Profesorė Sonata Jarmalaitė, laikinai einanti Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pareigas, pasakojo, kad sudėtingoje pandeminėje situacijoje galima įžvelgti ir pozityvių dalykų.
– Kaip pastaruoju metu pasikeitė požiūris į vėžio diagnostiką ir gydymą?
– Sparti mokslo pažanga ir aktyvus mokslo žinių diegimas į klinikas iš esmės pakeitė vėžio diagnostiką ir gydymą. Diagnostika kasmet darosi vis tikslesnė, preciziškesnė, tai leidžia aptikti ankstyvų stadijų navikinį darinį.
Dėl tobulėjančios vėžio diagnostikos ir vėžio prevencijos programų ankstyvos stadijos nustatytas vėžys tampa išgydoma liga. Šiuo metu Lietuvoje apie 110 tūkstančių žmonių gyvena su vėžio diagnoze, net trečdalis iš jų gyvena 10 metų ir ilgiau. 2007 metų Vėžio registro duomenimis, 10 metų išgyveno tik penktadalis susirgusiųjų.
Mokslo atradimai pakeitė ir vėžio gydymą. Greta tradicinės chirurgijos vis dažniau taikomos mažai invazinės, pacientą tausojančios procedūros – krioterapija, stereotaksinė radiochirurgija, kai navikas pašalinamas šalčiu ar jonizuojančiąja spinduliuote.
Vėžio chemoterapija dėl mokslo laimėjimų tapo tiksli, efektyvi, ne tokia toksiška. Tai – naviko taikinių terapija, imunoterapija. Pastaruoju metu pasaulyje kasmet registruojama per dešimtį naujų vaistų nuo vėžio ir visi jie skirti individualizuotam vėžio gydymui.
– Ką reiškia individualizuotas gydymas ir kokios naudos tai duoda pacientams?
– Individualizuota medicina – tai gydymas atsižvelgiant į individualius paciento ir specifinius naviko parametrus. Biologijos mokslas įrodė, kad nėra nė vieno vienodo naviko, tad individualizuotos onkologijos ribos labai plačios.
Šiuolaikinė onkologija pasikeitė iš esmės – į diagnostinių įrankių paletę buvo įtrauktos genominės medicinos priemonės, o navikus greta klinikinių ir patologinių charakteristikų pradėta klasifikuoti į biologinius tipus.
Precizinės onkologijos nauda akivaizdi, nes anksčiau sunkiai pagydomos ligos, kaip plaučių vėžys, melanoma, storosios žarnos vėžys, darosi vis geriau kontroliuojamos.
Plaučių vėžiui gydyti skirta bene daugiausia inovacijų, nes išgyvenamumas sergant šia liga yra vienas prasčiausių.
Įdiegus molekulinę plaučių vėžio diagnostiką, skiriant taikinių terapiją ar imunoterapiją išgyvenamumas sergant šia liga pagerėjo.
Anksčiau išgyvenamumas buvo skaičiuojamas mėnesiais, dabar tinkamai parinkta taikinių terapija leidžia skaičiuoti išgelbėtus gyvenimo metus.
– Ar yra įrodymų, kad šalyje gerėja situacija, susijusi su onkologinių pacientų sergamumu ir mirštamumu?
– Dėl gerėjančios diagnostikos sergamumo vėžiu rodikliai Lietuvoje turi didėjimo tendenciją, na, o mirštamumas nuo vėžio kasmet mažėja po 0,8 proc.
Tačiau jei lyginame Lietuvos rodiklius su kitomis pasaulio ir Europos šalimis, dar yra kur stengtis.
Lietuvoje susirgus krūties vėžiu išgyvenamumo rodiklis nuo 2000 metų padidėjo beveik 10 proc., prostatos vėžio – beveik 20 proc.
Gerėja ir kitų onkologinių ligų išgyvenamumo rodikliai – skrandžio vėžio (5 proc.), gaubtinės žarnos (12 proc.), tiesiosios žarnos (13 proc.), odos melanomos (8 proc.). Deja, plaučių vėžio išgyvenamumo rodikliai didėja nepakankamai sparčiai – vos 0,5–1,0 proc.
– Kaip paveiks vėžio statistikos duomenis praėję karantino metai? Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vis garsiau kalbama apie neišvengiamai didėsiantį užleistų vėžio atvejų skaičių.
