Atgauti jėgas ir atsikratyti dusulio po COVID-19 ligos padeda kelių savaičių reabilitacija

Persirgusieji koronavirusu neretai skundžiasi ilgai neatsigaunantys po šios ligos, vardindami prastos savijautos simptomus – nuovargį ir jėgų nebuvimą, suprastėjusį miegą, kartais ir užsitęsusį kosulį ar dusulį, kitus simptomus.

Po COVID-19 ligos galima reabilitacija.<br>Pexels nuotr.
Po COVID-19 ligos galima reabilitacija.<br>Pexels nuotr.
Svetlana Lenickienė<br>Kauno klinikų nuotr.
Svetlana Lenickienė<br>Kauno klinikų nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 22, 2022, 3:10 PM

Pirmas žingsnis – šeimos gydytojas

„Dažniausiai susiduriame su pacientų nusiskundimais užsitęsusiu nuovargiu, dusuliu, kosuliu, raumenų silpnumu, galvos skausmais, nuotaikų svyravimu, – pasakoja šeimos gydytoja Jonė Stanislovaitytė. – Kai kurie pastebi suprastėjus miego kokybę.

Simptomų gali būti įvairių, dažniausiai jie praeina per mėnesį, daugiausiai per tris. Bet jeigu simptomai vargina, užsitęsia ilgesnį laiką, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, kuris galėtų pritaikyti gydymą ar paskirti gydytojo specialisto konsultaciją.“

Pacientai, persirgę COVID-19 ir jaučiantys nepageidaujamus liekamuosius reiškinius, specialistų teigimu, tikrai neturėtų delsti, o turėtų kreiptis gydytoją. Pirmas jų kelyje – šeimos gydytojas. Įvertinęs paciento situaciją, jo skundus ir somatinę būklę, numatęs, ar pacientui reikės medicininės reabilitacijos paslaugų, jis siunčia pacientą konsultacijos pas fizinės ir medicininės reabilitacijos gydytoją.

Lietuvos teisės aktai reglamentuoja reabilitacijos paslaugų teikimą pacientams, persirgusiems COVID-19, po ligos praėjus ne daugiau kaip trims mėnesiams, o kai kuriais atvejais – net šešiems.

Antrasis žingsnis ‑ reabilitologas

„Reabilitacijos gydytojas taip pat įvertina paciento somatinę ir funkcinę būklę, – vardija Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovė dr. Svetlana Lenickienė, – kiek liekamieji reiškiniai yra sutrikdę paciento kasdienę veiklą ir funkcionavimą, net ir socialinę adaptaciją.

Jei pacientas sirgo sunkiai ir buvo gydomas stacionare, jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, o išrašius iš stacionaro išlieka liekamieji reiškiniai – dusulys, nuovargis, didelis silpnumas, įvairios lokalizacijos skausmai – nepraėjus daugiau nei trims mėnesiams jis gali būti siunčiamas arba stacionarinei, arba ambulatorinei reabilitacijai, priklausomai nuo funkcinės būklės sunkumo arba biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnio.“

Jei pacientas siunčiamas stacionarinei reabilitacijai, jos trukmė būna 20 kalendorinių dienų. Ambulatorinė reabilitacija trunka 14 darbo dienų.

„Jeigu persirgusiam ir iš stacionaro išrašytam pacientui išryškėja nauji neuropsichiatriniai simptomai – dėmesio koncentracijos stoka, greitas nuovargis, fizinis išsekimas, atminties sutrikimai, kai kuriais atvejais pažintinių funkcijų sutrikimas, – atkreipia dėmesį Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovė dr. Svetlana Lenickienė, – jis gali būti siunčiamas reabilitacijai net ir praėjus šešiems mėnesiams po stacionarinio gydymo.“

Jei ne stacionare, tai ambulatoriškai

Tiems, kas nebuvo gydomas stacionare, nusiminti nevertėtų. „Galbūt vertėtų net pasidžiaugti, – šypsosi gydytoja, – juk tai reiškia, kad jūsų ligos eiga buvo lengvesnė.“ Tačiau net persirgusį ambulatorinėmis sąlygomis pacientą, jei šis vis dar jaučia kokius nors nepageidaujamus reiškinius, pavyzdžiui, išliekantį kosulį, dusulį, greitesnį nuovargį, fizinių jėgų neturėjimą, šeimos gydytojas lygiai taip pat gali siųsti reabilitacijai.

