Kai gydytojo labai reikia: priminė, kur vilniečiai turėtų kreiptis poliklinikų nedarbo valandomis

Budinčio gydytojo tarnyba (BGT) Centro poliklinikoje jau 10 metų vakarais ir savaitgaliais pavaduoja šeimos gydytojus, teikiant būtinosios pagalbos paslaugas pacientams. Pasikalbėkime apie jų darbo kasdienybę ir iššūkius.

Vilniaus Centro poliklinika.<br>S.Žiūros nuotr.
Vilniaus Centro poliklinika.<br>S.Žiūros nuotr.
Budinčio gydytojo tarnyba (BGT) Centro poliklinikoje jau 10 metų vakarais ir savaitgaliais pavaduoja šeimos gydytojus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Budinčio gydytojo tarnyba (BGT) Centro poliklinikoje jau 10 metų vakarais ir savaitgaliais pavaduoja šeimos gydytojus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Budinčio gydytojo tarnyba (BGT) Centro poliklinikoje jau 10 metų vakarais ir savaitgaliais pavaduoja šeimos gydytojus.<br>KUL nuotr.
Budinčio gydytojo tarnyba (BGT) Centro poliklinikoje jau 10 metų vakarais ir savaitgaliais pavaduoja šeimos gydytojus.<br>KUL nuotr.
Budinčio gydytojo tarnyba (BGT) Centro poliklinikoje jau 10 metų vakarais ir savaitgaliais pavaduoja šeimos gydytojus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Budinčio gydytojo tarnyba (BGT) Centro poliklinikoje jau 10 metų vakarais ir savaitgaliais pavaduoja šeimos gydytojus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 29, 2022, 3:08 PM

– Papasakokite apie Budinčio gydytojo tarnybos ištakas?

– Tarnyba įkurta 2011 metais, lapkritį buvo pirmasis budėjimas. Po truputį daugėjo pacientų, o dabar mes aptarnaujame Centro poliklinikos pacientus bei keturiasdešimt septynias įstaigas pagal sutartį, – pasakoja Budinčio gydytojo tarnybos vyresnioji slaugytoja Marytė Zenevičienė. – Šiuo metu tarnyboje dirba dešimt gydytojų ir vienuolika slaugytojų.

Vienoje naktinėje pamainoje dirba komanda: gydytojas ir slaugytojas. Savaitgaliais ir švenčių dienomis būna didesni pacientų srautai, tad dirba dvi komandos: du gydytojai ir du slaugytojai. Tarnyba veikia Pylimo gatvė 3, Vilniuje, pagrindinėje Centro poliklinikos būstinėje.

Tarnyba įkurta vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais bei sutartimi su Vilniaus teritorine ligonių kasa. Viena pagrindinių vizijų sveikatos priežiūroje – šeimos gydytojo institucija turi būti prieinama pacientui visą parą visus metus, – kolegei antrino Centro poliklinikos pirminės asmens sveikatos priežiūros vyriausioji slaugos administratorė Aistė Raulušaitienė.

– Sunku pirmaisiais tarnybos gyvavimo metais buvo įpratinti pacientus kreiptis konsultacijų pas jus?

– Viskas vyko po truputį. Gal daugiau tai juto ligoninių priėmimo skyriai, greitosios pagalbos darbuotojai, kurie nukreipdavo žmones pas mus bei informuodavo apie mūsų teikiamas paslaugas.

Bet dabar jau sostinės pacientai įpratę ir žino, kad jei sveikata sustreikuoja po poliklinikos darbo valandų, pas mus profesionaliai suteikiama visokeriopa pagalba, – sakė M.Zenevičienė.

– Kiek pacientų aptarnaujate per mėnesį?

– Vidutiniškai tūkstantį-tūkstantį šimtą per mėnesį, skaičiuojant tik vakarinius, savaitgalio ir švenčių dienų pacientus. Atvėsus orams, ypač rudenį, ar vaikams sugrįžus į mokyklas ir darželius apsilankymų padaugėja, – sakė M.Zenevičienė ir A. Raulušaitienė.

