Ilsimės? Galbūt, jei tai galima pavadinti poilsiu, nes atsigulę jau galvojame, ką darysime rytoj. Mūsų gyvenimas verda virtualiame pasaulyje: čia mūsų darbas, draugai, troškimai, viltys. Su mumis galima nuolat susisiekti.
Daugelis naujovių palengvina kasdienę buitį, todėl su malonumu kemšame greitąjį maistą, bulvių traškučius, sumuštinius, kavą geriame iš popierinių puodelių.
Juk visa tai taip pat mūsų patogumui, kad galėtume greitai užkrimsti ir įsilieti į pašėlusį gyvenimo ritmą. Bet ar bent sekundę susimąstėme, kaip tokia skuba atsiliepia sveikatai?
Šiuolaikinė medicina toli pažengė, organų transplantacija jau nelaikoma stebuklu. Bet aukšto kraujospūdžio, cukrinio diabeto, onkologijos, kraujagyslių ir širdies ligų skaičius nemažėja.
Anksčiau nebuvo tokių didelių problemų dėl vaisingumo sutrikimų, sudėtingo nėštumo ir jo nutraukimo. Visiškai sveikas gimęs kūdikis – didelė retenybė. Visa tai byloja, kad kažkas ne taip.
Nuodijamės pamažu
Pastarojo laiko sveikatos problemos – tai kaina už gyvenimo būdo pokyčius ir šiuolaikinius patogumus. Būtent dėl to atsirado nauja medicinos kryptis. Specialistai ne tik gydo, bet ir stengiasi ligai užkirsti kelią.
Dėl aštrios formos organizmo intoksikacijos – apnuodijimo klausimų nekyla, nes žinoma jos kilmė ir simptomai. Visai kas kita chroniška intoksikacija, nes nėra aiškios reakcijos ir pradžioje nieko nejaučiame.
Tik laikui bėgant nuolat dideliais kiekiais patenkančių toksinų – nuodingų medžiagų pažeistas organizmas pradeda siųsti nerimą keliančius signalus.
Pradėkime nuo įprastinės dienotvarkės. Atsikėlę maudomės po dušu. Kasdien naudojame maloniai kvepiančias emulsijas, šampūną, dantų pastą. O kur dar plaukų kondicionieriai, putos, kitos priemonės, nagų lakas, dezodorantai...
Skalbimo milteliai, indaplovių tabletės, grindų plovimo priemonės, oro gaivikliai...
Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti. Visų šių priemonių sudėtyje yra daugiau ar mažiau komponentų, kurie patekę į organizmą virsta toksinais.
Po to pusryčiaujame, pavyzdžiui, valgome kiaušinienę ir skrebutį. Jei keptuvėje yra įdrėskimų, į organizmą patenka sunkiųjų metalų. Skani, gerai pakepinta plutelė – taip pat toksinas. Išgėrėte sulčių iš tetrapako – gavote porciją toksiškų konservantų ir dažiklių.
Jei žingsniuojate į darbą siauromis miesto gatvelėmis su daugiaukščiais statiniais ir nenutrūkstamu automobilių srautu – vėl gavote toksinų. Bet ar žinome savo maršruto į darbą užterštumo lygį?
Dabartinis biuras – tarsi uždara konservų dėžutė su klijuotų medžio drožlių baldais ir linoleumu, išblizgintu cheminėmis plovimo priemonėmis.
Vadinasi, didžiąją savo laiko dalį praleidžiame statinyje, kuriame knibždėte knibžda toksinų. Nepamirškime darbo prie kompiuterio visą dieną ir vis ta pačia poza.
Dienos metu geriame vandenį, kavą, arbatą. Bet ar susimąstėme, iš kokių indų? Vandenį – dažniausiai iš plastikinių butelių, kavą ir arbatą – iš plastikinių puodelių (ačiū Dievui, juos pakeitė popieriniai).
Maistui supakuoti naudojamas plastikas lyg ir nėra kenksmingas. Bet su išlyga: jei nebuvo pažeista produktų saugojimo temperatūra ir pakuotė nėra apgadinta. Bet jei butelis su vandeniu laikomas saulėtoje vietoje ir naudojamas daugelį kartų, didelė tikimybė, kad vandenį gersime su plastiko priemaišomis.
