Prostatos vėžio diagnozę išgirdęs ukmergiškis be gydymo apsiėjo kone dešimtmetį: kaip taip įmanoma?

Netrukus 66-ąjį gimtadienį švęsiantis ukmergiškis p. Olegas apie onkologinę ligą sužinojo prieš 9-erius metus, dalyvaudamas prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tiesa, kone dešimtmetį prostatos vėžį pakako tik stebėti, vėliau prireikė operacijos. P. Olegas sako, kad jei nebūtų profilaktiškai tikrinęsis dėl vėžio, apie ligą galbūt būtų sužinojęs per vėlai.

Olegas apie onkologinę ligą sužinojo prieš devynis metus, bet operacijos jam prireikė visai neseniai.<br>Asociatyvi 123rf nuotr.
Olegas apie onkologinę ligą sužinojo prieš devynis metus, bet operacijos jam prireikė visai neseniai.<br>Asociatyvi 123rf nuotr.
dr. Marius Kinčius<br>Asmeninio albumo nuotr.
dr. Marius Kinčius<br>Asmeninio albumo nuotr.
doc. dr. Aušvydas Patašius<br>Asmeninio albumo nuotr.
doc. dr. Aušvydas Patašius<br>Asmeninio albumo nuotr.
Onkourologijos skyrius, operacinė.<br>V.Balkūno nuotr.
Onkourologijos skyrius, operacinė.<br>V.Balkūno nuotr.
Prostatos vėžys<br>123rf nuotr.
Prostatos vėžys<br>123rf nuotr.
Prostatos vėžys<br>123rf nuotr.
Prostatos vėžys<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Nacionalinio vėžio instituto inf.

Sep 27, 2022, 12:26 PM, atnaujinta Feb 25, 2023, 1:09 PM

„Apie tai, kad sergu prostatos vėžiu, sužinojau 2013 metais. Tais metais dalyvavau prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, man buvo atliktas PSA kraujyje tyrimas. Rodiklis buvo 5,5 ng/mL. Tuomet Ukmergėje mane apžiūrėjo gydytojas urologas.

Po apžiūros jis nieko neaptiko, todėl patarė atlikti prostatos biopsiją. Ją man atliko balandžio mėnesį. Tąkart PSA rodiklis jau buvo padidėjęs iki 6,2 ng/mL. Biopsija parodė, kad sergu prostatos karcinoma. Buvo priimtas sprendimas ligą stebėti ir aš kas pusmetį pakartodavau PSA kraujyje tyrimą,“ – pasakoja p. Olegas.

Tačiau laikui bėgant, ukmergiškio kraujo tyrimai rodė tai didesnį, tai mažesnį PSA lygį. „2015 m. pirmą kartą atvykau į Nacionalinį vėžio institutą atlikti magnetinio rezonanso tyrimo. Tada PSA kraujo rodiklis jau buvo 7 ng/mL. Atlikus kontrolinę prostatos biopsiją, nenustačius ligos progresavimo, buvo nuspręsta mano ligą stebėti toliau. 2018 m. man vėl buvo pakartotinai atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, buvo nuspręsta stebėti toliau.

PSA kraujyje rodiklis svyravo tarp 7–8 ng/mL. 2019 m. rodiklis jau padidėjo iki 9,5 ng/mL. Vėliau vėl sumažėjo, tačiau nuo 2020 m. skaičius ėmė augti. Šių metų pradžioje rodiklis jau buvo paaugęs iki 11,5 ng/mL. Tada nusprendžiau, kad daugiau laukti neverta ir reikia kreiptis į Nacionalinį vėžio institutą,“ – patirtimi dalijasi p. Olegas.

Po atlikto magnetinio rezonanso tyrimo, stebint radiologinį ligos progresavimą, vyrui buvo nuspręsta atlikti prostatos operaciją. Vyras pasirinko laparoskopu atliekamą operaciją. Šiuo metu vyras sako besijaučiantis gerai ir dėkoja Nacionalinio vėžio instituto medikams: „NVI kolektyvo darbą vertinu labai gerai. Viskas buvo atlikta aukštu lygiu,“ – sako p. Olegas.

