Kolorektinis vėžys užima 2–3 vietą Lietuvoje ir antrą vietą Europoje pagal dažnumą bei yra mirties tarp onkologinių ligų priežastis. Kaip teigė VUL Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas, prof. dr. T.Poškus, dažniausiai šia liga serga vyresni nei 50 metų asmenys, tačiau pasitaiko ir jaunimui nuo 20 metų.
Ligos pradžioje – jokių simptomų „Blogiausia, kad pačioje ligos pradžioje, kai liga visiškai pagydoma, žmogus nejunta jokių simptomų. Kai atsiranda simptomai – tuštinimosi pasikeitimas, pilvo pūtimas, guruliavimas, raižymas pilve, pilvo pūtimas, kraujo priemaiša tuštinantis – tuomet liga jau būna gerokai pažengusi“, – pasakojo gydytojas.
Laimei, anot jo, vėžys neatsiranda iškart ir greitai. Tai lėtas procesas – pradžioje atsiranda polipas, po to jis didėja, ir, galiausiai, tampa piktybiniu augliu.
Pasak chirurgo, jeigu nustatomas polipas, jį pašalinus žmogus vėžiu niekada nesusirgs: „Todėl ir reikalingas profilaktinis tyrimas – būtent tada, kai žmogus jaučiasi sveikas. Pagrindinė priežastis pasitikrinti – amžius – sulaukus 50 metų, reikia daryti išmatų tyrimą, ieškant mikroskopinių kraujo pėdsakų. Radus kraujo, būtina kolonoskopija – storosios žarnos spindžio apžiūra, kuri dažniausiai darome nejautros sąlygomis“.
Svarbu ir genetika, ir gyvenimo būdas
Prof. dr. T.Poškaus teigimu, nėra tiksliai žinoma, kas sukelia storosios žarnos vėžį. Žinoma, kad apie 50 proc. priežasčių lemia tam tikros genetinės mutacijos, kurias žmogus paveldi. Likę 50 proc. yra susiję su gyvenimo būdu – rūkymas, alkoholis, viršsvoris, perdirbtų mėsos produktų vartojimas ir kiti aplinkos veiksniai gali sukelti mutacijų atsiradimą žarnyno ląstelėse.
Neabejojama, kad yra glaudus ryšys ir su žmogaus žarnyne gyvenančiomis bakterijomis.
Pajutus anksčiau minėtus simptomus, gydytojas pataria nedelsiant pasitikrinti – esant simptomams reikalinga kolonoskopija. Nejaučiant jokių simptomų, kiekvienas privalo pasitikrinti sulaukęs 50 metų, nes nuo tada reikšmingai padidėja storosios žarnos vėžio rizika.
Laiku diagnozavus – dauguma pasveiksta
Kolonoskopija ir biopsija (t.y. audinio gabalėlių paėmimas ir tyrimas mikroskopu), pasak chirurgo, yra pagrindiniai diagnostikos metodai.
„Šiuo metu Lietuvoje turime visas priemones tinkamam ligos gydymui. Laiku diagnozavus (pvz., I–II stadijos navikams) beveik visi pacientai pasveiksta. Net ir vėlesne ligos stadija sergantys pacientai gali būti visiškai pagydomi, tačiau gydymas dažniau yra ilgesnis, sudėtingesnis ir brangesnis. Todėl rekomenduoju kiekvienam pasitikrinti, kad išvengtumėte storosios žarnos vėžio“, – teigė prof. dr. T.Poškus.
