„O juk galėjo pasveikti – pakako tik pereiti prie probiotinės mitybos – ir be jokių vaistų ar procedūrų pasveiktų kelių mėnesių bėgyje, nes skrandžio vėžys – lengviausiai ir greičiausiai „įveikiama“ vėžio forma <…>“, – toks vienoje feisbuko grupėje pasirodęs įrašas papiktino daugelį žmonių.
„Probiotinė mityba jokiu būdu negali ir niekada negalėjo išgelbėti nuo skrandžio vėžio. Probiotikai – tai ne gydymo būdas. Jie nei skrandžio vėžio, nei kitos lokalizacijos naviko negali išgydyti,“ – pabrėžė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas gastroenterologas, onkologas chemoterapeutas doc. A.Ivanauskas.
Diagnozuojama vėlesnėse stadijose
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, skrandžio vėžys yra penktoje vietoje pagal onkologinių susirgimų skaičių, juo kasmet pasaulyje suserga apie milijonas žmonių. Nors ankstyvasis gydymas yra įmanomas, pasak gydytojo, labai dažnai skrandžio vėžį pavyksta diagnozuoti tik vėlyvose stadijose.
„Skrandžio vėžys – sunki ir agresyvi liga. Deja, jis kaip ir kiti navikai neturi ankstyvų simptomų, todėl jį aptikti gana sunku ligos pradžioje. Dažniausiai pacientai kreipiasi jau esant pažengusiam vėžiui, – sakė gydytojas onkologas A.Ivanauskas.
Dažniausi skrandžio vėžio simptomai:
– skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali būti įvairaus pobūdžio: dažniausiai skausmas nepraeina po valgio, nesumažėja ir pavartojus rūgštingumą mažinančių vaistų;
– kūno masės mažėjimas,
– pykinimas ir vėmimas,
– ankstyvas sotumo jausmas, suvalgius nedidelę maisto porciją,
– mažakraujystė,
– ūmaus kraujavimo iš virškinamojo trakto požymiai Sūrus maistas – vienas iš skrandžio vėžį provokuojančių veiksnių.
Yra daug priežasčių ir veiksnių, kas skatina išsivystyti skrandžio vėžį. Didelę įtaką šios onkologinės ligos išsivystymui turi pavojinga Helicobacter pylori (H.pylori) bakterija, kuria žmogus gali užsikrėsti nuo kito žmogaus.
Dažniausiai užsikrečiama vaikystėje kontakto būdu, nesilaikant asmeninės higienos (pvz., per neplautas rankas).
Pasak doc. A.Ivanausko, H.pylori, apsigyvenusi žmogaus skrandžio gleivinėje, dalyvauja visose skrandžio vėžio raidos pakopose: „PSO ją yra pripažinusi pirmos klasės kancerogenu. Ji didina riziką susirgti skrandžio vėžiu nuo 2,3 iki 6,2 karto. Ši bakterija pradžioje sukelia uždegimą, tada vystosi skrandžio gleivinės atrofija, žarninė metaplazija, vėliau displazija ir galiausiai palaipsniui gali pereiti į skrandžio vėžį – adenokarcinomą“.
Skrandžio vėžio išsivystymui įtakos turi ne tik H.pylori infekcija, bet, anot gydytojo, ir netinkama mityba, t.y. per didelis valgomosios druskos vartojimas (dėl sūraus maisto susidaro skrandžio gleivinėje palankios sąlygos daugintis H.pylori bakterijai), per gausiai vartojama rūkytų maisto produktų, kuriuose gausu nitratų ir nitritų, per mažai su maistu gaunama antioksidantų, vitamino D, E, karotino, seleno, taip pat įtaką vėžio išsivystymui daro ir rūkymas, alkoholio vartojimas bei genetika.
Kuo ankstyvesnė diagnostika – tuo didesnės pasveikimo galimybės
Jei pastebite, kad be priežasties krenta jūsų kūno svoris, susiduriate su apetito stoka, nepraeina viršutinės dalies pilvo skausmai, atsiranda mažakraujystė – gydytojas gastroenterologas pataria skubiai kreiptis į specialistus, kurie paskirs tolimesnius tyrimus.
„Pagrindinė skrandžio vėžio diagnostika – skrandžio endoskopija su gleivinės gabalėlių paėmimu histologiniam ištyrimui. Nustačius skrandžio vėžį, atiekamas skrandžiu vėžio išplitimo patikslinimas kompiuterine tomografija ir tuomet jau gydymas priklauso nuo ligos stadijos“, – paaiškino doc. A.Ivanauskas.
