Tačiau susirgimo sunkia koronavirusinės infekcijos forma nėščiosios gali išvengti. Medikai joms rekomenduoja pilnai pasiskiepyti per pirmuosius 5-6 nėštumo mėnesius tam, kad nuo komplikacijų vėliau būtų apsaugota ir moteris, ir į pasaulį besibeldžianti gyvybė.
Nėščiosios serga sunkiau
VUL Santaros klinikose teko priimti per šimtą gimdymų, kai nėščioji jo metu sirgo COVID-19 liga, sako šios gydymo įstaigos Akušerijos skyriaus vedėja gydytoja Virginija Paliulytė.
Dėsninga, kad daugiausia tokių sudėtingų gimdymų buvo pandemijos piko laikotarpiu. Per pirmuosius 4 šių metų mėnesius pagimdė 65 koronavirusine infekcija užsikrėtusios moterys, o gegužę vos viena. Birželį Santaros klinikose tokių atvejų apskritai nepasitaikė.
Tuo metu nuo rugpjūčio iki rugsėjo vidurio būta jau 14 gimdyvių, kurios gimdė sirgdamos COVID-19 liga.
Didesnioji gimdančių moterų dalis sirgo lengva arba vidutine ligos forma. Tiesa, dalies gimdyvių situacija buvo nepavydėtina. Būta atvejų, kai sirgta sunkiai, jog prireikė intensyvios pagalbos skyriaus priežiūros, intubacijos. Vieną pacientę reikėjo jungti prie EKMO aparatų.
Anot gydytojos, lyginant to paties amžiaus nėščiasias su tomis, kurios nesilaukia, pastebėta, kad nėščiosios COVID-19 liga serga sunkiau.
„Vien nėštumas yra imunosupresinė būklė. O didesnė rizika sunkesne forma sirgti yra nėščiosioms, kurios yra nutukusios, serga diabetu, širdies ligomis, kitais lėtiniais susirgimais. Tai jų rizika sirgti sunkesne COVID-19 forma dėl nėštumo dar labiau padidėja“, – paaiškino V.Paliulytė.
Tiesa, užsikrėtusi motina infekciją dar negimusiam vaikui perduoda tik išimtiniais atvejais, dažniausiai tuomet, kai mama serga itin sunkia ligos forma.
„Pas mus iš karto po gimdymo jau užsikrėtusių naujagimių buvo tik pavieniai atvejai. Iki dešimties.“ – pasakojo gydytoja.
Anot jos, gerokai dažniau naujagimiai užsikrečia jau atėję į šį pasaulį. Dažniausiai dėl sunkiai išvengiamo glaudesnio kontakto su laiminga mama.
„Jos rūpinasi mažyliu, turi ir maitinti, jį prižiūrėti. Ir visame pasaulyje tas pats – naujagimis dažniau užsikrečia jau po gimdymo nei prieš jį“, – patikino V.Paliulytė.
Gimdyti tenka anksčiau
COVID-19 liga sergančios moters gimdymas atrodo visai kitaip nei įprastas. Moteris izoliuojama atskirame flygelyje, visas personalas užsivelka pilną apsauginę aprangą. Pasiruošimas toks pats, kaip prieš einant į reanimacijos skyrių.
„Ir gimdymas laikomas didelės rizikos. Moteris serga, tai atsiranda didelė rizika, kad gimdymo metu moters būklė gali pablogėti. O dėl moters būklės gali pablogėti ir paties vaisiaus būklė.
Neretai tokie gimdymai būna išprovokuoti, nes moters būklė pasunkėjo, ji turi gimdyti pirmiau laiko tam, kad jos pačios būklė greičiau pagerėtų
Neretai gimdymą tenka sužadinti prieš laiką. Ypač tų labai sunkiai sirgusių pacienčių, kurių gyvybes reikėjo gelbėti. Joms gimdyti būdavo rekomenduojama anksčiau. Neretai tokiai moteriai gimdymas baigiamas Cezario pjūvio operacija. Ne dėl to, kad moteris nebūtų galėjusi pagimdyti pati, bet dėl jos pačios itin sunkios būklės, kai užbaigti nėštumą reikėjo skubiai“, – pasakojo gydytoja.