O maisto produktai? Dažniausiai ne iš savo sodo ar kaimo. Niekam ne paslaptis, kad maistas – pelningas verslas, juk pilvas, vaizdžiai sakant, neturi laisvadienių. Kad višta greičiau augtų ir būtų sveika, šeriama hormonais ir antibiotikais.
Toks pat racionas galioja ir didelėse fermose, kur auginamos karvės. Tad su mėsa gauname porciją hormonų su antibiotikais.
Kokios grėsmės?
Atidžiau pažvelgę į savo dienotvarkę suvokiame, kad nuodingos medžiagos tyko kiekviename žingsnyje. Jos pamažu kaupiasi organizme, ir dėl to įvyksta esminių sveikatos pokyčių.
Laikui bėgant nebūdingi simptomai tampa konkrečia klinikine liga.
Tai neurologinės ir psichikos ligos. Nuolatinis nuovargis, galvos skausmas be priežasties, atminties ir koordinacijos sutrikimai. Pastaruoju metu itin padažnėjo Alzheimerio ir Parkinsono ligos atvejų, dėl jų daugiausia kalta chroniška intoksikacija.
Imuninės, imunologinės, alerginės reakcijos. Dabar jau laikoma kone norma, kad su amžiumi pasireiškia bronchinės astmos, atopinio dermatito požymiai. Bet dėl to kalti ne gyvenimo metai. Tai – intoksikacijos išraiškos.
Genotoksinis ir kancerogeninis poveikis gali sukelti onkologines ligas, vaisiaus anomaliją nėštumo metu, problemų dėl pastojimo.
Toksinai tirpūs riebaluose, tad galima daryti prielaidą, kad kuo didesnis žmogaus antsvoris, tuo daugiau nuodingų medžiagų organizme ir sudėtingesnė jų detoksikacija. Toksinus galima pašalinti iš riebalų iš pradžių juos pavertus vandenyje tirpia medžiaga, tik po to organizme jų nebeliks.
Organizmo detoksikacijai, arba valymui, sunaudojama labai daug energijos ir šis procesas vyksta nuolat. Todėl juntame nuolatinį nuovargį ir energijos stoką. Kepenys ir inkstai kovoja su toksinais. Bet savo organizmą nuodijame diena iš dienos ir intensyviai, tad jis anksčiau ar vėliau nebeatlaiko.
Ar galima ir kokiu būdu save apsaugoti?
Stiklas – puiki tara maisto produktams saugoti. Buityje nereikia naudoti plastiko, gaminant maistą – pirštinių. Pačios saugiausios keptuvės – keraminės, ketaus.
Bet kokia pakepinta plutelė ar apanglėjęs šašlykas kenkia organizmui. Plutelę reikia nupjauti.
Jei geriate kavą ar arbatą iš termopuodelio, nuimkite dangtelį. Pirkdami kavą išsinešti nuimkite plastikinį dangtelį. Bet koks įkaitęs plastikas kenksmingas.
Niekada nenaudokite plastikinio butelio daug kartų, jis yra vienkartinis. Geriau stiklinį, nors jis ir brangesnis.
Augalinio aliejaus nelaikykite plastikiniame butelyje, tik stiklo ar keraminiame inde.
Nevartokite vandens iš čiaupo, nes jis gali būti sunkiųjų metalų šaltinis. Idealus atvejis – geras geriamojo vandens filtras.
Neišklokite namų linoleumu, tegu būna medinės ar net betono grindys. Linoleumas gali skleisti nuodingas medžiagas ne vienus metus.
Atsisakykite sintetinių kilimų. Šios rūšies grindų dangai būdingas vienoks ar kitoks toksiškumo lygmuo.
Valyti ir plauti geriau naudoti priemones su žyme „Eko“. Jose yra mažiau kenksmingų priedų.
Būste turi būti daug gėlių – jos valo orą, skleidžia gerą energetiką.
Jei dirbate patalpoje su kondicionieriais, bent trumpam išeikite į gryną orą.
Atkreipkite dėmesį į kosmetikos ir prausimosi priemonių sudėtį. Kartais pakanka nusiprausti tik vandeniu. Pasižiūrėkite į dantų pastos sudėtį, juk tirštos lipnios nuodingos medžiagos patenka dar greičiau.
Gyvenimas nebūna sterilus ir idealiai teisingas, kai kurių žalingų įpročių labai sunku atsikratyti, bet stengtis verta.
Organizmo valymas – labai sudėtingas procesas. Kur kas paprasčiau apriboti toksinų patekimą į organizmą.
