Vaikų gydytoja įvardijo, kokie ženklai rodo, kad liga rimta: juos pastebėjus delsti negalima

Vaikų ligos tampa dideliu galvos skausmu jų tėveliams. Pasirodžius pirmiesiems simptomams dalis tėvų savo vaikus gydo namų sąlygomis, o kiti kuo skubiau kreipiasi į specialistus. Ką iš tiesų reikėtų daryti ir kaip sustiprinti vaikų imunitetą bei užkirsti kelią ligoms? Į šiuos klausimus „Sveikatos ekspertų“ laidoje atsako Baltijos-Amerikos klinikos Šeimos medicinos centro vadovė ir šeimos gydytoja Ieva Vieversytė.

Vaikai, ligos.<br>123rf nuotr.
Vaikai, ligos.<br>123rf nuotr.
Vaikai<br>P.Lileikio nuotr.
Vaikai<br>P.Lileikio nuotr.
Vaikai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vaikai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 20, 2022, 7:00 AM

– Gydytoja, kaip dažnai serga vaikai?

– Tikrai dažnai. Ypatingai dažnai serga ikimokyklinio – nuo 2 iki 6 metų – amžiaus vaikai. Šiems darželinukams yra normalu sirgti nuo 8 iki 10 kartų per metus.

Taip yra, nes ikimokyklinio amžiaus vaikų imuninė sistema nėra pilnai susiformavusi. Pradėję lankyti darželį jie patenka į vaiką kolektyvą ir vienam vaikui susirgus ten neretai suserga ir visa grupė.

Tai normalus procesas – vaikas susipažįsta su nauju virusu ir tokiu būdu formuoja savo individualią gynybinę imuninę sistemą. Vėl susitikusi su tuo pačiu virusu vaiko imuninė sistema mokės jį atpažinti, sukovoti su juo. Tokiu būdu vaikas nesusirgs.

Žinoma, būna atskirų atvejų, kai vaikui reikia kelis kartus susidurti su tuo pačiu virusu ir kelis kartus susirgti tam, kad imuninė sistema mokėtų atpažinti ir sukovoti. Bet virusų yra daugiau nei 200 rūšių. Ikimokyklinio amžiaus vaikams visi jie yra nauji, todėl jie ir serga taip dažnai.

Į darželį eiti pradėję vaikai gali sirgti dažniau ir dėl pakitusios aplinkos – šalia nebėra tėčio ir mamos, sutinkami nauji žmonės, pasikeičia maistas, miego ir higienos įpročiai. Vaikai tuomet patiria tam tikrą stresą, o dėl jo imuninė sistema gali dar šiek tiek susilpnėti.

Vaikams, kaip ir suaugusiems, svarbūs irgyvenimo būdo įpročiai. Jei jie mažai būna lauke, nepailsi, neišsimiega, maitinasi nesubalansuotai, tai tokių vaikų imuninė sistema bus silpnesnė, jie dažniau sirgs.

– Kokiomis ligomis vaikai serga dažniausiai?

– Dažniausia vaikų ligų priežastis yra virusinės kilmės infekcijos. Tai galioja tiek mokyklinio, tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Visgi dažniausiai į mus kreipiasi ikimokyklinio amžiaus vaikų tevai, o dažniausi jų atžalų simptomai – kosulys, sloga, karščiavimas. Tėveliai labiausiai išsigąsta kosulio, bet norėčiau pabrėžti, kad kosulys dažniausiai yra slogos pasekmė. Tai yra, visi maži vaikai, kurie kosti, dažniausiai turi slogą.

Jeigu vaikas yra aktyvus, bendrauja, žaidžia, geria skysčius, galbūt yra šiek tiek irzlesnis, jo apetitas sumažėjęs, kas yra labai dažnas ligos simptomas, tai pas gydytoją galima ir neskubėti. Tokį vaiką galima prižiūrėti namuose.

Kalbant apie karščiavimą, pirmiausia reikėtų bandyti temperatūrą „numušti“. Esant virusinei infekcijai, karščiavimas aktyviausias būna pirmą parą. Temperatūra pakyla, nes būtent taip imuninė sistema reaguoja į ligos sukėlėją.

Tris dienos yra ta kritinė riba, kai temperatūra prie virusinės infekcijos ima mažėti arba visai nukrenta. Į gydytojus ir rekomenduočiau kreiptis tuo atveju, jei temperatūra per tris paras nepradeda mažėti ar visai nenukrenta.

Be abejo, yra ir kiti pavojingi simptomai, kada reikėtų nedelsti ir į gydytoją kreiptis skubiai.

– Ką tėvai dažniausiai nori sužinoti iš gydytojo? Dėl ko jie baiminasi?

– Dažniausiai bijoma užsitęsusios ligos. Norėčiau priminti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams sloga gali tęstis iki 2 savaičių, kosulys po persirgtos infekcijos gali trukti ir 4 savaites. Bet svarbiausia, kad visi simptomai ligos eigoje mažėtų, o ne stiprėtų.

Jeigu simptomai stiprėja: sloga blogėja, vaikas naktimis nemiega, kosulys darosi dažnesnis, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją. Bet jei ligos eigoje sloga po truputį mažėja, silpsta ir kosulys, tai yra normalus sveikimo procesas ir pergyventi nereikėtų.

– Kokie tie simptomai, kai į gydytoją reiktų kreiptis nedelsiant?

– Viena, tuomet, kai temperatūra nenukrenta, nors naudojami vaistai tinkamomis dozėmis arba nukritus temperatūrai ji po vienos, dviejų valandų vėl užkyla. Tai yra vadinamasis atkaklus karščiavimas.

Susirūpinti reikėtų ir tuomet, kai nukritus temperatūrai vaikas neatsigauna. Nukritus temperatūrai vaikai dažniausiai pasijaučia geriau, pradeda žaisti, bendrauti, geria skysčius, kartais ir užvalgo. Bet jei nukritus temperatūrai vaikas išlieka vangus: yra mieguistas, nevalgo, negeria, nesišlapina – būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Kitas simptomas – neblykštantys bėrimai. Jam taikomas „stiklinės testas“. Stiklinė prispaudžiama bėrimo vietoje, o jis vis tiek neišnyksta, neišblykšta. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus.

Taip pat tuomet, kai esant kosuliui, atsiranda garsus kvėpavimas, dusulys, matomas ir girdimas apsunkintas kvėpavimas. Esant tokiems dalykams, laukti jau negalima.

Visą pokalbį galite pamatyti čia:

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.