„Diagnozė yra gyvenimą radikaliai pakeičiantis momentas, apibūdinamas kaip bomba, didžiulis sukrėtimas, sujaukiantis tiek pačio paciento būklę, tiek jį supančių žmonių“, – per spaudos konferenciją Seime sakė asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė Ieva Petkutė.
Ji pabrėžė, kad reakcija į diagnozę turėtų būti švelnesnė. Maždaug keturis šimtus demenciją sergančių žmonių vienijančios organizacijos vadovė patikino: pacientų patirtis rodo, kad medikams trūksta žiinių apie demenciją.
Ilgas diagnozės laukimas – baimėje
„Turint omenyje, kad demencija neprasideda staiga, o vystosi metų metus, dešimtmečius, iš tikrųjų trūksta žinių kaip demencija susijusi su kitais rizikos veiksniais. Tai nėra psichinė liga ir tai nėra senėjimo dalis“, – sakė I.Petkutė.
Pasak jos, labai svarbu kalbėti apie demencijos ryšį su modifikuojamais rizikos veiksniais: fiziniu aktyvumu, rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu, galvos traumomis, kraujospūdžiu, cukriniu diabetu.
„Kai įterpsime demencijos temą iš psichikos sveikatos, kur ji dabar dominuoja ir pažvelgsime į ją plačiau, mes sumažinsime stigmą, paskatinsime žmones anksčiau sužinoti apie tai, priimti teisingus sprendimus sveikatos klausimais, lengviau prieisime iki diagnozės“, – įsitikinusi I.Petkutė.
Šiuo metu diagnozės nustatymo procesas ilgas, gali išsitęsti iki 5-erių metų, o sergantysis ir jo artimieji laukdami išgyvena baimę ir pasimetimą.
„Tas brangus laikas galėtų būti skirtas mokymuisi gyventi su demencija, būtų praleistas labiau teigiamai“, – apgailestavo I.Petkutė.
Ji pridūrė, kad sergančiojo šeimos poreikiai neturėtų likti paraštėse, o pagalba šeimai glaudžiai susijusi ir su paciento gydymu, tuo ar jis liks namuose.
„Jeigu nėra pagalbos globėjui, tai nėra sistemos, kad žmogus liktų namuose, savo aplinkoje, kur jam yra geriausia. Globėjui reikalinga emocinė-psichologinė parama, glaimybės gyventi savo normalų gyvenimą“, – akcentavo I.Petkutė.
Siūlo stiprinti medikų rengimą
Manoma, kad sveikatos apsaugos sistemos neskiria pakankamai dėmesio neurologiniams sutrikimams, teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Greta Pšemeneckienė.
„Žinome, kad dalies neurologinių sutrikimų galima išvengti. Tam būtina nuosekliai laikytis sveikos gyvensenos principų. Tai apima adkevatų fizinį aktyvumą, gerus mitybos, miego įpročius, taip pat smegenų sveikatai labai svarbus žalingų įpročių atsisakymas arba ribojimas“, – sakė gydytoja neurologė.
Ji pridūrė, kad ženklios įtakos neurologinei sveikatai turi ir kraujagyslinės rizikos kontrolė: normalus arterinis kraujo spaudimas, normalus cukraus ir cholesterolio kiekis kraujyje.
„Be abejo, labai svarbi ir socialinė aplinka, streso valdymas, ilgalaikis viso gyvenimo pažinimo gebėjimų lavinimas. PSO taip pat nurodo, kad aktuali ir traumų prevencija bei infekcijų kontrolė“, – kalbėjo G.Pšemeneckienė.
Pasak jos, medikų rengime derėtų skirti daugiau dėmesio etikos ir požiūrio klausimams. Esą dar pasitaiko gydytojų, kurie nemato didelės reikšmės nustatyti diagnozę, jei numanomo sutrikimo efektyviai įveikti negali medikamentinis gydymas.
„Tačiau žmogus, žinodamas diagnozę, gali planuoti ateitį, apsvarstyti realias grėsmes ir jų išvengti. Pavyzdžiui, jis gali įvertinti finansines grėsmes, vairavimą, pasiklydimų, kritimų riziką, pažeidžiamumą apgavystėms ir panašiai“, – paaiškino G.Pšemeneckienė.