– Dėl kokių negalavimų pacientai dažniausiai kreipiasi į jūsų tarnybos gydytojus?

– Ūmūs karščiavimai, susižeidimai. Dažniausiai tėvelių lydimi po dvidešimtos valandos ateina karščiuojantys vaikučiai. Savaitgaliais, ypač vasaromis, būna susižeidimai po lauko veiklų, alergijos, bičių ir vabzdžių įkandimai, tinimai ir kitos alerginės reakcijos, kurias reikia stabdyti bei suteikti būtinąją pagalbą pacientui, – pasakojo M.Zenevičienė ir A. Raulušaitienė.

– Kokie tyrimai atliekami jūsų tarnyboje? Ar jiems įtakos turi, pavyzdžiui, sezonas?

– Pirmiausia vyksta šeimos gydytojo apžiūra, pamatuojama temperatūra, arterinis kraujo spaudimas, išklausomas kvėpavimas bei širdies tonai. Esant poreikiui atliekamas bendras kraujo tyrimas, c reaktyvinis baltymas, šlapimo tyrimas bei testas covidui ar gripui nustatyti. Kokius tyrimus atlikti, nusprendžia šeimos gydytojas.

O esant alerginėms reakcijoms skiriamas medikamentinis priešalerginis gydymas, suleidžiami vaistai.

Jei mieste pakyla užkrečiamųjų ligų skaičius, tarnyba stiprinama papildomomis komandomis. Kai kuriais atvejais priimamas sprendimas, kai komandoje budi ir radiologijos technologas, kuris gali atlikti plaučių rentgeno tyrimą. Visa mūsų aparatūra tyrimus gali atlikti greitai. Kraujo tyrimo atsakymas ateina per pusketvirtos minutės. Tad gydytojas greitai, per penkiolika minučių, gali turėti pagrindinių tyrimų atsakymus ir priimti sprendimus bei skirti efektyvų gydymą.

– Gal pagal pacientų srautus galite pasakyti, jog sostinėje vykta koks nors didelis festivalis ar renginys?

– Per festivalius žmones linksminasi ir pas mus neateina. Mes jaučiame padidėjimą, kai prasideda infekcinių ligų, ar tai būtų peršalimai, ar Covid‘as pakilimai, daugėja jomis sergančiųjų. Padedame besikreipiantiems žmonėms ir kartu diferencijuojame pacientų srautus.

Kartais pacientui po savaitgalio užtenka kreiptis į šeimos gydytoją, bet būna atvejų, pavyzdžiui, neaiški, sudėtinga būklė, kai po apžiūros žmogus siunčiamas į stacionarą, bendram, platesniam ištyrimui ir jau specifiniam gydymui, – sako M.Zenevičienė ir priduria, kad tokie atvejai itin reti, – praktiškai vienetiniai atvejai per mėnesį. Būna, pacientai labai prašo siuntimo į stacionarą, nors gydytojui aišku, jog tam nėra jokių indikacijų. Tada tenka užsiimti švietėjiška, aiškinamąja veikla. (Šypsosi.)

– Vilniečiai žino apie jūsų tarnybą? Kad gali čia kreiptis ir ne visada būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą?

– Kiekviena įstaiga, kuri su mumis sudariusi sutartį, yra įpareigota informuoti pacientus, kur kreiptis jų įstaigos nedarbo metu. Tai juos įpareigoja teisės aktai.

Jie skleidžia žinią savo tinklalapiuose. Mūsų tinklalapyje pylimas.lt skiltyje „budinti tarnyba“ yra visa informacija, kokie pacientai, dėl kokių būklių gali kreiptis. Jei žmogui reikalinga tikslesnė informacija, jis gali paskambinti bendruoju Centro poliklinikos telefonu.

– Galbūt gydymo įstaigos turi statistikos, kiek pacientų turėjo kreiptis į Budinčio gydytojo tarnybą, bet kreipėsi ligoninės priėmimo skyrius ar skambino greitajai medicinos pagalbai?

– Kur kreiptis, yra pacientų pasirinkimas. Pasitaiko, kad greitosios pagalbos dispečeriai išklausę informacijos, uždavę klausimų ir supratę, kad žmogui reikalinga pagalba, kurios jie neteikia, siunčia pas mus.

