Viena didžiausių grėsmių dantims – paspirtukas: lūžta net žandikauliai

2022 m. kovo 31 d. 10:06
Šylant orams vis labiau norisi prasimankštinti gamtoje – pabėgioti, pasivažinėti dviračiu. Tačiau pastaraisiais metais smarkiai išpopuliarėjo kita atrakcija – elektriniai paspirtukai. Gydytojai perspėja, kad tai – viena didžiausių grėsmių dantims.
Daugiau nuotraukų (1)
Endodontologė prof. dr. Vytautė Pečiulienė Odontologų rūmų laidoje „Odontologai pataria“ papasakojo ne tik apie pasivažinėjimo su paspirtuku patiriamas nelaimes, kurios baigiasi net žandikaulio lūžiais, bet ir apie kitas dantų traumas bei tai, kaip elgtis jas patyrus ir ką būtina žinoti.
– Kas yra dantų trauma?
– Trauminius pažeidimus gali išprovokuoti pakankamai nemenka jėga. Tai gali būti trauma sporto varžybų, kritimo nuo dviračio ar paspirtuko metu, užkliuvus ir nukritus. Bet tai dažniausiai siejama su danties vainiko ar kažkokios jo dalies netekimu arba visišku danties išmušimu, danties prailgėjimu arba jo įmušimu į vidų. Vis dėlto traumos sunkumui įtakos turi tiesioginė patiriama smūgio jėga.
– Ar traumos yra kvalifikuojamos pagal sudėtingumą?
– Dantų traumos yra išskiriamos į dvi grupes: danties kietųjų audinių (danties vainiko, šaknų) pažeidimas ir danties dalinis ar visiškas išstumimas iš savo vietos arba įstumimas dar giliau, negu jis yra natūralioje būsenoje.
Šiose dantų traumose yra išskiriami ir sudėtingumo lygmenys. Kuomet yra neženklus danties pažeidimas ir jis išlieka savo vietoje, tačiau yra pažeidžiama šiek tiek jo kraujotaka, inervacija, tai ta trauma tik sunkėja. O kai dantis yra pilnai išmušamas arba įmušamas į vidų, tai priskiriama prie sunkiausių traumų.
Jeigu yra pažeidžiami dantų kietieji audiniai, tai prie lengviausių traumų yra priskiriama paviršutinio danties vainiko sluoksnio nulūžimas, o prie sunkesniųjų – pakankamai gilus danties vaikino nulūžimas, kuris gali apimti ir viduje esančios pulpos pažeidimą, kuri sąlygoja danties gyvybingumo praradimą.
– Su kokiais atvejais Jums, kaip specialistei, tenka dažniausiai susidurti?
– Žmogui susiduriant su danties trauma yra psichologiškai sunku, nes jis kalba, šypsosi, ir dėl patirtos traumos jaučia diskomfortą. Paskutiniu metu dažniausiai susiduriama su, sakyčiau, labai pavojinga priemone – paspirtuku, dėl kurio yra daugiausia patiriama sudėtingų traumų. Ir tai nėra tik pavieniai dantų pažeidimai, bet ir žandikaulio lūžiai.
Taip pat dažniausiai dantų traumas patiria aktyvūs, sportiški žmonės, ypatingai kontaktinio sporto metu, tačiau tos traumos būna žymiai mažesnės.
Automobilių avarijų metu taip pat dažnai yra patiriamos ne pavienių, o daugiau dantų pažeidimų.
Dalies traumų galėtų ir nebūti, jeigu ypač sportuojantys asmenys, neskaitant bokso ar ledo ritulio (nes jie sportuodami naudoja dantų kapas) užsiimtų dažna dantų profilaktika ir jų priežiūra.
– Kokiose dar profesijose yra didelė galimybė patirti dantų traumas?
– Išskirti galiu tik profesionalius sportininkus. Kitose specialybėse, kurios būtų susietos tiesiogiai su dantų traumomis, tikrai nėra.
– Tai turbūt dažniausios dantų traumos būna patiriamos bokse?
– Kaip bebūtų keista, bokse yra mažiausiai patiriamos dantų traumos, nes jie daugiausia naudoja dantų apsaugas. Pvz., Amerikoje yra išskiriamos aukščiausios rizikos sporto šakos, kaip amerikietiškas futbolas, kuris mums yra artimas regbiui. Ir nors ten yra dėvimas šalmas, tačiau gali būti stiprus alkūnės, plaštakos smūgis, dėl ko gali būti patiriama dantų trauma.
Todėl mano patarimas, kad tokiose sporto šakose, kaip krepšinis, futbolas, rankinis, ledo ritulys, ypač sportuojantys vaikai, turėtų naudoti apsaugančias dantų kapas. Ir dantų kapa yra pigiausia priemonė apsisaugoti nuo dantų traumų. Žmonės, kurie patiria dantų traumas, tampa pastoviais odotonologų pacientais. Ir blogiausia, jeigu dantų traumas patiria vaikai. Nes suaugusiųjų tarpe, odontologai gali pateikti daugiau gydymo metodų, atstatant dantų lanką, net ir netekus po traumos danties. O vaikų augimo metu, iki 18 metų, turime labai mažas galimybes užtikrinti gydymą įvairiais metodais, atstatant pilną dantų funkciją ir komfortą.
