– Gydytoja, ar pandemija pakeitė mūsų požiūrį į peršalimo ligas, gerklės skausmą, slogą?
– Galima sakyti ir taip ir ne. Dalis atsargiau vertina bet kurią peršalimo ligą, virusinę infekciją. Atsargiau elgiamasi su darbo režimu, vizitais pas gydytojus. Tačiau iš kitos pusės, yra žmonių, kurie, net pajautę simptomus, nesikreipia niekur, nes bijo koronavirusinės infekcijos diagnozės, izoliacijos, bijo kufriam laikui netekti darbo. Tai yra juodoji mėnulio pusė. Tokie žmonės platina virusines infekcijas. Ne tik koronavirusą, bet ir visas kitas.
– O kaip dėl ligų paplitimo? Ar vis dar aktualus gripas?
– Tikrai aktualus, negalima prarasti budrumo. Galima sakyti, kad gripas yra atsitraukęs, bet tai nereiškia, kad jis išnyko. Gripas yra sezoninė virusinė liga, kurios pandemijas pavyko suvaldyti skiepais. Paskutinė gripo pasaulinė gripo pandemija buvo ištikusi 2009 metais. Pagal pasaulinę statistiką, gripo pandemijos gali kartotis kas dešimt-penkiolika metų. Mes turime būti pasiruošę ir negalime susiimti tik tada, kai sergančiųjų skaičiai didėja ir kai kyla problemų su hospitalizacijomis ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu.
– Tuomet labai aktualus klausimas, kaip atskirti, ar man prasidėjo gripas ar koronavirusinė infekcija? Yra specifinių skirtumų?
– Taip, klausimas labai aktualus ir labai svarbus. Abiems infekcijos būdinga aukšta temperatūra, kaulų laužymas, gerklės skausmas, sloga, šaltkrėtis, silpnumas. Koronavirusinei infekcijai būdingesni uoslės ir skonio praradimai, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Tačiau tai nėra šimto procentų taisyklė. Vienas iš objektyviausių savikontrolės būdų – pasidaryti greitąjį koronaviruso antigenų testą.
– Dabar paslaugų prieinamumas yra sudėtingesnis, tad patarkite, kaip namuose gydytis, jeigu koronaviruso greitasis testas nerodo.
– Kaip ir prie bet kurios infekcijos: tausojantis namų režimas, šilti skysčiai, vitamino C vartojimas. Jei skauda gerklė – patartina vartoti antiseptines pastiles. Atkreipiu dėmesį, ką žmonės dažnai pamiršta: po šių pastilių 20 minučių negalima nieko gerti ir valgyti, kad antiseptikai suveiktų. Klasikinė priemonė nekarščiuojant – karšta kojų vonelė su druskomis ir t.t. Bendras tokių priemonių kompleksas leis pasijausti geriau per keturias-šešias dienas. Jeigu būkle nesikeičia, prisideda naujų simptomų, negalima visko palikti savieigai. Būtina kreiptis į gydymo įstaigą ir pasikonsultuoti su gydytoju.
– Pandemija sukelia nemažai nerimo. Žinau, kad šeimos gydytojai sulaukia nemažai skambučių, kai pacientai yra nukreipiami psichologų konsultacijai. Kaip dorotis su kylančiomis neigiamomis mintimis ir ar visada tai galime padaryti savarankiškai?
– Nerimo iš tiesų padaugėjo, pastebimas gana aktyvus psichoemocinis išsekimas. Baimės akys yra didelės ir ne visi žmonės patys meditacijomis, sportu ar kitomis priemonėmis gali susidoroti su tuo susitvarkyti. Esu už tai, kad nereikia laukti per ilgai. Prasta emocinė būklė gali privesti prie rimtų psichoneurologinių problemų. Jei jaučiate, kad nepaleidžia įkyrios mintys, sutrinka miegas, jaučiate norą verkti, ima drebėti rankos, svaigsta galva, nedelskite ir kreipkitės pagalbos. Pasikalbėkite su šeimos gydytoju, galbūt pirmiausiai reiks atlikti tam tikrus tyrimus. Ir, žinoma, reikia nepamiršti psichoterapeutų, psichiatrų, psichologų, kurie padeda suprasti ir įveikti tokias problemas. Tai nėra juokas.
– Nuo abiejų infekcijų: tiek gripo, tiek koronaviruso, turime skiepus. Tačiau vieningos nuomonės visuomenėje dėl jų nėra. Ką jūs patartumėte – kada skiepytis? Ar skiepytis abiem skiepais?
– Tiesa, kad visuomenėje nėra vieningos nuomonės. Tačiau iš medicininės pusės yra įrodyta, kad skiepai – vienintelė tikrai efektyvi priemonė, leidžianti išvengti sunkių ligų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimų ir staigių mirčių. Nemalonu klausyti manipuliacijų, kaip ištraukia vieno atvejo iš šimto tūkstančių komplikaciją ir ja mojuoja. Tai yra mažų mažiausiai neatsakinga.
Skiepytis reikia abiem skiepais, tiesiog reikia atsižvelgti į sveikatos būklę, gretutines ligas, tai, ar porą savaičių žmogus neturėjo kontakto su infekcijomis. Na, ir tarp skiepų rekomenduojama padaryti dviejų savaičių pertrauką.
– O kada geriausia skiepytis nuo gripo?
– Ruduo yra geriausias laikas. Po skiepo per dvi savaites susiformuoja imunitetas. Tačiau jei nespėjote pasiskiepyti rudenį, tai padaryti galite visą gripo sezoną, mat po naujų metų, kartais net iki gegužės mėnesio turime gripo atvejų.
Daugiau apie skiepus, imuniteto stiprinimą ir vitamino D vartojimą žiūrėkite laidos „Sveikatos ekspertai“ vaizdo įraše.
Registruokitės konsultacijai čia: https://bak.lt/gydytojai/