Ji pridūrė, kad Cezario pjūvio operacija tampa iššūkiu ir visai medikų komandai. Nepatogų kelia apsaugos priemonės, kurios įprasto gimdymo metu nėra reikalingos.
Gimdyme taip pat nedalyvauja ir artimas asmuo – užsikrėtimo rizika COVID patalpose yra per didelė.
Sudėtingo gimdymo medikams tenka sekti ne tik vaisiaus, bet ir motinos būklę. „Tai yra didelės rizikos gimdymas. Moteris neretai karščiuoja, dūsta. Joms neretai taikoma ir deguonies terapija. Įsivaizduokite, kad sunki ligonė dar turi ir pagimdyti. Tai ypatingai didelė apkrova tiek pačiai moteriai, tiek ir su ja dirbančiam personalui“, – paaiškino V.Paliulytė.
Nėščioji ligos gali išvengti
Gydytojos teigimu, sunkiausios COVID-19 ligos formos moteriai pasireiškia trečiajame nėštumo trimestre. Todėl joms skiepytis rekomenduoja dar iki šios nėštumo periodo.
„Skiepytis rekomenduojama pirmame arba antrame trimestre. Tam, kad moteris išvengtų COVID-19 ligos sukeltų komplikacijų nėštumui. Labai neretai sunkios COVID-19 ligos atveju tenka nėštumą užbaigti iki 28-30 savaičių“, – patarė V.Paliulytė.
Ji paaiškino, kad koronavirusine infekcija sirgti vėlesniais nėštumo mėnesiais sunkiau net ir anatomiškai. Nėščiosios pilvas didėja, ima spausti diafragmą, todėl COVID-19 ligos atveju darosi sunkiau kvėpuoti.
„Rekomenduojama skiepytis nėštumo pradžioje. Tam, kad trečiajame trimestres moteris turėtų jau pilną imunitetą, sumažėtų galimybė ir tikimybė jai užsikrėsti ir susirgti“, – patikino gydytoja.
Ji pasakojo, kad anksčiau diskutuota, ar moteriai galima skiepytis pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Tačiau abejonės išsklaidytos, nes neįrodytas joks šalutinis vakcinos poveikis vaisiui. Skiepai nėščiosioms saugūs.
Po skiepo nėščiosioms pasireiškia analogiškos reakcijos, kaip ir visiems: lokalus skausmas dūrio vietoje, rankos patinimas, laikinas limfmazgių patinimas ar karščiavimas.
V.Paliulytė paaiškino, kad tromboembolijų (kraujo krešulių) rizika labiau susijusi su „AstraZeneca“ ir „Janssen“ vakcinomis. Todėl nėščiosioms rekomenduojama skiepytis iRNR tipo vakcinomis – „Pfizer“ arba „Moderna“.
Remiasi mokslu
Žinoma, nėščiosios dėl skiepo dažnai tariasi su gydytojais. V.Paliulytė pasakojo, kad kalbėtis lengviau su tomis moterimis, kurios turi nuogąstavimų, bet skiepytis nori.
„Su tokiomis moterimis yra paprasčiau kalbėti, nes tu pateiki statistiką, faktus. Sudėlioji visus už ir prieš, įvardiji galimas rizikas, ar šalutinius poveikius ir pliusus, kuriuos gauni, kai pasiskiepiji“, – pasakojo gydytoja.
V.Paliulytė pastebėjo, kad ir gydytojai turi įvairias pažiūras, tačiau, jos nuomone, medikas teikti rekomendacijas turėtų remdamasis ne savo įsitikinimais, bet moksline informacija.
„Neslėpsiu, kad yra gydytojų, kurie, turbūt, neturėdami pakankamos informacijos, ar dėl asmeninių pažiūrų, galbūt, nerekomenduoja moterims skiepytis.
Bet visa Lietuvos akušerių-ginekologų draugija, jos nariai, gydytojai, kuriuos pažįstame, yra susipažinę su naujausiais duomenimis ir pateikia rekomendacijas, ne savo nuomonę, o mokslinius faktus“, – pabrėžė pašnekovė.