Jie turi sąrašus visų įstaigų, su kuriomis esame sudarę sutartis. Pacientų, kurie atvyksta į kitų gydymo įstaigų stacionarus, mes nelabai galime įtakoti. Stacionare jiems irgi suteikiama ta pati informacija, tad ir iš ten pacientai gali būti siunčiami atgal pas mus, – sakė A.Raulušaitienė.

– Tarnybos medikai pagalbą teikia tik gyvai? Ar konsultuojate ir telefonu?

– Pandemijos metu turėjome ir nuotolinių konsultacijų. Šiuo metu sugrįžta prie tiesioginio kontakto.

– O kaip jūsų tarnybos darbas atrodė per pandemiją?

– Didžioji dalis paslaugų buvo teikiamos per nuotolį. Gydytojai konsultuodavo telefonu. Jei paciento savijauta buvo bloga, gydytojas kviesdavo atvykti. Atlikdavome tyrimus izoliatoriuje. Stengėmės užtikrinti darbuotojų ir pacientų apsaugą. Išnaudojome kelis turimus įėjimus, kad išvengtume kontakto tarp skirtingos sveikatos būklės pacientų, tai yra su sužeidimais, gyvūnų apkandžiojimais, alerginėmis reakcijomis ir tų, kuriems įtariamos infekcijos ypač Covid‘as, – sakė M.Zenevičienė ir A.Raulušaitienė.

– Įvardinkite pagrindinius Budinčio gydytojo privalumus?

– Net naktį ar savaitgalio ryte pacientui suteikus pagalbą ir paskyrus reikiamą gydymą, jis gali pradėti vartoti vaistus ir žmogaus būklė nepablogėja tiek, kad reikėtų jį guldyti į ligoninę. Tai – didelis tarnybos pliusas. Padedame pacientams pradėti sveikti kuo greičiau. Tad yra mažesni pacientų srautai siunčiamų į stacionarus ir į jų priimamuosius, tai padeda greičiau sulaukti pagalbos tiems, kam jos tikrai reikia ligoninėje.

Tikiu, kad mūsų pacientai būna patenkinti, atėję čia ir palaukę penkiolika minučių ar pusvalandį, nei keturias valandas ligoninės priimamajame. Mūsų tikslas – padėti pacientams būti sveikiems ar ūmiai susirgus kuo greičiau pasveikti bei gauti reikiamą medicininę pagalbą“, – pasakojo A.Raulušaitienė.

Svarbu

Nuo 2017 m. BGT dirba medicinos psichologai, kurie teikia skubią psichologinę pagalba visiems, išgyvenantiems krizines situacijas – konsultuotis su medicinos psichologais savaitgaliais ir šventinėmis dienomis bei naktimis gali ir asmenys, kurie galvoja apie savižudybę, mėgino (ketina) žudytis, kurie patyrė artimojo netektį ar nežino, kaip elgtis įtardami, kad jų pažįstamas žmogus gali pakelti prieš save ranką.

Artimieji, žmonės, esantys šalia, yra dar viena itin pažeidžiama grupė, apie kurią dažnai nepagalvojama, tačiau esant krizinei situacijai jiems taip pat būtina psichologinė pagalba. Todėl esant paciento norui, paslauga gali būti teikiama ir anonimiškai, t. y. į sveikatos priežiūros įstaigą konsultuotis pas psichologą atvykę žmonės gali neprisistatyti. Konsultuotis pas psichologus savaitgaliais taip pat gali ateiti vaikai ir paaugliai.

Kreiptis:

pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 20.00 val. iki 7.00 val.,

penktadieniais – nuo 20.00 val. iki 8.00 val.,

poilsio dienomis – nuo šeštadienio 8.00 val. iki pirmadienio 7.00 val.,

švenčių dienomis – visą parą iki kitos šventinės dienos ar poilsio dienos bei šeštadienio 8.00 val., arba iki darbo dienos 7.00 val. (BGT, Pylimo g. 3, 131 kab., tel. (8 5) 252 7218).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.