Jos žodžius patvirtina ir Higienos instituto skelbiama statistika. Jo skelbiamais, išankstiniai praėjusių metų mirčių priežasčių duomenimis dažną mėnesį kraujotakos sistemos ligos pareikalaudavo bent 2 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvybių.
Radijo laidoje gydytoja pasakojo, kad darbo kardiologams netrūksta, o specializacija reikalauja didelio atsakingumo – viena nedidelė klaida kažkam gali kainuoti gyvybę.
Kardiologė patikino pastebinti širdies ligų sezoniškumą, jos esą paūmėti gali net ir priklausomai nuo mėnulio fazės.
„Jaučiame yra pilnatis ar jaunatis – daugiau miokardų infarktų. Atsimenu, mus docentė Statkevičienė mokė, kad šiandien jaunatis – vadinasi, bus širdies ritmo sutrikimų, ar kad pilnatis – bus daugiau miokaedo infarktų. Daug patologijų reaguoja į mėnulio kaitą“, – pastebėjo J.Laukaitienė.
Ji pridūrė, kad šį sąryšį bandoma ištirti ir moksliškai, rasta nemažai tai pagrindžiančių įrodymų.
Kokie būna kardiologiniai ligoniai?
Docentė teigė, kad taip vadinamas „kardiologinis ligonis“, priešingai nei daugelis įsivaizduoja, būna tylus.
„Pamenu vieną atsitikimą priėmimo kambaryje. Dvi skubios pagalbos tuo pačiu metu: vienas pacientas aktyvus, skundžiasi, kad jam skauda, labai blogai – mes visi gesiname šitą „gaisrą“.
O kitas žmogus ramiai sau sėdi. Tiesiog tyliai, susispaudęs kamputy. Kai nuraminame „gaisrą“, puolame žiūrėti tą žmogų, o reikėjo daryti atvirkščiai. Tikras tylus skausmas krūtinėje išsiveržia staiga <...>
Kas tikra, yra tylu. Tas tylus pirmasis infarktas, kai žmogus kenčia, niekam nesako, skauda, banguoja. Galiausiai drįsta kam nors pasakyti“, – pasakojo J.Laukaitienė.
Pandemijos įtaka
Pandeminiu laikotarpiu dėl saugumo sumetimų buvo apribotas pacientų lankymas ligoninėse. Kartais net juokauta, kad jautrių nervų kardiologiniams ligoniams tai į naudą, tačiau gydytoja pabrėžė, kad artimųjų parama pacientams yra labai svarbi.
„Vienas lauke – ne karys. To palaikymo tikrai reikia. Bet aš galvoju, kad visai neblogas dalykas, jog pacientų negalima lankyti tiek daug. Žmonės kartais nesupratingi – net pandemijos laikotarpiu norėjo atsinešti vaikučius, parodyti juos seneliui. Galima tai ir lauke padaryti.
Komunikacijos priemonės – puikios. Patikėkite, visi pasiskambina. Lauknešėliai yra, atnešti juos galima <...> aišku, galbūt, trūksta palaikymo už rankos, bet tai (COVID-19 ligos trukmė – red. pastaba) yra 10, ar tik 5, 3 dienos.
Jeigu supranti, kad situacija sunkėja, žmogui tikrai yra sudaromos sąlygos susitikti su artimu žmogumi, galbūt prisiliesti“, – patikino J.Laukaitienė.
Docentė pabrėžė, kad kardiologiniam ligoniui, kaip ir visiems žmonėms, reikia gerti vaistus ir klausyti gydytojo nurodymo.
Kardiologė pastebėjo, jog pandeminiu laikotarpiu pacientai geriau išmoko atsirinkti, ko jiems reikia paklausti, suprato, kas yra svarbu.
„Galiausiai tu jau pacientą žinai, jo istoriją turi, gali patarti jį ir vieną kartą matęs, nebūtinai reikia jam atvykti į polikliniką. Gauti siuntimą vien tam, kad paklaustum, ar gali vaistų tabletę skelti per pusę – tai tikrai ne.
Jei yra ūmi situacija, kažkas keičiasi tavo būklėje, mes patys prašome atvykti, tada žiūrėsime“, – aiškino J.Laukaitienė.
Pasak jos, konsultacijų pacientams teikimas telefonu pasiteisino, leido sumažinti ligonių srautą įstaigose.
