Sveikatos politikos architektai taip pat žada šiuolaikišką įrangą ir infrastruktūrą, o aukščiausios kokybės paslaugos esą bus tolygiai užtikrintos visoje Lietuvoje.
GMP pertvarką reglamentuojančių teisės aktų paketas dar kovą pateiktas Seime, nuo kitos savaitės prasideda suinteresuotųjų šalių klausymai Sveikatos reikalų komitete, siekiant racionaliai išgryninti ir suderinti esminius lūkesčius. Naujoji sistema turėtų pradėti veikti 2023 metų sausio 1-ąją.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, greitosios medicinos pagalbos pokyčiai aiškėsni matant visumą.
„Daugybei žmonių reikia tik pavežėjimo. Tai socialinė pagalba, tačiau dažnai GMP infrastruktūra ir darbuotojai naudojami būtent taksi paslaugai atlikti“, – stebėjosi ministras.
Pasak jo, numatyta sukurti atskirą struktūrą pavežėjimo paslaugai, ir GMP bus išlaisvinta nuo tokių funkcijų.
„Greitąją medicinos pagalbą dabar šalyje organizuoja 49 juridiniai asmenys ir tai yra negerai“, – įsitikinęs A.Dulkys. Kai jais rūpinasi atskiros savivaldybės, didelių rūpesčių kyla dėl maždauig 140 tūkst. šalies gyventojų, atsidūrusių vadinamojoje aklojoje zonoje. Jie itin sunkiai pasiekiami.
Ministerijos vadovybė norėtų, kad darbo organizavimas būtų vieningas ir visi pacientai gautų vienodos kokybės paslaugas.
Dabar pasiekti šio tikslo itin sudėtinga, o darbo krūvis greitosios pagalbos darbuotojams kartais skiriasi iki dešimties kartų.
A.Dulkys paskelbė, kad pirmajame etape planuojama investuoti apie 40 mln. eurų į naujus automobilius ir įrangą – iš viso bus nupirkti 225 automobiliai.
Daugiau kaip 1 mln. eurų numatyta skirti patalpų įrengimui bei atnaujinimui, tiek pat – darbuotojų kompetencijoms ir kvalifikacijai, iki 10 mln. eurų – išmaniosios greitosios pagalbos IT sistemoms.
Bendras darbuotojų skaičius nesumažės, jų netgi turėtų padaugėti.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė atskleidė, kad numatyta suformuoti papildomų 10 brigadų ir smarkiai padidės vietų skaičių, kuriose jie budės – tai gali būti nauji pastatai, vaikų darželiai, mokyklos.
Pasak A.Dulkio, daugelį praktinių klausimų teks spręsti naujosios įstaigos vadovams, kurie turės išdėstyti, ko ir kiek reikia siekiant vykdyti priskirtas paslaugas.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stotį A.Dulkys nurodė kaip vieną pažangiausių šalyje, kuri gali tapti pavyzdžiu kuriamai visos šalies sistemai.
„Mūsų visija – kokybiška savalaikė pagalba bet kurioje šalies vietoje, bet kuriuo metu“, – kalbėjo Kauno miesto GMP stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė.
Pasak jos, paslauga prasideda nuo dispečerinės, o Kaune jos pertvarka prasidėjo dar 2011 metais.
Kokie šių pertvarkų rezultatai?
2016–2018 metais atliktas tyrimas, kurio metu vertintas pacientų išgyvenamumas įvykus klinikinei mirčiai. 2016 metais šis rodiklis Kaune siekė 28 proc., 2017 metais pakilo iki 35 proc., o 2018 metais – 42 proc. ir perlipo Europos vidurkį.
Nustatytas 15 minučių laikas pasiekti pacientą kauniečių negąsdina. Pasak I.Kajokaitės, kai pacientui gresia mirtis, jis pagalbos Kaune sulaukia vidutiniškai per 10 minučių.
„Sistemos protokolas, auditas ir mokymai – visų pokyčių esmė“, – mano I.Kajokaitė.
Neseniai kauniečiai įsigijo vienintelį Lietuvoje netipinių parametrų ir išskirtinės komplektacijos masinių nelaimių GMP logistikos automobilį, skirtą operatyviai pristatyti specializuotą medicininę įrangą į nelaimės vietą ir teikti įvairiapusišką medicininę pagalbą iki 40 nukentėjusiųjų.
