Vilnietį kamavo nuovargis, dusulys: laiku atsidurti medikų rankose padėjo žmona

Aukštas kraujospūdis bei jį neretai lydintis padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – vieni dažniausių Lietuvoje diagnozuojamų negalavimų, kurių laiku negydant, vėlei gali tekti gelbėti ne tik širdį, bet ir gyvybę.

 Širdies ligos.<br> 123rf nuotr.
 Širdies ligos.<br> 123rf nuotr.
Santariškių ligoninės priėmimo skyrius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Santariškių ligoninės priėmimo skyrius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 13, 2022, 3:22 PM

Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ savo išgyvenimais pasidalino prieš pusmetį širdies aortos operaciją išgyvenęs vilnietis Remigijus Tamulis. Liūdniausios pasekmės vyrui padėjo išvengti jo žmona, žurnalistė Auksė Tamulienė, vieną dieną laiku pastūmėjusi jį kuo skubiau kreiptis į medikus.

„Aš pastebėjau, kad vyras kurį laiką jaučia nuovargį. Mes dažnai vaikštome, turime du šunis. Pasivaikščiojimų metu pastebėjau, jog vyras pradėjo dažniau pavargti, atsirado dusulys, jis pats kartas nuo karto vis pasakydavo, kad širdies plote jaučia tarsi kažkokį spaudimą“, – pasakojo A. Tamulienė.

„Nekreipdavau dėmesio. Šiandien yra – rytoj nebus, bėgi, leki, kažką darai“, – dalinosi Remigijus, tačiau po vieno pasivaikščiojimo vyras pasakojo pasijutęs itin prastai.

„Pradėjo tarsi deginti krūtinės srityje, o einant jau po 100 m reikėdavo sustoti. Trūko oro, dusino, svaigo galva. Tada pasidarė tikrai neramu“, – pasakojo R. Tamulis.

Pasak A. Tamulienės, žinodami, kad tai gali būti tikrai rimta situacija, pora nusprendė važiuoti į ligoninės priimamąjį, kur po apžiūros buvo nustatyta, jog Remigijui būtina rimta operacija.

R. Tamuliui pasisekė, kad pažeista aorta nesustabdė širdies darbo, ji operacijos metu buvo pakeista jo paties kraujagysle, išimta iš šlaunies. Po operacijo vyrui teko iš esmės keisti ir savo gyvenimo būdą.

„Po operacijos mano kasdienybė labai pasikeitė, reikėjo prisitaikyti miegoti, atsisėsti, o vaistai – vaistai kaip Tėve mūsų – geriu juos kiekvieną rytą“, – kalbėjo Remigijus.

„Labai prižiūriu, kad vyras išgertų vaistus, tačiau turiu pasakyti, kad po tokios rimtos operacijos, po to, ką jis patyrė ligoninėje, atrodo, viską – ir maistą reguliuoji, ir judėjimą, ir vaistus geri. Deja, dažnas žmogus tą daro tik po operacijos“, – dalinosi žurnalistė A. Tamulienė.

Remigijus pabrėžė, jog žmonės apie sveikatą nepagalvoja iki tol, kol neatsiduria operacinėje, o alkoholis, rūkymas yra apskritai didžiausi sveikatos priešai. Paanalizavęs, kas paveikė jo širdį, vyras sako supratęs, kad tam įtakos turėjo ir stresas. Tačiau, A. Tamulienė pridurė, jog vyrui pagelbėjo ir tai, kad jie nemažai juda.

„Mes turime labai atidžiai žiūrėti vienas į kito nusiskundimus, savijautą, patarti, o kartais – paimti už rankos ir nuvesti pasitikrinti“, – kalbėjo Auksė Tamulienė.

Remigijaus istorija tik patvirtino, jog aukštas kraujo spaudimas ir padidėjęs cholesterolis ne veltui yra vadinami „tyliaisiais žudikais“. Pasak VUL Santaros klinikų Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos sk. kardiologo Roko Šerpyčio, laiku jų neaptikus, vėliau prasideda rimtos sveikatos bėdos.

