Vos pastebimo gyvio pernešama liga: užsikrėsti galima visoje Lietuvoje, pakerta įvairiame amžiuje

Erkei sutikti labai toli į gamtą nuklysti nereikia. Priešingai – specialistai pastebi, kad vis dažniau erkiniu encefalitu žmonės užsikrečia miestų ribose, parkuose, priemiesčių miškuose, kolektyviniuose soduose.

R.Danisevičiaus nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 25, 2022, 7:00 AM

Nuo šių gyvių saugaus kampelio Lietuvoje apskritai nėra. Erkinį encefalito ligos virusą platina Ixodes genties erkės, kurios paplitusios visoje šalies teritorijoje.

Didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis 100 tūkst. gyventojų 2020 m. pastebėtas Utenos apskrityje, kur šia liga užsikrėtė net 82 gyventojai. Tuo metu Vilniaus apskrityje per metus buvo užregistruoti 229 erkinio encefalito atvejai. Absoliuti dauguma – Vilniaus mieste, Vilniaus ir Trakų rajonuose.

Prieš kelis metus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) paskelbtas interaktyvus žemėlapis vaizdžiai atskleidė, kad erkių platinomis ligomis galima užsikrėsti bet kuriame Lietuvos kampelyje.

Liga į pasą nežiūri

Naivu manyti, kad nuo erkių platinamų ligų apsaugo jaunas amžius. Dažniausai erkiniu encefalitu užsikrėtė 35-74 m. amžiaus grupės asmenys, tačiau virusinė liga nėra reta ir tarp jaunesnių lietuvių.

Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra – kovojama tik su ligos simptomais, vaistais mažinami ligos požymiai. Po persirgimo įgyjamas imunitetas prieš erkinį encefalitą, tačiau ligos rizika milžiniška.

Deja, bet kartais susidūrimas su erke tampa net mirtinu, o daugelis ligos pasekmes jaučia dar ilgai. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.

Erkių pernešamoms ligoms būdingas sezoniškumas. Didžiausias sergamumas, kai erkių daugiausia, gamta vešliausia, o noro joje leisti laiką – į valias. Birželio-spalio mėnesiais užregistruojama virš 80 proc. visų sergančiųjų erkių encefalitu.

Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia. Virusas gali būti perduotas ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną. Tačiau tokie atvejai yra reti.

Ligos inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pirmiausia ligą išduoda karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis).

Geriausia apsauga – skiepai

Prie odos „prikibusios“ voragyvio neretas nė nepastebi. Taip yra ne tik dėl mažo jos dydžio, bet ir dėl to, kad erkės seilių liaukose gausu anestetikų.

Kadangi erkių išvengti sudėtinga, medikai sako, kad pati efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai. Dėl vakcinos nuo grėsmingos ir net mirtinos ligos, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, pasiskiepyti galima ir vaistinėje. Deja, bet nuo erkių taip pat platinamos Laimo ligos vakcinos nėra.

Imunitetui įgyti labai svarbu pasiskiepyti dviem vakcinos nuo erkinio encefalito dozėmis. Tyrimai rodo, jog skiepų veiksmingumas praėjus 14 dienų po antrosios vakcinos dozės gavimo siekia jau 85 proc., o pilnas imunitetas įgyjamas gavus trečiąjį skiepą.

Apsauga tuomet siekia net iki 99,5 proc.

Pagal įprastą vakcinacijos schemą antras skiepas priklauso praėjus 1-3 mėnesiams po pirmojo, tad specialistai pastebi, kad suskubus pasiskiepyti balandį imunitetą erkinio encefalito virusui galima įgyti kaip tik ligos sezono pradžioje.

Patarimai ruošiantis į gamtą

Kur ieškoti erkių po pasivaikščiojimo gamtoje? Jos dažniausiai įsisiurbia į kaklą, pažastis, kirkšnis, lenkimo sritis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai pataria:

  • Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
  • Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.
  • Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
  • Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.