Jaunystėje žaidusi legendinėje moterų krepšinio komandoje „Kibirkštis“, kurią treniravo Algimantas Gedminas (1932–2011), vilnietė nesiskundė sveikata ir sulaukusi pensijos. Laisvalaikiu sportuoti mėgstanti moteris tik retkarčiais jausdavo silpnumą ir nuovargį, bet manydavo, kad tai natūralu.
„Pasižiūrėjusi į pasą ramindavau save, kad nuovargis turi būti“, – tikino buvusi krepšininkė.
Tačiau šiemet kovą dėl prasidėjusio kraujoplūdžio buvusi sporto pedagogė ir ekonomistė pateko į ligoninę.
Gimdos kaklelio vėžio diagnozė jai sukėlė šoką. Stengdamasi nusiraminti moteris guodėsi, kad operacija padės greit pasveikti. Gydytojos žodžiai, kad operuoti jau vėlu, buvo dar vienas smūgis.
„Negalėjau susitaikyti su mintimi, kad onkologinis gydymas prasidės po keturių savaičių, verkiau, kad turiu daug anūkų, kuriuos noriu padėti užauginti. Negalėjau laukti nė akimirkos“, – pasakojo Vanda.
Jau kitą dieną jai buvo skiriama chemoterapija, vėliau 25 procedūros išorinio spinduliavimo, taip pat brachiterapija, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis įstumiamas į kūno ertmę.
Pacientė tikino, kad chemoterapija sukėlė kur kas didesnį nepageidaujamą poveikį nei spindulinis gydymas, nes pablogėjo kraujo rodikliai. Pritrūkus baltųjų kraujo kūnelių prakaitas moterį išpildavo netgi lipant laiptais į antrąjį aukštą.
Kai Vanda atsigavo, gydymas buvo tęsiamas, todėl kartą per savaitę ji vyksta į Nacionalinį vėžio institutą, kur atliekama brachiterapijos procedūra. Ji nėra skausminga, nes taikoma bendroji nejautra. Ligoninėje vilnietė praleidžia tik parą, o po procedūros grįžta į namus – tai padeda psichologiškai atsigauti.
Tai, kad gimdos kaklelio navikas buvo nustatytas sulaukus menopauzės, Vanda vadino atsitiktinumu. Menopauzė jai nekėlė rūpesčių. Jei ir būdavo dėl ko nors neramu, ji užsukdavo į sporto salę, kur liedama prakaitą pasisemdavo optimizmo. Būdama iš prigimties kovotoja ji nenuleido rankų ir susirgusi.
Vanda prisipažino, kad nė akimirką nesuabejojo taikomų metodų veiksmingumu ir saugumu.
Pagimdžiusi tris vaikus ir sulaukusi anūkų ji apgailestavo tik dėl to, kad galėjo pradėti gydytis kur kas anksčiau. Kitoms moterims, kurios kenčia nuo gimdos kaklelio vėžio, vilnietė nori priminti, kad piktybinį auglį galima įveikti, tik reikia apsišarvuoti kantrybe.
Buvusi krepšininkė pritarė medikų nuomonei, kad sulaukus menopauzės reikia neužmiršti pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, nes ši liga nusitaiko tiek į jaunas, tiek į vyresnio amžiaus moteris.
Viltį pasveikti moteriai suteikia ir tai, kad Lietuvoje jau yra prieinamas šiuolaikinis gydymas – toks, koks praktikuojamas garsiausiose Europos klinikose.
„Manau, moterys sugeba ištverti kur kas sunkesnius dalykus nei onkologinio gydymo nepageidaujamos pasekmės“, – įsitikinusi Vanda.
Nacionaliniame vėžio institute dirbanti onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis-Obuchovska patikino, kad spindulinė terapija užima labai svarbų vaidmenį gydant gimdos kaklelio vėžį.
Ankstyvų ligos stadijų atvejais paprastai taikomas operacinis gydymas, tačiau esant labiau pažengusioms gimdos kaklelio vėžio stadijoms spindulinė terapija yra neatsiejama gydymo dalis.
Spindulinė terapija gali būti taikoma dviem atvejais: po operacijos, kai yra padidėjusi rizika, kad liga gali atsinaujinti, ir tuomet, kai gimdos kaklelio vėžys yra neoperuojamas ir reikia radikalaus gydymo.
Gimdos kaklelio vėžiui gydyti naudojami du spindulinės terapijos metodai. Vienas jų – išorinė spindulinė terapija, kai spinduliuotės šaltinis iš specialių aparatų (linijinių greitintuvų) nukreipiamas į naviką iš išorės.
Išorinė spindulinė terapija paprastai derinama su chemoterapija. Šis derinys gerina ligos kontrolę nuo 30 iki 50 procentų.
Planuojant išorinę spindulinę terapiją naudojami griežti skaičiavimo algoritmai, kurie leidžia suplanuoti itin saugų ir kokybišką gydymo planą. Prieš kiekvieną procedūrą atliekamas radiologinis vaizdinimas, kuris leidžia saugiai taikyti gydymą.
