Ataskaita: dauguma demencija sergančių pacientų negauna specialaus gydymo

Naujausi duomenys rodo, kad net iki 85 proc. iš daugiau nei 55 milijonų demenciją turinčių asmenų visame pasaulyje negauna specializuotos paramos ir pagalbos. Į tai reaguodami demencijos srityje dirbantys specialistai ragina pripažinti, kad priežiūra, gydymas ir parama yra žmogaus teisė, skelbiama asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pranešime spaudai.

Alzheimerio liga, demencija.<br>123rf nuotr.
Alzheimerio liga, demencija.<br>123rf nuotr.
Alzheimerio liga, demencija.<br>123rf nuotr.
Alzheimerio liga, demencija.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 21, 2022, 12:30 PM, atnaujinta Sep 21, 2022, 12:31 PM

– Šiuo metu numanoma, kad apie 50 tūkst. (tik 38 tūkst. diagnozuota) žmonių serga demencija Lietuvoje. Prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 78 tūkst.

– Demencijos ekspertai ragina demencijos priežiūrą po diagnozės pripažinti žmogaus teise.

– Suplanuotas demencijos gydymas, priežiūra ir parama po diagnozės yra gyvybiškai svarbūs, siekiant gerinti demenciją turinčiųjų žmonių ir juos prižiūrinčių asmenų gyvenimo kokybę.

– Tarptautinė organizacija „Alzheimer Disease International“ (ADI) ir asociacija „Demencija Lietuvoje“ ragina Lietuvos Respublikos vyriausybę pradėti planuoti priežiūros po demencijos diagnozės įgyvendinimą nacionaliniu mastu.

Tarptautinė organizacija „Alzheimer Disease International“ (ADI), vienijanti 105 Alzheimerio ir demencijos asociacijas visame pasaulyje, šiandien išleidžia 2022 m. Pasaulinę Alzheimerio ligos ataskaitą „Gyvenimas po diagnozės: gydymas, priežiūra ir palaikymas“, kurią parengė McGill universitetas (Kanada).

Ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas būtiniausių gydymo, priežiūros ir paramos paslaugų po diagnozės užtikrinimo svarbai daugiau nei 55 milijonams demenciją turinčių asmenų visame pasaulyje ir įsipareigojimui suteikti pagalbą 139 milijonams žmonių, kuriems demencijos sindromas dar bus diagnozuotas iki 2050 m.

Pagalba, globa ir gydymas po diagnozės, įskaitant farmakologinį ir nemedikamentinį gydymą, slaugą, asmens sveikatos priežiūros, socialinių ir atokvėpio paslaugų prieinamumą, pagalbą kasdienėje veikloje, namų aplinkos pritaikymą, įtrauktį bendruomenėje, yra tai, kas reikšmingai apibrėžia su demencija susidūrusių žmonių gyvenimo kokybę.

„Mums jau nekyla klausimų, ar vėžiu sergantiems žmonėms reikia gydymo, tad kodėl žmonėms, kuriems diagnozuojama demencija, dažnai nepasiūlomas joks gydymas ar priežiūra? Ne kartą jiems tiesiog liepiama susitvarkyti savo gyvenimo pabaigos reikalus“, – sako Paola Barbarino, ADI generalinė direktorė, – „Kartu su gerėjančiais diagnozavimo rodikliais, demencijos priežiūra po diagnozės turi būti pripažinta žmogaus teise.“

„Nors šiandien dar nėra demencijos progresavimą stabdančio „gydymo“, jau pakanka mokslinių įrodymų teigti, kad tinkamas gydymas, priežiūra ir parama po diagnozės žymiai pagerina demenciją sergančiųjų gyvenimo kokybę, yra ilgiau išsaugomas tokių asmenų savarankiškumas,“ – sako asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė.

„Šiandien Lietuvoje demencijos diagnozę gavusiam asmeniui tenka ne vien priimti su tuo susijusius iššūkius, bet ir mėginti susigaudyti sistemoje, kur sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, deja, kol kas nėra tinkamai sustyguotos. Tam yra daug priežasčių ir spręstinų klausimų, tarp kurių – itin ryškus sveikatos priežiūros ir socialinės globos specialistų darbo krūvis, spragos specialistų rengimo ar kompetencijų vystymo procesuose.“

„Pasauliniu mastu gydytojai turi nepakankamai kompetencijų demencijos srityje, ir neturi pakankamai išteklių, kad galėtų tinkamai po diagnozės gydyti demencija sergančius asmenis“, – sako Barbarino, – „Vyriausybės turi sustiprinti savo sveikatos priežiūros sistemas, kad sveikatos priežiūros specialistai galėtų teikti kokybišką paslaugas, kurių demencija sergantiems žmonėms labai reikia.“

Jungtinių Tautų Organizacija jau pripažįsta demenciją negalia. Šiandien ADI ir asociacija „Demencija Lietuvoje“ ragina pripažinti sveikatos ir socialinę priežiūrą po diagnozės žmogaus teise ir įtraukti į nacionalinius sveikatos ir socialinės politikos darbotvarkę.

ADI ir asociacija „Demencija Lietuvoje“ taip pat rekomenduoja, kad pirmasis žingsnis, kurį LR Vyriausybė galėtų žengti, tai sukurti kvalifikuotą „navigatorių“, kuris tarpininkautų tarp asmens, kuriam diagnozuota demencija, ir jam gyvybiškai svarbių pagalbos ir paramos paslaugų.

„Praktika rodo, kad ši inovacija gerina demencija sergančio žmogaus gyvenimo kokybę, jei jis gali be kliūčių naudotis sveikatos ir socialinėmis paslaugomis, įskaitant informavimą ir paramą, ir, svarbiausia – jo gyvenamoji aplinka yra pritaikoma“, – sako Barbarino, – „Prieiga prie šių navigatorių vieno langelio principu žmonėms, sergantiems demencija, gali tapti raktu šioje neįtikėtinai sudėtingoje kelionėje.“

Asociacija „Demencija Lietuvoje“ reaguodama į ataskaitoje pateiktą informaciją rugsėjo 21 d., 15:00 val. rengia nuotolinę tarpsektorinę diskusiją „Parama ir pagalba po demencijos diagnozės“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.