„Aukštas kraujo spaudimas skatina aterosklerozės atsiradimą ir visas su tuo susijusias komplikacijas: didina insulto, miokardo infarkto riziką, inkstų funkcijos nepakankamumą ir aterosklerozines komplikacijas kituose organuose“, – dalinosi specialistas.

Pasak gydytojo, aukštą kraujo spaudimą turi labai daug žmonių, nemažai jų, dažnai turi ir metabolinį sindromą, padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje, viršsvorio problemų, didelį blogąjį cholesterolį – MTL.

„Žmonės pas kardiologą dažniausiai ateina 10-20 metų per vėlai. Pacientai atvyksta jau su ligos pasekmėmis“, – pasakojo specialistas.

R. Šerpytis dalinosi, jog turint aukštą kraujospūdį gali vystytis aterosklerozė, siaurėti kraujagyslės. Turintiems tokių rizikos veiksnių, kaip rūkymas ar aukštas kraujo spaudimas, gali išsiplėsti aorta, tiesiai iš širdies kylanti kraujagyslė. Tuomet kyla didesnė aortos disekacijos rizika.

Tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių vaistus vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas, ne visada išeina, ypač jei jų kiekis didelis – po metų nuo gydymo pradžios jį sąžiningai tęsia tik apie 35 proc. arterine hipertenzija ir hiperlipidemija sergančių pacientų.

„Dažnai bėda yra ta, kad žmogus nevartoja vaistų. Pacientui yra skiriama daugiau tablečių, dažnas susimaišo, kas yra visiškai natūralu, ir tabletes arba suvartoja ne laiku, arba pamiršta – tada tai sąlygoja, jog nėra gero vaistų poveikio. Vienas iš problemos sprendimų gali būti politabletės, kurios savyje turi kelis preparatus“, – pasakojo gyd. R. Šerpytis.

Politabletės – tai vadinamosios kombinuotos tabletės, kurios savyje turi kraujo spaudimą reguliuojančius vaistus bei vaistą nuo cholesterolio. Pasirinkus politabletę, žmogui reikia suvartoti vieną arba dvi tabletes į dieną. Stebėsenos tyrimų įrodyta, jog tokiu būdu režimo laikymasis ir vaisto bei gydymo efektyvumas yra žymiai geresnis.

„Politablečių yra įvairių: yra dalis kurios turi kelis kraujospūdžio vaistus, kitos kartu turi ir kraujospūdžio vaistų, ir vaistą, kuris mažina cholesterolį – statinus“, – kalbėjo R. Šerpytis.

Kardiologas pabrėžė, jog reikia koreguoti ir mitybą, valgyti po nedaug – 5 kartus į dieną, daugiausiai – daržoves, taip pat daugiau judėti. Specialistas išskyrė, jog PSO rekomenduoja užsiimti sportine veikla po 30 minučių bent 4-5 kartus per savaitę.

„Tai yra ne tik labai geras dalykas kraujospūdžio, svorio, bet ir streso kontrolei. Jeigu žmogus rūko, reikia mesti rūkyti, saikingai vartoti alkoholį, žinoma, geriausia būtų jo išvis nevartoti. Taip pat labai svarbus yra miegas“, – kalbėjo gydytojas.

R. Šerpytis dalinosi, jog paskutiniu metu nejudrumas yra vertinamas kaip tokio pat lygmens rizikos faktorius kaip rūkymas. Nejudėjimas sąlygoja tai, kad per daug valgome, didėja svoris, yra žymiai sunkiau koreguoti riebalus organizme ir cholesterolio lygį. Tokiu atveju prireikia statinų – vaistų, kurie mažina padidėjusį cholesterolį.

Gydytojas pasakojo apie tyrimus, kurie atskleidė, jog lyginant žmones, kurie vartoja statinus iki 75-erių metų, ir tuos, kurie tuo laiku vaistų nevartoja, infarkto atvejų yra 40 proc. mažiau.

Kardiologas R. Šerpytis pabrėžė, jog daug metų Lietuvoje veikia didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos prevencijos programa, finansuojama ligonių kasų, kurios metu žmonės gali pasitikrinti ir laiku sužinoti apie galimas ligas bei riziką jomis susirgti ateityje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.