Po penkias savaites trukusio išorinės spindulinės terapijos procedūrų ciklo pacientei skiriamas antrasis gydymo etapas – ertminė brachiterapija. Tai gydymo metodas, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis per specialius aplikatorius pasiekia patį naviką arba arti jo.
Brachiterapija atliekama siekiant didele doze paveikti gimdos kaklelio naviką ir maksimaliai apsaugoti sveikus audinius ir organus. Ertminės brachiterapijos procedūros atliekamos kartą per savaitę, jų paprastai būna keturios, atliekamos naudojant bendrinę nejautrą.
Nuo 2017-ųjų Nacionaliniame vėžio institute taikoma intraaudininė brachiterapija. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad taikant šį metodą gimdos kaklelio vėžiu sergančioms pacientėms gydymo rezultatai pagerėja iki 20 procentų.
Šis metodas atvėrė dar vieną galimybę toms pacientėms, kai yra svarstoma apie pakartotinį švitinimą. Nacionaliniame vėžio institute remiamasi naujausiomis pasaulinėmis gairėmis, o gydymo galimybės ir kokybė atitinka aukštus standartus.
Šiuolaikinis spindulinis gydymas stabdo vėžio ląsteles
Šiais laikais gimdos kaklelio vėžys neturėtų būti klastinga liga. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja Birutė Intaitė teigė, kad šios ligos turėtų beveik visiškai nebūti, nes nustatyti ankstyvi pakitimai gimdos kaklelyje visiškai išgydomi. Lietuvoje moterims prieinamos prevencinės priemonės: skiepai nuo sukėlėjo, taip pat ankstyva diagnostika bei sėkmingas ikivėžinių būklių gydymas.
Mokslo įrodyta, kad nustačius gimdos kaklelio vėžį 99,8 proc. atvejų aptinkamas žmogaus papilomos virusas – jo onkogeniniai tipai (rizikingiausi 18 ir 16).
– Yra žinoma, kad liga išsivysto ilgainiui, maždaug per 12–20 metų. Kas yra ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai? Kuo jie pavojingi?
– Vėžio nebūna be ikivėžinės būklės. Yra trys pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai: infekcija, rūkymas ir imunitetas. Ikivėžinės gimdos kaklelio būklės nustatomos nesunkiai, todėl būtina visoms moterims nuo 25 iki 60 metų dalyvauti patikros programoje.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad labai jaunos moterys, jau gyvenančios lytinį gyvenimą, turėtų pasitikrinti pas ginekologą ir atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą iki 25 metų. Vyresnes nei 60 metų moteris raginu nepamiršti kelio pas ginekologą – pasitikrinti kartą per metus. Jaunas mergaites – mokytis rūpintis savo sveikata. Ligos stadija diagnozės nustatymo metu lemia gydymo sėkmę ir išgyvenamumo trukmę. Kiekviena moteris turi prisiimti atsakomybę dėl savo sveikatos.
– Kada būtina kreiptis į gydytoją? Kokie simptomai rodo, kad liga progresavo?
– Ikivėžinės būklės ir I stadijos gimdos kaklelio vėžys paprastai jokių simptomų neturi. Kai atsiranda išskyrų iš genitalijų, kraujavimas ne ciklo metu, skausmas dubens ar inkstų srityse – pažengusios ligos požymiai. IB stadijos gimdos kaklelio vėžys laikomas pažengusia liga. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad profilaktiškai tikrintis turi sveikos moterys.
– Kokie pasaulyje taikomi inovatyvūs gydymo būdai nustačius gimdos kaklelio vėžį? Ar jie jau prieinami Lietuvoje?
– Pradinių stadijų liga gydoma tik chirurginiu gydymo metodu. Stengiamasi taikyti tausojančias operacijas, minimaliai invazyvias operacijas, net ir esant pažengusiai stadijai stengiamės išsaugoti moterų gyvenimo kokybę.
Mirtį sėja tylioji žudikė
Gimdos kaklelio vėžys yra klastinga liga, nes prasideda nebyliai. Tai – antra dažniausia moterų piktybinė liga po krūties vėžio, kasmet Europoje nusinešanti apie 15 tūkstančių gyvybių. Tai beveik pusė diagnozuojamų šios ligos atvejų per metus.
Dar liūdniau, kad ši tyliąja žudike vadinama onkologinė liga – penkta mirties nuo vėžio priežastis tarp visų Lietuvos moterų ir pirmoji tarp jaunų – 15–44 metų moterų. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 400–500 moterų, iš jų pusė miršta.
Ankstyvojoje stadijoje onkologinė liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir moteris ilgai net neįtaria ja serganti. Tik ligai progresuojant atsiranda kraujavimas lytinių santykių metu, nemalonaus kvapo išskyros, skausmai dubenyje, inkstų srityje.
Piktybinė liga neretai išaiškėja tada, kai operuoti būna jau vėlu. Todėl yra svarbi gimdos kaklelio patikros programa, padedanti aptikti ikivėžinius pakitimus ir užbėgti klastingai ligai už akių.