Ji pabrėžė, kad tokių neurologinių ligų kaip insultas, migrena ar epilepsija diagnostika ir gydymas Lietuvoje yra pakankamai geri.
Tiesa, gydytoja pastebėjo plėtojimo vertą veiklos kryptį.
„Mes kol kas neturime adaptuotų, tikrų, licencijuotų priemonių pažinimo funkcijų įvertinimui“, – sakė G.Pšemeneckienė.
Ji pridūrė, kad neurologinio paciento apžiūra – kompleksiškas procesas. Todėl medikams sudėtinga ją atlikti per 15-20 minučių, kaip nustatyta dabar.
Džiugios žinios dar tik laukiama
Medikamentinis demencijos sutrikimų, tokių kaip Alzheimeris gydymas – sunki tema. Pacientai viliasi mokslo proveržio, tačiau gerų naujienų beveik nėra.
„Žinome, kad Jungtinėse valstijose yra registruotas vaistas Alzheimerio ligos gydymui, tačiau Europoje jis nebuvo patvirtintas Europos vaistų agentūros.
Būna pacientai klausia, ar jau galime kažką naudoti, tai aiškios, džiuginančios žinios neturime.
Bet kokiu atveju norėčiau akcentuoti, kad tik tikslinis, labai gerai parinktas pacientas galėtų tikėtis tos pagalbos, naujų medikamentų. Liga turi būti nustatyta anksti, net iki klinikinės išraiškos. Tam labai svarbu mokslo plėtotė“, – sakė G.Pšemeneckienė.
Liga paveikia visos šeimos gyvenimą
Žmonės klaidingai dažnai atskiria smegenis ir pischikos sveikatą, pastebi Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė.
Tačiau žmogaus psichiką veikia ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, ilgalaikis stresas.
„Labai dažnai, kal kalbame apie smegenų sveikatą, mes galvojame ir apie demencijas, silnaprotystes. Jų skaičius pastaruoju metu auga ir tai susiję su ilgėjančia gyvenimo trukme, kurią nulemia gerėjančios gyvenimo sąlygos.
Tai nemenka našta šeimai, artimiesiems. Iš tikrųjų labai svarbi demensijos priežiūra visą laiką. Todėl, kad tai yra ir geresnė žmogaus ir jį supančių asmenų gyvenimo kokybė, mažesnė našta visuomenei“, – dėstė R. Mazaliauskienė.
Ji pastebėjo, kad demencija dažniausiai asociajuojama su atminties sutrikimu. Tačiau ši liga kartais pasireiškia ir labai sunkiomis sąmonės būsenomis, kurios stipriai išderina šeimos gyvenimą, žmogui prireikia gydymo psichiatrijos ligoninėje.
„Tačiau yra ir paprastesnių būsenų, tokių kaip nerimas, atkaklios nemigos, depresija. Tas būkles sėkmingai tvarkant mes galime ženkliai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę“, – sakė R. Mazaliauskienė.
Ji pabrėžė, kad psichikos sveikata rūpintis reikia pradėti kuo anksčiau. Todėl labai svarbu, kad pakankamas dėmesys būtų skiriamas vaikų sveikatai. Tačiau praktika rodo, kad vaikų ir paaulių psichiatrų Lietuvoje trūksta, o regionuose situacija dar aštresnė.
R.Mazaliauskienė taip pat išskyrė ir išlikusią stigmą. Jei pas neurologus kreipiamasi noriau, tai į psichiatro kabinetą žmonės pasibelsti dar nesiryžta. Tiesa, ji pastebėjo ir tegiamų viusomenės požiūrio poslinkių.
„Matau daug teigiamos dinamikos. Jeigu prieš 20 metų terminas depresija buvo labai bauginantis, tai šiuo metu jis yra vartojamas, žmonės nevengia dėl to kreiptis. Del to manau, kad ta stigma mažės, galime sulaukti didesnio kreipimosi dėl pagalbos, ankstyvesnės diagnostikos, kelio užkirtimo įvairiems liguistiems procesams ir kokybiškesnio žmonių gyvenimo“, – vylėsi psichiatrė.
Šių metų kovo 14-20 d. Europoje minima smegenų pažinimo savaitė, kurios proga parlamentaro Aurelijaus Verygos iniciatyva Seime buvo surengta smegenų sveikatos problemoms skirta spaudos konferencija.