Įvertinęs paciento fizinės būklės sunkumą reabilitacijos gydytojas gali paskirti iki 20, kai kuriais atvejais iki 24 dienų įvairių ambulatorinės reabilitacijos paslaugų. Tai gali būti aktyvinanti kineziterapija, ergoterapija, įvairiausios fizikinių veiksnių procedūros, masažai.

Sunkiausios būklės pacientai – stacionare

Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Guogienė pasakoja į jos skyrių atvykstant sunkiausios būklės pacientus, praėjusius kelis mėnesius ligos, praleidusius daug laiko ligoninės reanimacijoje ir kituose skyriuose. „Paprastai jie pagal reabilitacijos siuntimus būna ne vieno, o kelių profilių, – vardija ji. – Tarkim, neurologiniam profiliui ir kvėpavimo sistemos profiliui. Pacientai su neurologinio profilio pažeidimais būna gana sunkios būklės, jiems būna sutrikusios socialinės funkcijos.

Kai kurie negali net pasiversti lovoje, atsisėsti, patys pavalgyti. Būna pacientų su giliomis pragulomis, kurias reabilitacijos metu specialistai stengiasi užgydyti. Pagal kvėpavimo sistemos ligų profilį pacientai atkeliauja dažnai su išlikusiu deguonies poreikiu, pažeista kardiovaskuline sistema, dažnu širdies pulsu.

Abiem profiliams dažnai būna nemigos, encefalopatijos, kiti sutrikimai. Yra pasitaikę pacientų, kuriems tiesiog visos sistemos yra pažeistos: ir klausos, ir regos, ir virškinimo. Būna po daugybinių komplikacijų sutrikusi inkstų funkcija, ir tenka juos reabilituoti.“

Laikas ir dėmesys

Kad reabilitacija būtų sklandi ir kokybiška, stacionarinės reabilitacijos skyrius kiekvienam pacientui stengiasi pritaikyti individualią reabilitacijos programą.

„Turime specialistų komandą, – pasakoja J.Guogienė. – Kineziterapeutus, ergoterapeutus, socialinius darbuotojus. Svarbų vaidmenį atlieka psichologas. Jei nėra kontraindikacijų, taikome fizikinius gydymo metodus. Turime gydytoją pulmonologę, didelį būrį reabilitologų, kurie vadovauja reabilitacijos komandai. Ir visa komanda dirbdami stengiamės pacientą reabilituoti kuo greičiau ir kuo efektyviau.“

„Žinoma, kartais susiduriame ir su problemomis. Dvidešimties dienų laikas, kurį reabilitacijai gauna pacientas, ne visuomet yra pakankamas pasiekti numatytą reabilitacinį tikslą, ir tenka rašyti raštus į ligonių kasas, kad gautume pratęsimą“, – ligonių kasų finansavimui taikomą apribojimą kaip neigiamą veiksnį nurodo gydytoja.

Jos žodžiais, tokie atvejai įrodo, kad ilgesnis laikas tikrai daug ką lemia, ir sunkesne COVID-19 forma persirgęs pacientas geriau reabilituojamas ir grąžinamas į gyvenimą, jei gauna reabilitacijai daugiau dienų. Kai baigiasi reabilitacijai skirtas laikas, pacientai jau būna išmokyti individualios kineziterapijos ir psichologinės savireguliacijos pratimų bei ergoterapijos ir reabilitacijos skyriaus darbuotojai juos be baimės išleidžia baigti sveikti į namus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.