Naujas sindromas – tikra kančia: kamuoja dusulys, širdies permušimai ir galvos skausmas

Viltingai tikimasi, kad omikron atmaina pasauliui neša pandemijos pabaigą, tačiau taip pat pradėta vis daugiau kalbėti apie sveikatos problemas su kuriomis gali susidurti COVID-19 persirgę žmonės. Tokių vis daugiau, tad dažnenis tampa ir nusiskundimai po ligos jaučiamomis pasekmėmis.

pokovidinis sindromas, Raimondas Kubilius.<br>123rf ir lrytas.lt nuotr.
pokovidinis sindromas, Raimondas Kubilius.<br>123rf ir lrytas.lt nuotr.
Kubilius Raimondas<br>M.Patašiaus nuotr.
Kubilius Raimondas<br>M.Patašiaus nuotr.
Galvos skausmas.<br>123rf iliustr.
Galvos skausmas.<br>123rf iliustr.
skausmas, moteris.<br>123rf iliustr.
skausmas, moteris.<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-01-23 18:09, atnaujinta 2022-02-05 21:22

Kas yra post-covid sindromas? Kada kreiptis į gydytojus? Ir ar įmanoma to išvengti? Atsakymus į šiuos klausimus „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pateikė Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Raimondas Kubilius.

90 proc. – moterys

Gydytojas sakė, kad pagal liekamuosius požymius persirgusiuosius koronavirusu galima suskirstyti į dvi dideles grupes.

Pirmoji kategorja – žmonės, kurie COVID-19 liga sirgo sunkiai, dėl komplikuotos kvėpavimo funkcijos ar kitų organų pažaidos juos reikėjo gydyti ligoninėje.

Antra grupė – tie, kurie gydėsi namie, persirgo lengvos arba vidutinės eigos COVID-19 infekcija. Tačiau net ir diagnozavus ūminės infekcijos pasveikimą, jie gerai nesijautė.

„Dalis žmonių, mūsų populiacijos tyrimai rodo, kad tai maždaug 9 proc., jų susirgimas įgavo lėtinės ligos pavidalą. Tai reiškia, kad nuo šeimos gydytojo konstatuoto pasveikimo dėl ūminės infekcijos, ta liga po keturių savaičių tęsėsi tais pačiais požymiais arba liga pakeitė savo veidą, įgijo naujų simptomų“, – aiškino profesorius.

Jis pasakojo, kad Reabilitacijos klinikos mokslininkai bandė aiškintis, kokiems žmonėms pokovidinis sindromas reiškiasi dažniau.

„Šiandien jeigu sudarytume paveikslą, ar galima prognozuoti, kuriam iš tų pacientų išsivystys pokovidinis sindromas, tai dažniausiai kalbėtume apie tai, kad 90 proc. tai yra pacientai, kurie sirgo lengva ar vidutinio sunkumo eiga. Savotiškas paradoksas, kad tai žmonės, kurie ligą gydėsi namie“, – pastebėjo R.Kubilius.

Jis pridūrė, kad beveik 9 iš 10 besiskundžiančių pokovidiniu sindromu, yra moterys. Profesorius pabrėžė, kad liekamieji COVID-19 reiškiniai dažniausiai kamuoja darbingo amžiaus žmones.

„Bemaž trečdaliui pacientų iki susirgimo buvo diagnozuotas vienoks ar kitoks polinkis į įvairias alergijas. (…) Daliai buvo padidintas arterinis kraujospūdis, kiti turėjo skydliaukės problemų, tačiau visi gretutiniai susirgimai buvo ir toliau kontroliuojami. Daliai nė nereikėjo vartoti vaistų.

Būtina pabrėžti, kad absoliuti dauguma pacientų, kuriems buvo diagnozuotas pokovidinis sindromas, iki susirgimo jie savo sveikatos būklę vertino kaip gerą arba labai gerą. Daugumai nereikėjo vartoti medikamentų savo lėtiniams susirgimams kontroliuoti“, – akcentavo R.Kubilius.

Būdingiausi simptomai

Jis išskyrė, kad pokovidiam sindromui būdingi pagrindiniai požymiai: fizinio pajėgumo sumažėjimas, dusulys, trumpalaikės atminties ir koncentracijos sutrikimas, širdies „permušimai“, galvos skausmas, svaigimas. Daliai pacientų neatsistato uoslė.

Be to, vis dažniau pastebimas pokovidinio sindromo požymis – plaukų slinkimas.

„Mokslinės stebėsenos duomenys rodo, kad sindromo požymiai kinta. Tai galėtume sieti su viruso atmaina. Mes pastebėjome, kad pastaruoju pandemijos laiko ėmė vyrauti pažintinių funkcijų apsilpimas.

Tyrimais nustatėme, kad daliai pacientų tie liekamieji reiškiniai gali užsitęsti 6 mėnesius ar net daugiau. Pastebima, kad praėjus bent šešiems mėnesiams, dalis tų simptomų regresuoja, jie visiškai išnyksta, bet būna ir priešingai – pacientas išsivaduoja iš vienų simptomų, bet jam atsinaujina ar pasireiškia kiti simptomai“, – paaiškino R.Kubilius.

Situacijai pailiustruoti jis papasakojo apie konkretų pavyzdį, kai į medikus kreipėsi jauno amžiaus pacientė. Praėjus metams nuo COVID-19 ligos jai dar neatsistatė uoslės ir skonio receptoriai.

Į gydytojus kreipiasi retai

Anot profesoriaus, dėl pokovidinio sindromo žmonės informacijos ieško internete, patirtimi su kitais dalijasi socialiniuose tinkluose, tačiau į gydytojus kreipiasi mažuma.

„Tik 12-15 proc. kreipiasi į gydytojus ir pradeda ieškoti pagalbos. Jie dažniausiai nukreipiami pas fizinės reabilitcijos gydytojus.

Pacientai turėtų išdrįsti pripažinti, kad jei jau diagnozuotas pokovidinis sindromas, vargina simptomai. Gal jie neatrodo reikšmingi, bet ženkliai įtakoja bendrą sveikatą, darbingumą, geėjimus atlikti įvairias veiklas.

Todėl pacientas turėtų kreiptis į gydytojus ir ieškoti pagalbos“, – paragino R.Kubilius.

Pasak jo, delsti nereikėtų, nes jau pastebėta, kad neretas griebiasi vaistų, kuriais bando gydyti suaktyvėjusias lėtines ligas arba pajaustus naujus simptomus.

„Netūnokime savyje, netoleruokime tų naujai atsiradusių arba paaštrėjusių ankstesnių simptomų – ieškokime pagalbos. Šiandien bent jau fizinės medicinos reabilitacijos gydytojai jau yra pažinę ligą, sukaupę didesnės patirties, gali pasiūlyti pagalbos priemones, kad tie simptomai greičiau regresuotų“, – į medikus kreiptis drąsino profesorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.