Plaukų dažai, kvepalai ir papuošalai gali tapti prakeiksmu: paaiškino, kodėl

Daug žmonių pasaulyje patiria kontaktines alergijas, tačiau kai kuriems bėrimai ir niežėjimas pasireiškia daug greičiau nei kitiems. Anksčiau mokslininkai negalėjo paaiškinti, kodėl tai vyksta, tačiau dabar pavyko išskirti visą naują alerginių reakcijų pogrupį, kuris paaiškina šias ankstyvąsias odos reakcijas. Naujos žinios, pasak mokslininkų, yra gyvybiškai svarbios norint suprasti kaip veikia kontaktinės alergijos mechanizmas.

Alerginis kontaktinis dermatitas – egzogeninės kilmės odos uždegimas, kuris atsiranda dėl kontakto su alergenu.<br>123rf nuotr.
Alerginis kontaktinis dermatitas – egzogeninės kilmės odos uždegimas, kuris atsiranda dėl kontakto su alergenu.<br>123rf nuotr.
Alerginis kontaktinis dermatitas – egzogeninės kilmės odos uždegimas, kuris atsiranda dėl kontakto su alergenu.<br>123rf nuotr.
Alerginis kontaktinis dermatitas – egzogeninės kilmės odos uždegimas, kuris atsiranda dėl kontakto su alergenu.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 25, 2021, 9:00 AM, atnaujinta Jul 27, 2021, 8:56 AM

Alerginis kontaktinis dermatitas – egzogeninės kilmės odos uždegimas, kuris atsiranda dėl kontakto su alergenu. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė. Ūminei ligos fazei būdinga niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais, pūslelėmis oda. Jei oda šerpetoja, yra paraudusi, suskilusi, sausa, galima įtarti užsitęsusį kontaktą su alergenu ir lėtinę ligos eigą.

Šiuo metu nustatyta apie 4500 medžiagų, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia metalai, ypač nikelis, kurio yra juvelyrikos dirbiniuose, mobiliuosiuose telefonuose, ingredientai, įeinantys į kūno priežiūros priemones, kosmetikoje esantys kvapai, konservantai.

Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog per pastaruosius du dešimtmečius alergijomis sergančių žmonių skaičius pakilo apie dešimt kartų.

Anot jos, vienas iš svarbiausių alergijų sukėlėjų – buitinė chemija. Jose esančioms medžiagoms (nikelis, kobaltas, chromas, kanifolija, harmaldehidai ir t. t.) alergiškas vidutiniškai kas penktas Europos Sąjungos (ES) gyventojas. Problema ta, jog net stengiantis jų naudoti mažai ir kaskart atidžiai išvalyti bet kokius pėdsakus, cheminių medžiagų dalelės pasklinda po orą, o tuomet net pačią švelniausią alergiją turintiesiems kelia dirglumą.

„Kiekvieno organizmo atsakas į alergenus skirtingas, nes vieni tiesiog jiems atsparesni. Todėl yra tokių, kuriems būti ir labai užterštame ore nereiškia nieko, bet yra ir tokių, kuriems smulkios dalelės jau kelia dirglumą. Nuo to gali išsivystyti kontaktinis dermatitas, egzema, alerginės slogos, bronchitas ar netgi broncho astma. Ypač dažnai sulaukiame valytojų ar slaugių – nors tokios profesijos, rodos, dirba švarų darbą, joms nuolat reikia susidurti su chemikalais, kurie galiausiai išprovokuoja kūno reakciją“, – aiškina alergologė.

Faktas tas, jog aplink mus alergenų daugėja ir nuo jų visiškai apsisaugoti darosi sunkiau.

„Vienintelė priežastis, kodėl ir taip skaudi statistika nekyla dar labiau, yra pačių žmonių sąmoningumas – vis dažniau jie lankosi, klausia ir negaili pinigų chemiją namuose pakeisti tokia, kuri turėtų mažiau alergenų. Kitaip skaičiai kiltų dar labiau“, – tikina N. Vaičiulionienė.

