Pernai pavasarį pandemijos gerokai sutrikdyta gydymo įstaigų veikla į įprastas vėžes sunkiai grįžta ir per naujas infekcijos bangas, ir per jų atoslūgį.
Šis bangavimas jau matyti ir plika akimi – pacientai pajuto, kad prieš pandemiją buvusios perpildytos viešosios įstaigos pastaruoju metu yra smarkiai ištuštėjusios. Nepaisant to, pakliūti į jas vis dar labai sudėtinga.
Tuo metu privačios gydymo įstaigos jau kemšasi nuo išaugusio milžiniško pacientų srauto ir patekti pas ten dirbančius specialistus, net ir susimokant už paslaugas iš savo kišenės, irgi tampa sudėtinga.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas pripažino, kad ši tendencija kelia susirūpinimą ir politikams. Valdančiosios daugumos atstovas užsiminė, kad gali tekti keisti dabartinę sveikatos draudimo sistemą.
Prisibelsti vis sunkiau
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro medikų paslaugomis besinaudojanti vilnietė K.N. (redakcijai pavardė žinoma) prieš kelias savaites nuleido rankas.
Pas kardiologą norėjusi patekti moteris „Lietuvos rytui“ pasakojo iš pradžių kelias dienas net negalėjusi prisiskambinti į gydymo įstaigą.
Kai pagaliau tai pavyko, išgirdo, kad šeimos gydytojas nuotoliniu būdu galės ją pakonsultuoti tik po daugiau kaip trijų savaičių.
Supratusi, kad reikiamo specialisto konsultacijos greičiausiai teks laukti dar ilgiau, moteris ryžosi už ją sumokėti iš savo kišenės.
„Maniau, kad bus greičiau, bet net į mokamą konsultaciją pavyko užsirašyti tik spalio pradžioje“, – stebėjosi K.N.
Nuo vidurvasario moteriai vis dar nepavyksta užsiregistruoti ir jai priklausantiems nemokamiems mamografijos tyrimams.
„Centras tokių tyrimų nedaro, todėl man pasiūlė juos atlikti kur nors kitur. Bet niekur nepavyksta užsiregistruoti“, – guodėsi vilnietė.
Privatūs kabinetai apgulti
Panašių istorijų – ne viena. Žmonės skundžiasi, kad nepavykus patekti pas viešosiose gydymo įstaigose dirbančius specialistus vis dažniau bandoma ieškoti pagalbos už pinigus.
Bet ir plačiai atverta piniginė nebūtinai iš karto atveria medikų duris.
Anksčiau į privačias klinikas buvo galima patekti be didesnio vargo, o dabar kai kurios jų esą primena skruzdėlynus: norint atlikti tyrimus jau tenka stumdytis eilėse, o specialisto konsultacijos gali tekti palaukti mėnesį ar ilgiau.
Tuo teko įsitikinti ir „Lietuvos ryto“ žurnalistui.
Pavyzdžiui, paskambinus į „Kardiolitos“ klinikas Vilniuje teko išklausyti tik kompiuteryje įrašytą balsą – konsultantas taip ir neatsiliepė.
Vilniaus V.Grybo gatvėje įsikūrusio Medicinos diagnostikos ir gydymo centro darbuotojai telefonu atsiliepė, tačiau 108 eurus kainuojančią žinomo specialisto konsultaciją galėjo pasiūlyti be didesnio pasirinkimo ir tik lapkritį.
Atsiliepia karantinas
Ar tikrai žmonės plūstelėjo į privačias gydymo įstaigas ir jose jau irgi ima tįsti anksčiau tik valdiškose poliklinikose regėtos eilės?
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pripažino, kad iš tiesų jau kurį laiką ir privačiose gydymo įstaigose tenka laukti vizito pas gydytoją.
„Nežinau, ar specialisto konsultacijos tikrai reikia laukti mėnesį ar ilgiau, bet eilių yra.
Pandemija pakoregavo pacientų patekimo srautus ir valstybinėse, ir privačiose įstaigose.
Dėl išaugusių asmens apsaugos reikalavimų visos procedūros užtrunka ilgiau ir dėl to priėmimo trukmė stipriai išaugo. Dėl to priimama mažiau pacientų“, – aiškino L.Paškevičius.
Jis taip pat priminė, kad privačiuose gydymo centruose darbuojasi nemažai medikų iš viešųjų įstaigų.
Prasidėjus pandemijai ir baiminantis infekcijos plitimo dalis gydytojų turėjo rinktis arba vieną, arba kitą darbą, dėl to jų pasirinkimas tapo siauresnis.
