Profesorius paneigė kalbas, kad koronavirusu užsikrėtę vaikai greitai atsistoja ant kojų

Serga lengvai, bet koronavirusas gali pažeisti daugelį organizmo sistemų. Tai būdinga vaikams, kuriems nustatyta COVID-19 liga. Tokių atvejų pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau.

Lietuvoje nuo birželio paskiepyta apie ketvirtadalis vaikų nuo 12 iki 15 metų.<br>Lrytas.lt koliažas
Lietuvoje nuo birželio paskiepyta apie ketvirtadalis vaikų nuo 12 iki 15 metų.<br>Lrytas.lt koliažas
Lietuvoje nuo birželio paskiepyta apie ketvirtadalis vaikų nuo 12 iki 15 metų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvoje nuo birželio paskiepyta apie ketvirtadalis vaikų nuo 12 iki 15 metų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Usonis: „Yra tėvų, kurie nuogąstauja, kad skiepai gali sukelti vaikams nepageidaujamų reiškinių. Bet skiepų nauda yra kur kas didesnė.“<br>R.Neverbicko nuotr.
V.Usonis: „Yra tėvų, kurie nuogąstauja, kad skiepai gali sukelti vaikams nepageidaujamų reiškinių. Bet skiepų nauda yra kur kas didesnė.“<br>R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 2, 2021, 8:06 PM, atnaujinta Oct 3, 2021, 7:22 AM

Kauno klinikų Intensyviosios terapijos skyriuje šiuo metu gydomi du sunkiai koronavirusu sergantys vaikai, Reanimacijos skyriuje dėl COVID-19 guli naujagimis, Santaros klinikose dėl šios ligos taip pat gydomi keli sunkiai sergantys nepilnamečiai.

Šie faktai paneigia nuomonę, kad koronavirusu užsikrėtę vaikai greitai atsistoja ant kojų.

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis pasakojo, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja COVID-19 liga sergančių vaikų.

Susidūrusios su šiuo faktu JAV ir Jungtinė Karalystė pripažino, kad kai kurie vaikai serga sunkiai, o komplikacijų gali išsivystyti netgi tada, kai nustatoma besimptomė ligos forma.

– Kuo išskirtinė COVID-19 liga, kuria serga vaikai?

– Statistika rodo, kad daugėja atvejų, kai į reanimaciją patenka užsikrėtę naujagimiai ir kai vaikams reikia deguonies terapijos.

Dar viena bėda – vadinamasis pokovidinis sindromas.

Skirtingai nei suaugusiesiems, daliai vaikų po COVID-19 ligos išsivysto multisisteminis uždegiminis sindromas.

Tai sudėtinga būklė, ji dažniausiai būdinga vaikams, kurie lengvai perserga, bet praėjus kelioms savaitėms yra jaučiamas silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, jie negali sutelkti dėmesio ir mokytis.

Daugeliui nukentėjusiųjų būtinas intensyvus gydymas, nes pažeidžiamos beveik visos organizmo sistemos – širdis, plaučiai, inkstai, nervai.

Pandemijos pradžioje medikai kalbėjo, kad vaikai serga lengvai, o dabar tokių nuomonių kur kas mažiau.

– Kai kurie tėvai mano, kad užtenka skiepytis suaugusiesiems, tuomet jie negalės perduoti užkrato savo vaikams. Ar toks požiūris teisingas?

– Vaikų skiepijimas turi aiškų tikslą – jie turi grįžti prie kontaktinio mokymo, nes nuotolinis ne visada pasiteisina.

Turime stengtis nepilnamečius apsaugoti nuo COVID-19 infekcijos ir jos pasekmių.

Vaikai turi mokytis saugioje aplinkoje, tačiau šalyje nemažai mokyklų, kuriose fiksuojami užsikrėtimo židiniai.

Yra tėvų, kurie nuogąstauja, kad skiepai gali sukelti vaikams nepageidaujamų reiškinių.

Tačiau skiepų nauda yra kur kas didesnė.

Registruotos vakcinos apsaugo nuo kliniškai išreikštų formų, kai užsikrėtę žmonės nejaučia negalavimų, jie nepatenka į ligoninę, nes serga lengvai, jiems nereikia reanimacijos, o apsauga nuo mirtino pavojaus siekia apie 90 procentų. Tokia tendencija stebima ir Lietuvoje.

Bet neužmirškime, kad yra ir naujų koronaviruso atmainų, ar tai būtų delta, ar kitos, kai pasiskiepijęs asmuo gali nešioti savyje virusą.

Šiuo požiūriu vakcinų veiksmingumas gerokai mažesnis. Vadinasi, paskiepyti žmonės gali užsikrėsti, o virusinis procesas gali vykti be jokių simptomų. Tai reiškia, kad tokie asmenys kelia pavojų visuomenei.

Todėl reikia siekti kuo didesnių skiepijimo apimčių, tai padės sumažinti naujų užsikrėtimo atvejų ir apsaugos sveikatos apsaugos sistemą nuo perkaitimo.

– Duomenys rodo, kad kai kuriose savivaldybėse paauglių skiepijimo mastas yra geras, bet ne visur. Ko dar trūksta?

