Šiaulietė klastingo vėžio požymį pastebėjo pati: „Supratau, kad bus kažkas nelabai gero“

Kasmet krūties vėžiu Lietuvoje suserga 1600 moterų. Nuo šios ligos, pagal išankstinę krūties vėžio patikros programą, moterys tiriamos tik nuo 50 metų, bet ligos diagnozę kasmet išgirsta maždaug 300 jaunesnių moterų. Specialistai teigia, kad būtini programos pokyčiai ir ragina moteris nelaukti bei pasitikrinti, net jei žvakučių ant gimtadienio torto dar visai nedaug.

123rf ir lrytas.lt nuotr. koliažas
123rf ir lrytas.lt nuotr. koliažas
Kristina Zmailaitė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kristina Zmailaitė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Sonata Jarmalaitė<br>E.Paukštės/NVI nuotr.
Sonata Jarmalaitė<br>E.Paukštės/NVI nuotr.
Elona Juozaitytė<br>M.Patašiaus nuotr.
Elona Juozaitytė<br>M.Patašiaus nuotr.
Vėžinės ląstelės.<br>123rf iliustr.
Vėžinės ląstelės.<br>123rf iliustr.
Neringa Čiakienė
Neringa Čiakienė
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 5, 2022, 3:46 PM, atnaujinta Feb 5, 2022, 3:51 PM

„Mūsų didelis rūpestis yra paankstinti patikrą ir pradėti ją nuo 45 metų. Esame paskaičiavę, kad taip papildomai išgelbėtume dar kelis šimtus gyvybių“, – Pasaulinei vėžio dienai skirtoje spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė profesorė Sonata Jarmalaitė.

Moterų istorijos sukrečia

Žinoma operos solistė Kristina Zmailaitė dėl krūties vėžio patikros gydytojo kabinete apsilankė dar iki 50-ojo gimtadienio. Nedelsti ji ragina ir kitas moteris.

„Deja, bet ligos nesirenka ir nežiūri nei mūsų statuso, grožio ar amžiaus“, – sakė K.Zmailaitė.

Moteris pasakojo auginanti dvi dukras. Viena jų paauglė, bet kitai – vos ketveri. „Eidama šio tyrimo pagalvojau: o kas JEIGU? Atėjo sukrėtimas, kiek tokių moterų yra, kurios nesusimąsto (...) Pasitikrinti reikia dėl savęs ir dėl savo artimųjų: vaikų, kuriuos turime užauginti. Dėl mamų, kurios galbūt reikalauja rūpesčio“, – pasirūpinti savimi ragino žinoma atlikėja.

K.Zmailaitė patikino turėjusi baimių dėl tyrimo, bet patikino, kai jis tikrai niekuo nebaisus ir skausmo nesukelia. Patikra parodė, kad ji sveika, tačiau K.Zmailaitė pasakojo artimoje aplinkoje turinti krūties vėžiu sergančių moterų, jaunesnių nei 50 m. ir nepatenkančių į patikros programą.

„Tos istorijos sukrečia“, – patikino K.Zmailaitė.

O štai šiaulietei Deimantei Bačiulei pasisekė mažiau. Ji krūties vėžio diagnozę išgirdo ir dabar moteris ragina nedaryti jos klaidos.

„Gėda prisipažinti, bet aš buvau vienas tų žmonių, kuris į raginimus pasitikrinti neįsiklauso. Mano mama, močiutė ir prosenelis sirgo vėžiu, bet ar aš buvau žmogus, kuris matydamas pavyzdį ėmėsi priemonių?“, – tinkamai rizikos neįvertinusi pasakojo moteris.

Ji prieš ketverius metus atsitiktinai užčiuopė kietą mazgelį krūtyje. „Supratau, kad bus kažkas nelabai gero“, – prisiminė Deimantė.

Jai pavirtintas antros stadijos piktybinis vėžys. Moteriai pasisekė, kad metastazės išplisti nespėjo.

„Mėgstu humorą. Sirgdama šita liga nešuosi linksmumo dalelę ir ligos neiškeliu ant pjedestalo. Noriu pasakyti, kad ligos nurašyti nereikia, bet tai jokiu būdu nėra mirties nuosprendis. Reikia išmokti su tuo gyventi“, – patarė Deimantė.

Moteris nuo šiol tikrinasi reguliariai, nes bijo, kad liga gali atsinaujinti.

Mato būdą mirtingumui sumažinti

Lietuvoje veikia net keturios vėžio prevencijos programos. Šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria per 20 mln. eurų. Tačiau tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką aktyvų gyvenimą.

Pasak Seimo narės Jurgitos Sejonienės, pandemija pristabdė vėžio prevencijos programų vykdymą, todėl vis daugiau vėžio atvejų nustatoma progresavusių stadijų. Prevenciškai tikrinasi mažai žmonių, nes mano, kad dėl COVID-19 pandemijos prevencinės programos neveikia. Nemažai žmonių bijo, kad medikai gali surasti ligą, ir neteisingai mano, kad vėžio gydymas jiems gali pakenkti. O šiuolaikinis individualizuotas vėžio gydymas, nors ilgas ir sudėtingas, yra ne tik saugus, bet ir efektyvus.