Asociacijos vadovas pripažino ir tai, kad per karantiną viešosios poliklinikos buvo apribojusios savo veiklą ir teikė tik skubiąją pagalbą, todėl nemaža dalis jų klientų nuėjo pas privatininkus: „Beveik pusmetį ambulatorinės įstaigos buvo uždarytos, o vėliau jų veikimas buvo labai smarkiai suvaržytas.
Laiku negavus gydymo ligonių sveikatos būklė galėjo pablogėti, kilti įvairių komplikacijų, dėl kurių gydymas tapo ilgesnis ir sudėtingesnis. Gali būti, kad dabar jaučiame išaugusį sveikatos paslaugų poreikį.“
Dar viena galima privačių gydymo įstaigų apgulties priežastis – kilus pandemijai žmonės esą labiau ėmė rūpintis savo savijauta.
„Anksčiau kai kurių negalavimų žmonės net nepastebėdavo. Dabar vos tik pakilus temperatūrai ar užsikosėjus žmonės ima bijoti ir skuba pas medikus, o negalėdami greitai pas juos patekti renkasi mokamas paslaugas.
Gali būti, kad dalis pacientų nebegrįš į savo buvusias poliklinikas. Pacientų srautai privačiose gydymo įstaigose tikrai yra išaugę, ypač dėl atliekamų laboratorinių tyrimų.
Didesnį pacientų srautą pajuto ir pulmonologai, radiologai, kardiologai“, – vardijo asociacijos vadovas.
Be to, L.Paškevičius svarstė, kad privačias gydymo įstaigas gyventojai galėjo rinktis ir baimindamiesi, jog didesnėse viešosiose gydymo įstaigose gali būti ir didesnė tikimybė užsikrėsti.
Bėga nuo gydymo telefonu?
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius pripažino girdėjęs apie išaugusius pacientų srautus privačiose gydymo įstaigose, todėl jos plečia savo veiklą: „Teko girdėti, kad viena tokių įstaigų atidaryta Šeškinės poliklinikos kieme ir į ją išėjo dirbti bene geriausi jos gydytojai.“
Anot mokslininko, pastaruoju metu ypač išryškėjo ir sveikatos priežiūros sistemos finansavimo trūkumai.
„Mano kaimynai irgi nesupranta, kodėl poliklinika tuščia, o patekti pas kardiologą neįmanoma.
Todėl, kad trūksta ne gydytojų, bet pinigų. O pinigų trūksta, nes jie švaistomi į kairę ir dešinę.
Be to, mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi konsultacijoms telefonu, nors Europos Sąjungos šalyse toks gydymo būdas nėra pripažįstamas, todėl net nefinansuojamas.
O Lietuvoje „pasiplepėjimas telefonu“ imtas praktikuoti itin plačiai ir tai gali būti viena priežasčių, kodėl viešųjų įstaigų pacientai pastaruoju metu užplūdo privačias.
Žmonės jau ima šaipytis, kad juos bandoma gydyti siuntimais.
Tokia situacija ilgai negalės tęstis, nes jau ir pačios poliklinikos yra susirūpinusios, kad iš jų bėga pacientai, galvoja, kaip jų „prisirašyti“ daugiau.
Šią ydingą sistemą pakeis tik didėjanti konkurencija. Kai kurios įstaigos turės užsidaryti. Gal tai ir nebus blogas dalykas“, – svarstė R.Gurevičius.
Susimoka ir už dėmesį
Kad didėjanti konkurencija gali išeiti į naudą viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, užsiminė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas A.Matulas.
Politiko žiniomis, privačių šeimos medicinos centrų paslaugomis jau naudojasi bemaž 1 mln. gyventojų ir jų skaičius esą stabiliai auga.
„Panašu, kad privačias gydymo įstaigas pacientai renkasi ir dėl psichologinių priežasčių, – viešosiose įstaigose pacientai nesulaukia pakankamai dėmesio, laiku nepatenka pas gydytojus.
Natūrali konkurencija sveikintina, nes žmonės turi galimybę rinktis, be to, tai esą verčia pasitempti ir valdiškas gydymo įstaigas.
Dabar privačių įstaigų pajamos smarkiai auga.
Tai gali būti ženklas, kad žmonės, nors ir moka sveikatos draudimo įmokas, negauna jiems priklausančių paslaugų ar nepasitiki jiems teikiamomis konsultacijomis telefonu.
