Gydytoja apie Vytautą Juozapaitį išgąsdinusį širdies sutrikimą: tai gali būti rimtos ligos simptomas

„Jau esu darbingas, dalyvauju Seimo posėdžiuose“, – patikino parlamentaras Vytautas Juozapaitis (58 m.), neseniai išgyvenęs sveikatos krizę. Per savo gimtadienį, gruodžio 14-ąją, konservatorius dėl sutrikusio širdies ritmo buvo atsidūręs Vilniaus universiteto Santaros klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.

lrytas.lt ir 123rf iliustr. koliažas
lrytas.lt ir 123rf iliustr. koliažas
J.Barysienė: „Didžiausias pavojus, kai yra širdies vainikinių arterijų liga. Su ja susiję perplakimai, kylantys iš skilvelių, gali baigtis staigia mirtimi.“
J.Barysienė: „Didžiausias pavojus, kai yra širdies vainikinių arterijų liga. Su ja susiję perplakimai, kylantys iš skilvelių, gali baigtis staigia mirtimi.“
Vytautas Juozapaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vytautas Juozapaitis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Dec 24, 2021, 6:12 PM

Tą dieną politikui atrodė, kad širdis netelpa krūtinėje, o savijauta buvo tokia, tarsi netrukus nualps. „Širdies ritmo sutrikimas man buvo visiška naujiena. Jaučiausi taip, kad teko kreiptis į Seimo medikus, o jie išsiuntė į ligoninę“, – prisipažino politikas. Iki tol neturėjęs reikalų su gydytojais ir nesiskundęs širdimi V.Juozapaitis patyrė, kad širdies reikalai nenuspėjami visomis prasmėmis, tad ragino visus nelaukti krizės, o iš anksto pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę.

„Vieną dieną išjungia tau kažkas šviesą, ir viskas“, – sakė Seimo narys. Medikams pavykus normalizuoti širdies ritmą po paros jis buvo išleistas iš ligoninės į namus.

Kodėl sutrinka širdies ritmas? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja docentė Jūratė Barysienė pasakojo, kad su šia bėda susiduria ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet netgi vaikai ir paaugliai.

– Ką reikia žinoti apie liaudiškai vadinamus širdies permušimus?

– Tai dažniausiai pasitaikantis trumpalaikis širdies ritmo sutrikimas. Net sveikas žmogus gali jausti širdies perplakimus. Bet tai gali būti ir rimtos ligos simptomas. Į šiuos negalavimus negalima numoti ranka, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertintų, ar jie grėsmingi, ar tai tik reakcija į, pavyzdžiui, stresą, nemigą, persivalgymą, nervinę įtampą, pernelyg didelį fizinį krūvį.

Pajutus krūtinėje perplakimus nereikia panikuoti. Šeimos gydytojas skiria įvairių tyrimų, pavyzdžiui, naudingi kraujo tyrimai, parodantys, ar žmogaus organizmui netrūksta tokių mikroelementų kaip kalio, magnio, ar nėra sutrikusi skydliaukės veikla. Jei tokius sutrikimus lydi galvos svaigimas, dusulys, skausmas krūtinės plote, tai jau reikšmingi simptomai – būtina konsultuotis su kardiologu.

Perplakimų ir kitų širdies ritmo sutrikimų gali būti sergant depresija, skydliaukės ligomis, kai padidėjęs kraujospūdis ar sergant kitomis širdies ligomis. Skyrus tinkamą gydymą perplakimų gali sumažėti arba nebelikti.

– Kiek įtakos širdies ritmo sušlubavimui turi psichologinės priežastys?

– Širdį veikia emocijos ir jausmai, netgi mintys. Pasitaiko atvejų, kai kraujospūdžio matavimo aparatas rodo perplakimus. Netgi tada, kai žmogus nejaučia ritmo sutrikimų, bet išmanusis laikrodis rodo, kad jie yra, gali pablogėti ne tik nuotaika, bet ir savijauta. Kiekvienu atveju sveikatos būklę turi įvertinti specialistas, nes kai kurios širdies ligos neturi aiškių klinikinių požymių. Būna ir taip, kad perplakimai tampa vieninteliu požymiu, kad prasidėjusi širdies liga.

– Dažnai skiriami kraujo tyrimai, kuriuose nustatomas kalio kiekis kraujyje. Kodėl tai yra svarbu?

– Perplakimai susiję su elektrine širdies sistema, kuri reguliuoja širdies susitraukinėjimą ir padeda aprūpinti krauju įvairius organus. Elektrinė širdies sistema turi griežtą veiklos tvarką. Perplakimas – tai netvarkingas širdies susitraukimas, kuris atsiranda iš kitos vietos nei normalus elektrinio impulso atsiradimas ar plitimas.

Elektrinė širdies sistema paremta elektrolitais kaliu, kalciu, natriu ir jų kanalais, tai garantuoja normalų elektrinio impulso atsiradimą, plitimą ir širdies raumens susitraukimą. Jeigu trūksta šių mikroelementų, sutrinka elektrinio impulso formavimasis ir plitimas.

– Ar įmanoma su maistu papildyti mikroelementų atsargas?

– Jei yra aritmija, dažnai kalio reikia daugiau, nei nustatyta norma, kuri siekia nuo 3,8 iki 5,5 milimolio litre.

Jei kalio trūksta nedaug, galima papildyti jo atsargas su maistu. Bet ne visada pavyksta tai padaryti, nes daugiausia kalio yra šviežiose lapinėse daržovėse, o jų suvalgyti daug nėra lengva. Jei kalio labai trūksta, skiriamos tabletės.

