Keli požymiai išduoda sunkią kojų ligą: štai ko negalite pražiopsoti Perspėjimas aukštakulnius avinčioms moterims

Po įtemptos darbo dienos ar ilgai trunkančios kelionės kojos ištinsta, tampa tarsi švininės, jas maudžia, skauda, niežti? Tai gali būti ne tik nuovargis. Kojų sunkumas, skausmas ir kiti nemalonūs pojūčiai gali būti ir labai rimtos ligos – lėtinio venų nepakankamumo požymiai.

Venų varikozė moteris kamuoja keturis kartus dažniau nei vyrus.<br>123rf.com nuotr.
Venų varikozė moteris kamuoja keturis kartus dažniau nei vyrus.<br>123rf.com nuotr.
Varikozės pažeistos venos gali sukelti ne tik fizinių nemalonumų, bet ir pasitikėjimo savimi problemas.<br>123rf.com nuotr.
Varikozės pažeistos venos gali sukelti ne tik fizinių nemalonumų, bet ir pasitikėjimo savimi problemas.<br>123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-07-13 07:00, atnaujinta 2022-07-13 09:52

Medikai pastebi, kad lėtinio venų nepakankamumo kamuojami pacientai dažniausiai skundžiasi kojų sunkumu, patinimu, nuovargiu, mėšlungio tipo skausmais, iššokusiomis, pamėlusiomis venomis. Vėlesnėse ligos stadijose gali atsiverti žaizdos – trofinės opos.

Kojų venų ligos ypač dažnai paūmėja šiltuoju metų laikotarpiu, nes dėl šilumos atsipalaiduoja raumenys, šilumoje kraujagyslės plečiasi, labiau išryškėja edemos.

Naujausių tyrimų duomenimis didelę reikšmę ligos išsivystymui turi uždegiminiai procesai, kurie vyksta stambiose venose. Ši liga nuolat progresuoja, nes dėl venų sienelės bei vožtuvų pažeidimo lėtėja veninė kojų kraujotaka ir sutrinka mikrocirkuliacija. Ilgainiui vystosi varikozės, trofinės opos, kitos komplikacijos, kurių gydymas tampa vis sudėtingesnis.

Venų išsiplėtimą galima nesunkiai nustatyti tiek instrumentiniais, tiek kitais tyrimo metodais. Pastaruoju metu plačiausiai paplitęs – ultragarsinis tyrimo metodas, kuris laikomas venų ligų auksiniu flebologijos standartu.

Tai neskausmingas, lengvai atliekamas tyrimas, suteikiantis gana daug ir tikslios informacijos. Jei nerandama jokių ligos požymių, galima manyti, jog nemalonius pojūčius iš tiesų sukėlė tik nuovargis. Įdomu tai, jog pacientas, kuriam nustatytas tik vienas išsiplėtęs mazgelis, gali jausti intensyvius simptominius skausmus, o kitas, sergantis paskutine ligos stadija, gali visiškai nejausti jokių simptomų.

Gydymą reikėtų pradėti nuo apsilankymo pas gydytoją, paisyti rekomendacijų keisti gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, visos moterys, prieš pastodamos, turėtų išsitirti venas ir pasikonsultuoti su gydytoju. Nuo pirmosios pastojimo dienos būsimos mamytės turėtų nešioti kompresines kojines, nes, veikiami hormonų, atsipalaiduoja lygieji raumenys, o kojinės suspaudžia venas ir saugo nuo žalingo poveikio. Taip pat patariama pasirinkti patogią avalynę.

Kokį gydymą taikyti konkrečiam ligoniui, sprendžia specialistas. Konservatyvaus gydymo metu taikomi įvairūs vaistai (venotonikai), kurie gydo venos uždegimą iš vidaus,stabdo venų vožtuvų pakenkimą. Dėvimos ir elastinės kojinės. Šie gydymo būdai padeda pašalinti lėtinės venų ligos simptomus ir sustabdo jos progresavimą, tačiau vėlesnėse ligos stadijose nėra pakankami. Tokiu atveju visiškai įveikti ligą galima taikant chirurginį gydymą arba skleroterapiją, kurios metu atliekamas venų sklerozavimas, naudojant įvairius sklerozantus, t. y. sudirginama venų sienelė, sukeliamas jos uždegimas, ir vena užrandėja. Tokiu būdu netaisyklingas kraujo tekėjimas sustabdomas paveikus veną iš vidaus.

Iš intervencinių gydymo būdų operacinis gydymas vis dar tebėra auksinis standartas. Be klasikinių operacijų, yra taikomi du naujos technologijos gydymo būdai – gydymas endoveniniu lazeriu arba aukšto dažnio radijo bangomis, kai į venos spindį įkišamas elektrodas arba šviesolaidis.Klinikiniais tyrimais įrodyta šalia chirurginės intervencijos yra rekomenduojami tie patys sisteminiai vaistai- venotonikai, nes jie sumažina pooperacinį skausmą, hematomų plotą, bei lėtinei venų ligai būdingus simptomus.

Jei norite užkirsti kelią šiai ligai, pirmiausia reikėtų keisti gyvenimo būdą – vengti statinių krūvių. Geriau – dinaminiai, judėjimas. Jei darbas stovimas – reikėtų nuolat pasimankštinti, pajudinti čiurnas, kad judėtų blauzdos raumuo, paskatindamas arterinio kraujo tekėjimą. Galbūt jau renkantis specialybę reikėtų pagalvoti apie būsimą darbą – geriau, kad jis nebūtų stovimas. Taip pat būtina vengti antsvorio. Per didelis kūno svoris sunkina veninio kraujo nutekėjimą, didina slėgį kojose ir suteikia papildomą krūvį venų vožtuvams. Beje, aukštakulniai bateliai, kuriuos mėgsta avėti moterys, taip pat sukelia blauzdos raumens nejudrumą, dėl to sutrinka veninio siurblio veikla.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.