Manau, kad tokios paslaugos nėra kokybiškos ir jos gali būti teikiamos tik tam tikrais atvejais – jokiu būdu tuo neturėtų būti piktnaudžiaujama.
Bijau, kad kai kurios įstaigos ima įprasti lengvai gauti pinigus už paslaugas, kurios to nevertos“, – kalbėjo A.Matulas.
Buvęs medikas mano, kad niekas nesutiktų gydyti savo augintinio su veterinarais tiktai konsultuodamasis telefonu: „Bet taip gydyti žmones kažkodėl jau tampa įprasta.“
Vis dėlto parlamentaras sakė, jog Valstybinės ligonių kasos (VLK) turimi duomenys kol kas nerodo, kad privačių gydymo įstaigų pajamos augtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaita: „Vadinasi, žmonės už medikų paslaugas per pandemiją yra priversti vis dažniau mokėti iš savo kišenės.
Tai nėra gerai, ir mes aiškinsimės priežastis, kodėl taip yra.“
Ši situacija artimiausiu metu bus aptariama Seimo Sveikatos reikalų komitete.
A.Matulas užsiminė, kad gali būti diskutuojama ir apie galimą sveikatos draudimo sistemos koregavimą įvedant skirtingus įkainius: „Dabar žmogus už daug ką moka pats, o mes vis dar bandome apsimesti, kad veikia privalomojo sveikatos draudimo sistema.“
Daug nuotolinių paslaugų
VLK vadovas Gintaras Kacevičius irgi tvirtino, jog žvelgiant į sąskaitas nematyti, kad staiga būtų padidėjęs pinigų srautas į privačias gydymo įstaigas.
„Bet visi suprantame, kad dėl pandemijos viešųjų gydymo įstaigų veikla buvo ribojama, o vienu metu planinė pagalba ir visai buvo uždrausta.
Dabar tas srautas sugrįžta, bet ne visur šimtu procentų.
Privačios įstaigos šia situacija turbūt pasinaudojo ir stengėsi prisivilioti kuo daugiau pacientų. Panašu, kad ir ateityje išliks tendencija, kai dalis pacientų nueis į privačias gydymo įstaigas. Manau, kad jie iš šios konkurencijos tik išloš“, – svarstė VLK vadovas.
G.Kacevičius taip pat mano, kad ilgainiui sumažės arba išnyks ir dabar populiarios konsultacijos telefonu, kurios galbūt atbaido dalį pacientų: „Per patį pandemijos piką tai buvo neišvengiama ir konsultacijos telefonu sudarė reikšmingą dalį. Bet dabar tas skaičius mažėja.“
VLK duomenimis, liepą šeimos gydytojai trečdalį pacientų konsultavo telefonu. Tai tik 8 proc. mažiau, nei toks „gydymas“ buvo taikytas pernai liepą.
Psichikos sveikatos centrų specialistai liepą nuotoliniu būdu suteikė 41,5 proc. paslaugų arba panašiai tiek pat, kiek ir pernai.
Daugiausia konsultacijų telefonu vyko pernai gegužę.
Tada jos sudarė net 68,6 proc. visų šeimos gydytojų ar jų komandos suteikiamų ir apmokamų paslaugų.
Gali nukentėti ne COVID-19 ligonių gydymas
Vakar Lietuvos ligoninėse buvo gydomi 706 COVID-19 pacientai, 77 iš jų – reanimacijoje. Deguonis papildomai buvo tiekiamas 595 žmonėms, 50 pacientų taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Per vieną parą į ligonines dėl koronaviruso buvo paguldyta 110 žmonių.
Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas įspėjo, kad situacija Santaros klinikose vėl tampa itin sudėtinga, – COVID-19 sergantiems pacientams skirtų lovų skaičius itin sparčiai pildosi.
Dėl to gali nukentėti ne COVID-19 liga sergančių pacientų gydymas – augant infekuotiesiems skirtų lovų skaičiui senka kitiems pacientams gydyti skirti ištekliai.
Statistikos departamento duomenimis, dėl pandemijos pernai pas gydytojus apsilankė kone perpus mažiau pacientų: 2019 m. buvo užregistruota 26,6 mln. apsilankymų, o 2020 m. – 17,5 mln.
Sumažėjo ir ligoninėse atliktų chirurginių operacijų bei procedūrų skaičius. Pavyzdžiui, daugiau kaip perpus sumažėjo kataraktos operacijų, mažiau atlikta kelio artroplastikos ir kitų procedūrų.