šviežias pienas. Profesorė E.von Mutius ir jos vadovaujama tyrėjų komanda daugiausia atsižvelgė į mikrobus, kurie veisiasi tvarte, ir jų medžiagų apykaitos produktus.

Pasak „higienos hipotezės“, vaikai, kurie daug laiko žaidžia ne itin švarioje aplinkoje, turi geresnę imuninę sistemą. Bet ne vien tai lemia. Pirmiausia pieno ūkiai, kuriuose laikomasi natūralaus ūkininkavimo principų, suteikia apsaugą nuo alergijų.

Tad pastaruoju metu itin populiarus lietuvių noras turėti kaimo sodybą naudingas tiek jų atžalų, tiek jų pačių sveikatai.

Jei be jokios priežasties pradėjote čiaudėti, kosėti ar net dusti, išbėrė odą, galima įtarti alergiją. Ją sukelia iškreipta žmogaus imuniteto reakcija į svetimas medžiagas.

Pirmas efektyvus žingsnis siekiant įveikti alergiją – būtina išsiaiškinti organizmą dirginančią medžiagą, kuri vadinama alergenu. Tai gali būti žiedadulkės, maistas, namų dulkės ar erkutės, grybeliai, gyvūnai, skalbimo milteliai, valikliai, blakstienų tušas, vaistai ir kt. Sąrašą galima tęsti be galo.

Alergijos kamuojantiems žmonėms verta žinoti, kad savo alergenus dabar galima greitai išsiaiškinti, – tereikia atlikti kraujo tyrimą. Siekiant efektyviausios diagnozės buvo sudarytos Lietuvoje aktualiausių alergenų paletės.

Jei įtariama, kad blogi simptomai prasideda įkvėpus dulkių, žiedadulkių ar kitų ore esančių dalelių, tiriami įkvepiami alergenai. Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, reikia tirti maisto alergenus. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė.

Atskleidus alergijos kaltininką galima spręsti apie tinkamos pagalbos priemones. Viena geriausių išeičių – vengti bet kokio kontakto su alergenu bei su juo susijusiomis medžiagomis.

Pavyzdžiui, prasidėjus pavojingų augalų žydėjimo metui jautrūs žiedadulkėms žmonės turėtų atsisakyti išvykų į gamtą, ant buto langų įrengti apsauginius žiedadulkių tinklelius ar pakabinti drėgnas užuolaidas, neatidaryti mašinos langų, grįžus namo nusiprausti po dušu ir kt.

Jei alergiją kelia namų dulkės ar erkutės, tuomet patariama dažniau drėgnai valyti patalpas, rinktis specialią patalynę ir kt. Saugantis maisto alergenų reikėtų žinoti, kad alergiją gali sukelti ne tik pats produktas, bet ir visi su juo susiję patiekalai ar net jo kvapas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Oponentai“: svilinančios kainos – ką daro ir ko nepadaro valdžia?