– Man atrodo, kad vasarą buvo praleista proga paruošti Lietuvos moksleivius naujiems mokslo metams, nes daug tėvų tada nesutiko skiepyti savo atžalų.

Tokia galimybė buvo jau birželio viduryje, kai šalyje buvo pradėti skiepyti vaikai nuo 12 metų.

Yra tęsiami klinikiniai tyrimai su iRNR vakcinomis, kurios skirtos jaunesnio amžiaus vaikams.

JAV jau vyksta vakcinos registravimo procesas, ji bus skirta vaikams nuo penkerių metų, Europos Sąjungoje šiek tiek vėluoja tokia registracija, bet tai netrukus turėtų būti išspręsta.

– Skiepijimas yra tik viena kryptis, kaip kovoti su pandemija. Kas dar galėtų apsaugoti mūsų vaikus?

– Kiekviena epidemija turi infekcijos šaltinį, plitimo kelius ir imlią visuomenę.

Imliai visuomenei yra skirtas skiepijimas, o norint pažaboti infekcijos plitimą būtinos tam tikros priemonės.

Suaugusieji neturi užmiršti asmens apsaugos priemonių – kaukių. Jos turi būti dėvimos.

Negaliu suprasti, kodėl Lietuvoje kaukių dėvėjimas kai kuriems žmonėms kelia galvos skausmą.

Tai pigiausia ir prieinamiausia priemonė, padedanti užkirsti kelią koronavirusui. Nereikia svarstyti, kas turi kontroliuoti kaukių nešiojimą.

Pats žmogus turi suprasti, kad kaukės būtinos, pavyzdžiui, Portugalijoje lauke einantis žmogus pamatęs kitą asmenį užsideda kaukę, toks elgesys yra įprastas.

– Ar reikia vaikus testuoti? Kai kurie tėvai nesutinka to daryti.

– Testai padeda nustatyti infekcijos šaltinį, o kuo didesnis testo jautrumas, tuo jis patikimesnis.

Testavimas turi paliesti ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų kolektyvus.

Epidemiologine prasme pavojingiausi asmenys yra ne tie, kurie gydomi reanimacijos skyriuje. Čia medicinos personalas dirba naudodamas asmens apsaugos priemones, todėl ligoniai jų neužkrės.

Pavojingiausi yra koronaviruso nešiotojai, kurie nežino, kad yra užsikrėtę.

Tokie žmonės gali būti pasiskiepiję, bet platinti užkratą. Tokiais atvejais praverčia testai.

Kuo labiau testai bus taikomi, tuo greičiau pavyks nustatyti infekcijos šaltinį. Todėl vaikų ir paauglių testavimas taip pat yra reikalingas.

Juk koronavirusui nėra skirtumo, kokio amžiaus yra jo šeimininkas.

Paskiepyta dar nedaug nepilnamečių

Šiemet birželį Lietuvoje pradėta skiepyti nuo COVID-19 infekcijos vyresnius nei 12 metų vaikus. Iki šiol pasiskiepijo maždaug ketvirtadalis šios amžiaus grupės paauglių.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 12–15 metų amžiaus grupėje kartu su persirgusiais vaikais imunizacijos lygis siekia 37–38 proc.

Didžiausia dalis vaikų paskiepyta Vilniaus mieste, Neringos savivaldybėje. Mažiausiai – Šalčininkuose, Skuode ir Kretingoje.

Lietuva – grėsmingo sąrašo priekyje

Į antrąjį rudens mėnesį Lietuva įžengė fiksuodama susirgimo koronavirusu rekordus. Vakar paskelbta apie 1970 naujų atvejų, virusas pražudė 18 žmonių, net 15 jų buvo neskiepyti.

Ligoninėse gydomi 1223 sunkūs pacientai, 133 iš jų – reanimacijoje. Dar 90 sergančiųjų yra taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, 1017 žmonių papildomai tiekiamas deguonis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir antra pagal mirčių skaičių.

Per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 645,7 COVID-19 atvejo ir tai buvo aukščiausias rodiklis tarp ES šalių.

Antra yra Slovėnija su 627 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų.

Pagal mirčių, tenkančių milijonui gyventojų per 14 dienų, rodiklį Lietuva yra antroji (80,5 mirčių). Mus lenkia tik Bulgarija, kurioje milijonui gyventojų teko 139 mirtys.

Nors daugiausia serga ir dažniausiai miršta neskiepyti šalies gyventojai, prieš skiepus nusiteikę lietuviai ir toliau tiki sąmokslo teorijomis, o ne mokslu.

KOG instituto atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai prieš skiepus nuo koronaviruso yra nusiteikę 35–44 metų asmenys ir tėvai, auginantys vaikus iki 5 metų.

Tarp priešiškai nusiteikusiųjų daugiausia yra bedarbių ir kvalifikuotų darbininkų.

Pastebima, kad šie asmenys yra religingi, savo aplinkoje nėra susidūrę su koronavirusu, gyvena mažesniuose Lietuvos miesteliuose.

Iki šiol šalyje mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 748 tūkst. 246 žmonės, dviem – 1 mln. 615 tūkst. 911 žmonių.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.