Pasak dr. Jokūbo Fišo, migrenos priepuolius apturi itin skirtingos asmenybės: „Nėra griežtų kriterijų, migrena renkasi bet kokį žmogų. Tai gali būti ir kūrybiškas, atsipalaidavęs, kaip ir darbštus bei itin susikaupęs žmogus.“ Tiesa, pasak neurologo, paveldimumas turi reikšmės, nes tikimybė migrenai yra didesnė, jei šis genetinis fonas tęsiasi per kartas, tačiau psichologinis migrenos kamuojamų žmonių portretas – itin įvairus.
Be to, anot J. Fišo, skirtingas ir migrenos priepuolius apturinčių žmonių santykis su šia patologija. Jautresni pergalvoja, ilgam „iškrenta“ iš savo įprastinių veiklų, „padaro iš musės dramblį“.
Tokiam žmogui mažiau padeda gydymas, jie rečiau imasi tarppriepuolinių profilaktinių priemonių, todėl iš esmės labiau kenčia. Kita žmonių grupė į migreną žiūri kiek ramiau, imasi profilaktinių priemonių, supranta, kad tas priepuolis praeis ir bus nemirtinas, tad, skausmui nuslopus grįžta į savo įprastines veiklas. „Tokiam žmogui yra lengviau“, – patirtimi dalijasi neurologas.
Visgi migrenos kelyje itin svarbi ir gydytojo neurologo pagalba. „Gydytojas užsiima gydymu, profilaktika, išaiškinimu ir parama“, – taip bendrai gydytojų misiją apibūdina dr. Jokūbas Fišas.
Anot jo, vienais atvejais, gydytojo užduotis yra padėti išgyventi, tačiau nemažiau svarbiu tikslu tampa pagalba pasveikti, atsistatyti. Anot neurologo, specialistas nukreipia pacientą „teisinga vaga“, padeda ir ligoniui, ir asmenybei, todėl bet kuris gydytojas iš dalies turi būti ir geras psichologas.
Paklaustas apie galimą Lietuvos bei užsienio gydymų skirtumą, neurologas tvirtina Vakarų medicinos praktikų vienodumą. Anot jo, dėl globalizacijos Vakarų medicinoje yra aiškūs kriterijai, klasifikacija bei suvienodinti gydymo standartai. Nors gydymo būdai tobulėja, atsiranda naujos priemonės, tačiau Lietuvoje suteikiamas gydymas iš esmės nesiskiria nuo kitų Vakarų valstybių praktikų.
Kita vertus, neurologo teigimu, skirtis gali pats priėjimas prie paciento. Pavyzdžiui, gali būti skiriama daugiau tarpdisciplininių patarimų, patariama lankytis pas kineziterapeutus ar kitus šios srities specialistus. „Tai – ne internacionaliniai, o subjektyvūs gydytojo požiūrio skirtumai.“
Lietuvos ir pasaulinės neurologų asociacijos ir insulto asociacijos narys J. Fišas neslepia: „Po susitikimo su gydytoju, pacientui turi bent kiek pagerėti. Jei išėjus iš gydytojo kabineto Jums nepasidarė geriau – buvote ne pas tą gydytoją.“
Dr. Jokūbas Fišas įsitikinęs, jog visi turime rūpintis savimi: stengtis gyventi ir džiaugtis, o turėdami sveikatos problemų, prisitaikyti prie savo sutrikimų ar patologijų.
„Gyventi mes privalome. Turime gyventi neužduodant jokių klausimų“ , – teigia neurologas. Anot gydytojo, prie šios gyvenimo misijos gali prisidėti menas, geros emocijos ir meilė, skatinantys gėrį, kurio, kaip ir blogio, yra kiekviename iš mūsų.
Migrena – idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų. Migrenos priepuoliams būdingas pykinimas, vėmimas, šviesos ir triukšmo baimės. Be to, dirglumas, irzlumas, sumažėjęs darbingumas ir kiti simptomai gali varginti prieš prasidedant priepuoliui, o kelias dienas po to gali būti juntamas nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas.
Šį straipsnį paruošusi socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ primena, kad daugiau informacijos apie socialinius renginius, laidas ir labdaringas kampanijas galite sužinoti internetinėje svetainėje. Prisidėti prie šios iniciatyvos veiklos taip pat galite įsigydami rankų darbo marškinėlius, įkvėptus sergančiųjų bendruomenei priklausančių herojų istorijomis.