„Efektyviai vykdant patikros programas ir skiriant naujausią gydymą, sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą nuo jų – net 50 proc. COVID-19 pandemija padarė didelę neigiamą įtaką vėžio situacijai Lietuvoje – pandemijos metu mažėjo ankstyvų stadijų nustatomo vėžio, daugėjo vėlyvųjų stadijų vėžio atvejų, bendras nustatytų vėžio atvejų skaičius krito, o mirčių dėl visų priežasčių skaičius augo. Tikėtina, kad kai kurie ligoniai net nepasiekė gydymo įstaigų“, – paaiškino S.Jarmalaitė.

Statistiniai duomenys rodo, kad krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 1600 naujų krūties vėžio atvejų, ir susergančių moterų vis daugėja.

2015 m. nuo šios ligos mirė 570 moterų. Ir nors penkerius metus po diagnozės išgyvena daugiau kaip 77 proc. moterų, tačiau išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausias Europoje. Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir apie 210 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio.

„Labai svarbu vėžį nustatyti anksti. Tam yra programos. Pasiekėme, kad jose dalyvauja beveik 50 proc. tikslinės grupės žmonių, tačiau turėtų dalyvauti apie 80 proc.“, – teigia S.Jarmalaitė.

Pasak jos, pagrindinės kliūtys, kurios stabdo programų vykdymą, yra kelios. Visų pirma, miesto gyventojams pasitikrinti yra palankios sąlygos, tačiau kaimo žmonėms tai didelis iššūkis. Dėl to vidutinė miesto ir kaimo žmonių gyvenimo trukmė skiriasi net 3 metais. Savivaldybės turėtų dėti daugiau pastangų, kad kaimo gyventojai patektų pas gydytojus.

Profesorės teigimu, vyrauja mitas, kad pandemijos metu programos neveikia. Tai netiesa. Tikrintis galima ir būtina, nes dveji metai sergantiems vėžiu labai didina riziką, kad liga išplis.

Dar viena problema – žmonės mano, kad jeigu nepriklauso tikslinei amžiaus grupei, tikrintis nereikia. O juk yra šeiminiai vėžio atvejai, kai suserga jaunesni žmonės. Paprašius šeimos gydytojas nusiųstų atlikti vėžio tyrimus.

Profesorė įsitikinusi, kad būtina dėl krūties vėžio pradėti tirti 45-erių metų moteris, o ne nuo 50-ties, kaip yra dabar. Taip pat būtina mergaites skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį, ne dvivalentėmis vakcinomis, kaip yra dabar, o keturvalentėmis. Europoje nuo ŽPV skiepijami ir berniukai. Lietuvoje taip pat turėtume pradėti juos skiepyti.

Lietuvos nuo vėžio kasdien miršta 20 žmonių

2021 m. vasarį paskelbtas Europos kovos su vėžiu planas. Prognozuojama, kad, didėjant sergamumui onkologinėmis ligomis ir nesiimant ryžtingų veiksmų, iki 2035 m. dėl vėžio prarastų gyvybių mirtingumas turėtų padaugėti daugiau kaip 24 proc. Tuomet onkologinės ligos taptų pagrindine mirties priežastimi Europos Sąjungoje (ES).

Europos kovos su vėžiu plano vienas iš uždavinių yra netolygumų onkologijoje ES šalyse mažinimas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė sako, kad ryškiausi skirtumai tarp įvairių ES šalių yra ankstyvos vėžio diagnostikos ir inovatyvaus gydymo prieinamumo srityse.

Mūsų šalyje inovatyvūs vaistai pacientus pasiekia lėtai. Būtinus procesus dar labiau apsunkino COVID-19 pandemija.

„Tačiau džiaugiamės atsiradusiu ankstyvu krūties vėžiu sergančių pacienčių genetinių tyrimų prieinamumu, tai sudarys galimybę identifikuoti pacientes, kurioms būtų saugu skirti mažiau intensyvų gydymą ir išsaugoti jų gyvenimo kokybę. Kova su vėžiu Lietuvoje turi būti ne tik pacientų, medikų, bet ir politikų rankose. Onkologija turi tapti sveikatos politikos prioritetu“, – teigia profesorė.

 

Tai, kad Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas vienas prasčiausių Europoje pažymėjo ir Pagalvos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Šiuo metu vis daugiau pacientų žino apie gydymo naujoves, seka vaistų registracijos procesus ir tikisi, kad, Europos vaistų agentūrai patvirtinus naujus vaistus, jie netrukus taps prieinami ir Lietuvos pacientams. Deja, šis procesas Lietuvoje užsitęsia bene ilgiausiai ES ir užtrunka ilgiau nei dvejus metus.

„Daug kalbame apie mirtis nuo COVID-19, tačiau neatkreipiame dėmesio, kad nuo vėžio kasdien miršta daugiau kaip 20 žmonių! Ir tai dėl to, kad žmonės neina tikrintis. Pradėkime nuo savęs, nuo savo mamų ir savo dukrų. Nėra geresnio laiko pasitikrinti, kaip dabar“, - ragino N.Čiakienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.