Alergiją gali sukelti ir guminiai žaislai, žindukai, balionai, maudymosi kepuraitės, prezervatyvai, kramtomoji guma, augalai, fotoapsauginiai kremai. Taip pat odos gaminiai (cheminės medžiagos naudojamos odai išdirbti, dažyti, paruošti), lateksas, plaukų dažai, kai kurie tepami vaistai, ypač naudojami esant lėtinėms, negyjančioms opoms.

Nauji tyrimai atskleidžia kitą suvokimą apie alergines reakcijas

Plaukų dažai, kvepalai, juvelyriniai dirbiniai – jais puošiamės, gražinamės, tačiau kai kuriems žmonėms šie daiktai prilygsta bėrimams, dirginimui ir pablogėjusiai gyvenimo kokybei. Kartu su šienlige ir maisto alergijomis, alerginis kontaktinis dermatitas yra viena dažniausiai pasireiškiančių alerginių reakcijų. Ypač dažnai jis pasireiškia dėl kvepalų ar papuošalų, kuriuose yra nikelio.

Tradiciškai mokslininkai išskiria tiesiogines ir uždelstas alergines reakcijas. Jos skirstomos pagal tai, kurios imuninės sistemos dalys yra atsakingos už reakciją. Pavyzdžiui, šienligė ir maisto alergijos priskiriamos tiesioginėms alerginėms reakcijoms, kurios iš karto pasireiškia specifiniais simptomais. Kitoms pasireikšti gali prireikti kelių dienų. Tačiau Kopenhagos universiteto mokslininkų naujas tyrimas pakeičia šį supratimą.

„Kai kuriems pacientams alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškia daug anksčiau, nei aprašyta vadovėliuose. Todėl tyrimo tikslas buvo pabandyti išsiaiškinti, kodėl kai kurie į kontaktinius alergenus reaguoja daug greičiau. Paaiškėjo, kad kai odos dalis pirmą kartą susiduria su alergenu, šios specifinės odos srities ląstelės įgauna vietinę atmintį. Ir tada, kai ta pati sritis vėl bus paveikta alergenu, pacientui reakcija pasireikš per 12 valandų „, – aiškina tyrimo autorius Andersas Boutrupas Funchas.

Tai yra T kūno ląstelės, kurios yra atsakingos už uždelstas alergines reakcijas. Tačiau naujame tyrime, atliktame su pelėmis, mokslininkai parodė, kad T ląstelės sugeba sukurti sudėtingą atmintį, leidžiančią joms reaguoti daug greičiau nei manyta anksčiau.

„Tokio tipo reakcijos turėtų būti suskirstytos į subkategorijas. Remiantis šiais rezultatais, gali tekti pakeisti vadovėlius, skirtus dermatologų mokymui. Bet kokiu atveju turėsime pridėti skyrių „, – sako pagrindinė tyrimo autorė profesorė Charlotte Menné Bonefeld.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad T ląstelių suaktyvėjimas po alergeno poveikio lemia gausiausią organizmo baltųjų kraujo kūnelių – vadinamųjų neutrofilų – įdarbinimą paveiktoje odos dalyje. Paprastai neutrofilų atranka naudojama kovai su infekcijomis, nes šios ląstelės gali efektyviai pašalinti mikroorganizmus. Tuo pačiu metu jie sukelia intensyvią infekcinę reakciją ir vietinius audinių pažeidimus. Žmonės tai patiria, kaip odos bėrimą. Neutrofilų įdarbinimas nėra susijęs su vėluojančiomis reakcijomis į kontaktinius alergenus.

Kitas tyrimo žingsnis – pakartoti tyrimą su žmonėmis. Jei žmogui išsivystys kontaktinė alergija, jis greičiausiai kentės nuo jos visą likusį gyvenimą. Todėl tyrimo tyrėjai tikisi, kad naujos žinios gali pagerinti kontaktinės alergijos pacientų galimybes gydytis ateityje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.