Skirtingai nei kitos dažnos erkių platinamos infekcijos – erkinio encefalito – atveju vakcinos nuo Laimo ligos iki šiol nėra. Imunitetas persirgus nesusidaro, todėl žmogus gali sirgti kelis kartus.
Užuot suaktyvinusi imuninį atsaką prieš konkretų ligos sukėlėją, naujoji vakcina skatina greitą reakciją į erkių seilių komponentus odoje. Taip skiepas sutrumpina laiką, kai erkės gali maitintis ir užkrėsti šeimininką, rodo tyrimas. Vakcina veikimo principas yra pagrįstas iRNR technologija, kuri sėkmingai pritaikyta skiepuose prieš COVID-19.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) skelbia, kad nuo 2019 m. Lietuvoje užregistruotas daugiau nei 3 tūkst. Laimo ligos atvejų.
„Yra daugybė erkių platinamų ligų ir mūsų pasirinktas metodas gali pasiūlyti platesnę apsaugą nei vakcina, nukreipta prieš konkretų patogeną“, – sakė tyrimo vyresnysis autorius Erolas Fikrigas, Jeilio universiteto infekcinių ligų, epidemiologijos ir mikrobų patogenezės profesorius.
„Šis skiepas taip pat gali būti naudojamas kartu su tradicine patogenų pagrindu sukurta vakcina, siekiant padidinti prieš infekciją sukuriamos apsaugos efektyvumą“, – pridūrė jis.
Laimo ligos sukėlėją Borrelia burgdorferi (B. burgdorferi) perneša juodakojės erkės Ixodes scapularis (I. scapularis). Šių seilėse yra daug baltymų, o tyrėjai sutelkė dėmesį į 19 skirtingų jų.
Jeilio universiteto tyrėjai, bendradarbiaudami su Drew Weissmano komanda iš Pensilvanijos universiteto, kaip vakcinos pagrindą naudojo mRNR dalis, atitinkančias visus 19 seilių baltymų. Jie jau išbandė vakciną su jūrų kiaulytėmis, kurios gali būti užkrėstos Laimo ligos sukėlėju, ir taip pat buvo naudojamos kaip pirminis modelis tiriant atsparumą erkių sukeliamoms ligoms.
Palyginti su neimunizuotomis jūrų kiaulytėmis, ant paskiepytų gyvūnų odos po susidūrimo su užsikrėtusiomis erkėmis greitai atsirado paraudimas įkandimo vietoje. Nė vienas iš imunizuotų gyvūnų Laimo liga nesusirgo, jei erkės buvo pašalintos atsiradus paraudimui.
Tuo metu, maždaug pusė nepaskiepytų jūrų kiaulyčių užsikrėtė B. burgdorferi po erkės pašalinimo. Kai viena užkrėsta erkė prisitvirtino prie imunizuotų jūrų kiaulyčių ir nebuvo pašalinta, nė vienas iš vakcinuotų gyvūnų neužsikrėtė. Analogišku atveju net 60 proc. nepaskiepytų jūrų kiaulyčių užsikrėtė.
Imunizuotų gyvūnų erkės negalėjo agresyviai maitintis ir atsiskyrė greičiau nei nuo kontrolinėje grupėje buvusių jūrų kiaulyčių.
„Vakcina pagerina erkių atpažinimą, iš dalies paversdama erkės įkandimą uodo įkandimu“, – sakė E.Fikrigas.
„Kai pajuntate uodo įkandimą, jūs jį pritrėškiate. Su vakcina atsiranda paraudimas ir, tikėtina, niežulys, todėl galite suprasti, kad jums įkando erkė ir greitai ją pašalinti, kol parazitas jums nespėjo perduoti B. burgdorferi patogeno“, – paaiškino jis.
E.Fikrigo komandos tyrimas praėjusią savaitę buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Science Translational Medicine“.
Tiesa, tyrėjai savo išvadose atkreipė dėmesį ir galimą vakcinų ribotumą. Pelės, kurios po užsikrėtimo negali įgyti natūralaus atsparumo erkėms, po vakcinacijos nebuvo apsaugotos nuo Laimo ligos. Priešingai nei jūrų kiaulytės, pelės yra natūralus I. scapularis erkių „rezervuaras“, jos prisitaikiuosios viena pele pasimaininti daugiau nei vieną kartą.
Tačiau tyrėjai kelią versiją, kad jūrų kiaulyčių oda, kaip ir žmogaus, yra labiau sluoksniuota už pelių oda.
E.Fikrigas teigė, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant efektyvesnės skiepo apsaugos prieš infekciją. Galiausiai, norint įvertinti vakcinos veiksmingumą žmonėms, reikės atlikti klinikinius tyrimus su jais.
Parengta pagal MedicalXpress