– Kaip elgtis ir ką daryti žmogui, kuris patyrė dantų traumą?
– Išskirčiau dvi grupes, ką turėtų žinoti tėveliai, treneriai ir galiausiai darželio auklėtojai, kad kiek
įmanoma pagerintų dantų traumų pasekmes dar neatvykus iki gydymo įstaigos.
Jeigu traumos metu matoma, kad netekta nemenka dalis danties vainiko, ką mes matome burnoje, tai jeigu ta nulūžus dalis yra visiškai nepažeista ir yra randama, patariama ją įdėti į kokį nors buteliuką ir kreiptis į savo gydytoją odontologą. Tokių traumų atvejais tai nėra ūmi pagalba, kur mes turėtume patekti į gydymo įstaigą per pusvalandį ar valandą. Nes tokią dantų traumą, su gera sėkme, mes galime gydyti iki maždaug dviejų parų nuo jos įvykimo. Per šį laikotarpį gydytojas odontologas, įvertinęs atneštą danties lūžgalį, galbūt galės adaptuoti prie nuskilusio danties ir šitaip atkurti tą vadinimą danties estetiką.
Kitais atvejais, kai to atlūžusio danties gabaliuko nerandama, odontologas tokį danties vainiką atstatys tam tikromis medžiagomis.
Taip pat yra svarbu paminėti, kad jeigu vainiko lūžimo metu atveriamas, liaudiškai tariant, danties nervas, ypač jeigu tai atsitiko vaikui, tai besikreipiant į odontologą kuo greičiau galima būtų užtikrinti to danties fukcionavimą.
Kita grupė traumų, kai reikia labai skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, tai yra tuomet, kai yra pilnai išmuštas dantis. Vienas iš būdų, kai išmušto danties nereikia plauti ar valyti jo paviršiaus – jį tiesiog įmesti į pieno butelį, tam, kad danties ląstelės neišdžiūtų ir įstačius į jo vietą jis lengvai sugytų, nes ląstelių išdžiūvimas yra greitas procesas ir jos gali išdžiūti per 15-20 minučių.
– Kiek trunka dantų traumų gydymas?
– Priklauso nuo to, kokio sudėtingumo trauma. Gali būti nuo kelių apsilankymų pas odontologą iki daug didesnio kiekio. Nuo traumos sudėtingumo priklauso kokio kiekio komanda dirba prie traumos gydymo: ar tik gydytojas odontologas, ar reikalinga ir burnos chirurgo, veido žandikaulio chirurgo, ortodonto ar kartais gydytojo ortopedo pagalba. Ir kai gydymas tampa kompleksinis, tai žinoma, kad jo gydymo trukmė tampa labai ilga, gali net visą žmogaus gyvenimą trukti ir atimti daug piniginių kaštų.
– Ar danties traumos atveju galima gauti kompensaciją?
– Jeigu dėl dantų traumos yra reikalingas dantų protezavimas, tai vaikai iki 18 metų gali gauti
kompensaciją. Visa kita ūmi pagalba pacientams viešose įstaigose yra nemokamai teikiama, kaip ir terapinis gydymas. Bet jeigu kreipiamasi į privačią kliniką, dauguma šių procedūrų bus mokamos.
– Ar yra sudėtinga išsigydyti sudėtingus dantų traumų atvejus mažesniuose miesteliuose, kaimuose?
– Dantų traumų ūmi, pirma pagalba turėtų būti suteikiama visur, nes tai nėra sudėtinga. Iš esmės, net nuskilusį arba išmuštą dantį kiekvienas odontologas studijuodamas yra mokomas kaip sutvarkyti ir užgydyti. Ir suteikus ūmią pagalbą yra laiko aptarti, pvz., telefonu, su kitais kolegomis, kokį gydymą toliau taikyti, kokia toliau seka turėtų būti. Dažniausiai dantų traumų gydymą gali pabaigti diplomuotas gydytojas odontologas.
Bet jeigu jau yra reikalinga kaulo rekonstrukcija, tuomet tai turėtų atlikti gydytojai specialistai, dirbantys šioje srityje.
– Ar dažni tokie atvejai, kai patyręs stiprią dantų traumą žmogus gali patirti ir psichologinį sutrikimą, baimę dar kartą patirti traumą?
– Moksliniuose straipsniuose yra nurodama, kad ketvirtis žmonių, kurie patiria dantų traumą, po kurio laiko dar kartą patiria traumas su tuose pačiuose dantyse. Ir kaip mano praktika rodo, taip dažniausiai ir nutinka. Net šeimoje dvynukai, kurie lanko tuos pačius būrelius, kartu žaidžia, vienas iš jų dantų traumų nepatiria, o kitas su tuo pačiu dantimi patiria traumas net kelis kartus.
Psichologinė būsena labai priklauso nuo paties žmogaus. Visuomenėje yra daug patyčių, ir kai žmogus praranda dantį, pasikeičia jo kalba, gali pašvepluoti, priekinio danties neturėjimas gali suteikti didelį diskomfortą šypsantis. Jeigu žmogus yra jautresnis, tai žinoma ši problema jam tampa labai opi.
Iš kitos pusės, jeigu žmogus, vaikas yra lyderis, tai problemos tame jie nemato.
odontologija^Instantžandikaulis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.