– COVID-19 pandemija, be abejo, atsiliepė visam sveikatos paslaugų sektoriui.
Fiksuosime didėjantį perteklinių mirčių skaičių.
Yra žinoma, kad vėžiu sergantys pacientai, kurių imunitetą silpnina onkologinė liga ar jos gydymas, COVID-19 liga serga gerokai sunkiau ir mirčių skaičius šioje grupėje didesnis nei bendroje populiacijoje.
Neturime duomenų, kiek Lietuvoje nuo COVID-19 mirusių žmonių sirgo vėžiu ar kitomis lėtinėmis ligomis, tačiau karantino metu ribotos sveikatos priežiūros paslaugos dar labiau apsunkino sergančiųjų vėžiu situaciją.
Nors vėžio gydymas buvo priskirtas prie neatidėliotinų paslaugų, jų apimtis mažėjo – tiek dėl su karantino tvarka susijusių ribojimų gydymo įstaigose, viešajame transporte, tiek dėl pacientų baimės vykti į gydymo įstaigas dėl infekcijos rizikos. Ypač skaudžiai karantinas atsiliepė ankstyvajai vėžio diagnostikai.
Nevyko ar buvo ribojamos vėžio prevencijos programos, o ir įtariant ligą buvo sunku patekti pas šeimos gydytoją.
NVI Vėžio registro preliminariais duomenimis, 2020 metais naujai nustatytų vėžio atvejų skaičius ryškiai nemažėjo, tačiau pastebimos tendencijos kelia nerimą. Susumavę praėjusių metų skaičius matome, kad mažėjo nustatyto ankstyvų stadijų vėžio atvejų.
NVI operuotų plaučių navikų apimtis sumažėjo net 20 proc., tai bene didžiausias pokytis tarp visų navikų, kurie pernai operuoti NVI. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje (JK) pernai naujai nustatytų plaučių vėžio atvejų skaičius krito net trečdaliu, vėlavo ar ilgam buvo atidėtos gydymo paslaugos.
Naujausiais duomenimis, šiuo metu JK įvairių chirurginių procedūrų laukia 4,6 mln. gyventojų, nemaža dalis – onkologiniai pacientai. Lietuvoje gydymo paslaugos dėl pirmą kartą nustatyto vėžio teikiamos kiek galima skubiau, tačiau nėra tikslių duomenų, kiek atvejų liko nenustatyta.
– Kaip pasikeitė darbas Nacionaliniame vėžio institute pandemijos metu?
– Sudėtingoje pandeminėje situacijoje galima įžvelgti ir pozityvių dalykų.
Visa Europa, sutartinai kovodama su COVID-19 infekcija, nepamiršo vėžio.
2021 metų vasarį pristatytas naujas Europos kovos su vėžiu planas.
Jame numatyta daug svarbių sprendimų, skirtų šios ligos diagnostikai ir gydymui pagerinti. Europa glaudžiai bendradarbiauja kuriant, paskirstant COVID-19 vakcinas, tikėtina, kad bendras Europos sveikatos tinklas ateityje pasitarnaus ir kovai su vėžiu. Europos kovos su vėžiu plane numatyta daug permainų vėžio kontrolės mechanizmuose, aktyvus inovacijų diegimas.
Džiaugiamės, kad Lietuva eina koja kojon su visa Europa. NVI – akredituotas Europos vėžio institutų tinklo narys, nuolat gerinantis paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Karantino metu valstybė skyrė gausias investicijas NVI klinikinei bazei atnaujinti ir netrukus pacientus pasieks inovacijos vėžio chirurgijoje, onkologiniai vaistai bus ruošiami saugiai ir tiksliai, o reabilitacijos paslaugos išsiplės ir persikels į naujas patalpas.
Karantino metu NVI parengė rekomendacijas dėl onkologinių paslaugų teikimo pandemijos sąlygomis, o šiuo metu pradedamas rengti onkologijai adaptuotas sveikatos paslaugų teikimo modelis, skirtas ateities pandemijoms valdyti.
Šalyje pradėtas „Žaliųjų koridorių“ pavadinimu žinomas projektas, skirtas onkologinių paslaugų prieinamumui didinti.
Tad nuolat diegdami inovacijas, bendradarbiaudami su Lietuvos ir pasaulio gydymo įstaigomis turime įveikti ilgalaikius pandemijos padarinius ir toliau kovoti, kad vėžys nebebūtų mirties nuosprendis.