– Kada perplakimai yra pavojingi? Kodėl žmogus atsiduria reanimacijoje?

– Jei perplakimai susiję su širdies liga, gali kilti pavojus gyvybei. Didžiausias pavojus būna, kai yra širdies vainikinių arterijų liga. Su šia liga susiję perplakimai, kylantys iš skilvelių, gali baigtis staigia mirtimi.

Jei nustatyta kardiomiopatija (širdies raumens liga) ar širdies nepakankamumas ir ritmo sutrikimas, kylantis iš širdies skilvelių, toks derinys taip pat yra pavojingas.

Permušimai gali lydėti ir retas širdies ligas, pavyzdžiui, kanalopatiją. Tai genetiškai paveldima elektrinės širdies sistemos liga, susijusi su staigios mirties rizika.

– Kuriuo paros metu permušimai dažniau pasireiškia ir kada reikia susirūpinti sveikata?

– Permušimai gali atsirasti bet kuriuo paros metu. Nėra aiškaus atsakymo, kada jie pavojingiausi.

Anksčiau medikai buvo tokios nuomonės – jei permušimai atsiranda fizinio krūvio metu ar patyrus stresą, jie pavojingi, nes tai – širdies ligos ženklas, o jei permušimai kyla esant ramybės būsenos, nieko baisaus. Pastaruoju metu manoma, kad netgi ramybės būsenoje užfiksuoti ritmo sutrikimai gali būti pavojingi. Aritmija yra ligos simptomas – jos tikrąją priežastį reikia nustatyti.

– Jei rytą pabudus atrodo, kad širdis tuoj iššoks iš krūtinės, ar būtina kviesti greitosios pagalbos medikus?

– Tai jau ne permušimai, kuriuos lydi normalaus ritmo intervalai. Tai užsitęsusi aritmija, kuri gali būti neritmiška. Gali išsivystyti net ritmiško ir greito širdies susitraukimo priepuolis, kuris dar vadinamas paroksizmine tachikardija.

Tokiam priepuoliui būdinga staigi pradžia ir pabaiga, ritmiška širdies veikla. Širdies susitraukimų dažnis tokio priepuolio metu būna nuo 140 iki 250 kartų per minutę. Priepuolio požymiai gali būti dusulys, silpnumas, galvos svaigimas, kartais atsiranda krūtinės skausmas ar spaudimas, dažnas širdies plakimas.

Yra įvairių aritmijos rūšių, pavyzdžiui, perplakimai gali kilti iš viršutinės širdies dalies – prieširdžių, tokia aritmija nėra labai grėsminga.

Bet perplakimai gali kilti ir iš apatinės širdies dalies – skilvelių, tai nėra gerai. Perplakimai skiriasi ir dažnumu – gali būti pavieniai ar eiti poromis, būna reti, pavyzdžiui, vienas ar du per parą, gali būti dažni, eina po kas antro normalaus širdies susitraukimo. Jei aritmija prasideda kaip priepuolis, kurį lydi dusulys, skausmas krūtinės plote, galvos svaigimas, būtina kviesti greitąją pagalbą.

– Kokių klaidų dažniausiai daro sunegalavę žmonės?

– Dėl aritmijos vengia kreiptis į medikus, nes mano, kad tai savaime praeis. Žmonės užsiima savigyda. Kartais blogiau pasijutę jie pradeda vartoti vaistus, kuriuos gėrė kaimynai ar giminės, taip prarandamas laikas. Kol nežinosime tikros ligos priežasties, tol negalėsime tinkamai padėti, o aritmija linkusi kartotis, vadinasi, liga toliau vystysis.

– Su kokiomis ligomis dar siejama aritmija?

– Užtrukęs neritmiškas ir greitas prieširdžių susitraukimas, kai prieširdžiai virpa tankiau nei įprastai, gresia insultu. Tuomet kraujas prieširdžiuose užsilaiko, sūkuriuoja ir nepasišalina taip, kaip turėtų, todėl ima formuotis krešuliai. Trombai su krauju gali nukeliauti į bet kurią organizmo vietą, kur patenka arterinis kraujas, – galvą, kojas, rankas, inkstus, žarnas.

Dėl to ligoniui gali tekti skubiai kreiptis į kraujagyslių chirurgus ir pašalinti nukeliavusį krešulį.

Kraujo krešulio susidarymas neretai lemia ir galvos smegenų insultą. Taip atsitinka net 80 proc. atvejų, jei pacientas nevartoja geriamųjų antikoaguliantų, vaistų, slopinančių krešulio susidarymą širdies ertmėse, nes kraujotakos netekusi smegenų dalis žūsta per kelias minutes.

Prieširdžių virpėjimas jau tapo epidemija. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse šia liga serga apie 3 procentus žmonių. Kas ketvirtam 40 metų ir vyresniam žmogui gresia ja susirgti.

Žmonių, kuriems nustatomas prieširdžių virpėjimas, daugėja dėl įvairių priežasčių.

Viena jų – pagerėjusi tokių ligų diagnostika. Kita – pasaulio senėjimas, kai daugėja vyresnių žmonių. Yra žinoma, kad dešimtadalis vyresnių nei 80 metų žmonių turi prieširdžių virpėjimą, tačiau tai nėra natūralus senėjimas, o liga, kurią būtina laiku nustatyti ir skirti gydymą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.