Panašu, kad kojos pirštai gali pamėlynuoti dėl to, kaip šalutinė organizmo elgsenos reakcija, kai įjungiamas kovos su virusu režimas. Dabar mokslininkai teigia tiksliai nustatę imuninės sistemos dalis, atsakingas už šalutinės reakcijos atsiradimą.
„British Journal of Dermatology“ žurnale paskelbtos išvados gali padėti gydyti „COVID pirštu“ vadinamą sutrikimą arba bent palengvinti jo simptomus.
Kas tai per būklė?
Dėl COVID-19 ligos atsirandantis piršto pažeidimas gali atsirasti įvairaus amžiaus žmonėms, bet dažniausiai pasireiškia vaikams ir paaugliams. Dalis nejaučia jokio skausmo, tačiau išbertą vietą gali skaudėti ir niežtėti, nusėti pūslelės ar atsirasti švelnus patinimas.
Sofijai trylika metų. Mergaitė iš Škotijos dėl COVID-19 ligos metu išsivysčiusio piršto pažeidimo vargiai paėjo, negalėjo dėvėti batų. Norėdama įveikti ilgesnius atstumus ji naudojosi neįgaliojo vežimėliu.
Dažniausiai pažeidžiama kojo pirštų oda, bet violetinį arba raudoną atspalvį įgauti gali ir rankų pirštai. Daliai žmonių atsiranda skausmingi iškilimai, oda tampa šiurkšti. Žaizda gali netgi supūliuoti.
Skiriasi ir trukmė. Vienų šis pažeidimas neapleidžia mėnesius, o kiti sugyja per kelias savaites.
Dažnu atveju žaizda ant odos atsiranda besimptome COVID-19 ligos forma sergantiems žmonėms. Jie nei kosi, nei praranda skonį ar kvapą.
Kodėl tai nutinka?
Naujausio tyrimo rezultatai, pagrįsti kraujo ir odos testais, sufleruoja, kad gali veikti dvi imuninės sistemos dalys. Abu jos susijusios su organizmo kovos prieš koronavirusą mechanizmais.
Vienas iš jų yra antivirusinis baltymas, vadinamas 1 tipo interferonu, o kitas – antikūnų tipas, kuris klaidingai puola paties žmogaus ląsteles ir audinius, o ne tik įsibrovusį virusą.
Praėjusių metų pavasarį mokslininkai ištyrė 50 pacientų, kuriems buvo įtariamas dėl COVID-19 ligos atsiradęs pažeidimas. Kartu analizuota ir dar 13 asmenų panašiai atrodantys atvejai, kurie su koronavirusu susiję tikrai nebuvo, nes pažeidimas jiems pasireiškė dar iki pandemijos pradžios.
Tyrėjai tikisi, kad jų įžvalgos padės pacientams ir gydytojams geriau suprasti būklę.
Jungtinėje Karalystėje dirbantis podiatras Ivanas Bristowas sako, kad paprastai jo praktikoje panašūs pažeidimai pasitaikydavę vyrant šaltiems orams, taip pat žmonėms, turintiems kraujotakos problemų. Ypatingo gydymo neprireikdavę – žaizda paprastai užgydavusi pati. Tiesa, daliai pacientų prireikdavo tepti pažeistą vietą specialiais kremais, naudoti vaistus.
„Patologijos priežasties patvirtinimas padės sukurti naujus, veiksmingesnius gydymo būdus“, – pabrėžė I.Bristowas.
Gydytojai vadinamąjį „COVID pirštą“ dažniau matydavo pandemijos pradžioje, nei dabar, įsivyravus koronaviruso delta atmainai, teigia Didžiosios Britanijos Odos fondo dermatologė konsultantė daktarė Veronika Bataille. Specialistai šio reiškinio atvejų sumažėjimą sieja su tuo, kad daugybė žmonių pasiskiepijo arba persirgo taip įgydami specifinę apsaugą prieš koronavirusą.
„Įsibėgėjus vakcinacijos kampanijai, pacientų paraudusiais ar net pamėlusiais kojos pirštais gerokai sumažėjo“, – pastebėjo V.Bataille.
Su koronavirusine infekcija susiję odos pažeidimai gali atsirasti praėjus kuriam laikui po persirgimo. Dažnu atveju tai nutinka, kai asmuo prasirgo besimptome ligos forma, todėl ryšys tarp odos pažeidimo ir koronaviruso nustatomas ne visada.
Britanijos Dermatologų asociacija net gi yra sudariusi sąrašą odos būklių, kurios gali būti susijusios su COVID-19 liga.
Parengta pagal BBC