„Jokių nepatogumų, diskomforto aš nejaučiau. Jei nebūčiau dalyvavęs prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, net nebūčiau sužinojęs, kad sergu,“ – pasakoja p. Olegas. Todėl vyras visus ragina rūpintis savimi net ir tada, jau jaučiatės gerai.

„Noriu paraginti visus rūpintis savo sveikata, dalyvauti prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Aš ir seniau kokį kartą per porą metų eidavau pas savo šeimos gydytoją ir prašydavau atlikti įvairius tyrimus, profilaktiškai. Geriau apie savo sveikatos pokyčius žinoti iš anksto, užbėgti ligai už akių, negu vėliau sužinoti, kad sergi paskutine vėžio stadija.

Kas turi rūpintis tavo sveikata, jei ne tu pats? Reikia save labiau pamilti. Jei siūlomos profilaktinės programos, jose reikia būtinai dalyvauti. Ir savo pažįstamiems sakau tą patį. Pakalbėjau su sūnumi apie prostatos vėžį, mano sūnui netrukus sukaks 40 metų,“ – mintimis dalijasi ukmergiškis.

Aktyvi prostatos vėžio stebėsena: kada ji galima?

Kaip ir p. Olego atveju, prostatos vėžys iškart gydomas ne visais atvejais, kartais pacientą pakanka aktyviai stebėti, kad laiku būtų galima pastebėti ligos progresavimą ir tada pradėti gydymą. Anot NVI Onkourologijos skyriaus gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, aktyvi stebėsena paprastai taikoma pacientams, kuriems diagnozuotas mažos rizikos vėžys.

„Aktyvi stebėsena galima tik tiems vyrams, kuriems diagnozės nustatymo metu randamas mažos rizikos prostatos vėžys, išskirtiniais atvejais – galima stebėti ir vidutinės rizikos prostatos vėžį.

Mažos rizikos prostatos vėžys yra labai lėtai progresuojanti liga – šio vėžio specifinis išgyvenamumas 15 metų siekia 90 proc. Todėl žinant, kad lokalus radikalus prostatos vėžio gydymas gali sukelti ilgalaikes komplikacijas (šlapinimosi, lytinės funkcijos sutrikimus, kraujavimą, uždegimus po spindulinio gydymo), racionalu identifikuoti pacientus, kuriems aktyvaus stebėjimo metu galima nesunkiai pastebėti ligos progresavimą.

Anot dr. M. Kinčiaus, aktyvi stebėsena leidžia pacientui eilę metų gyventi tokį patį kokybišką gyvenimą, kokį jis gyveno iki nustatant ligą. Tam reguliariai atliekamas PSA kraujyje tyrimas, pirštu apčiuopiama prostata, kartojamas magnetinio rezonanso tyrimas, atliekamos kontrolinės prostatos biopsijos. Tik nustačius ligos progresavimą stebėjimo metu, pacientui rekomenduojamas lokalus radikalus gydymas. Stebėjimo metu ligos progresavimas nustatomas trečdaliui pacientų,“ – pasakoja dr. M. Kinčius.

Anot gydytojo urologo, labai svarbu laikytis paciento stebėsenos protokolo, kadangi pavėlavus nustatyti ligos progresavimą, pacientas gali prarasti galimybę gauti lokalų radikalų prostatos vėžio gydymą.

„Jei matome, kad atsirado pacientui gretutinių sunkių ligų, jis susirgo kitos lokacijos onkologine liga, pacientas yra nustojamas aktyviai stebėti. Tuomet pacientas tikrinamas tik tais atvejais, jei atsiranda su prostatos vėžiu susijusių simptomų, tokių, kaip skausmas, kraujavimas, apsunkintas šlapinimasis, patologiniai kaulų lūžiai. Tai rodo, kad liga progresuoja ir ją reikia gydyti – aiškina gydytojas urologas.

Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – raktas į kokybišką gyvenimą

Prostatos vėžys ankstyvosiose stadijose neturi jokių simptomų, todėl labai svarbu šį vėžį diagnozuoti kuo anksčiau. Tam Lietuvoje veikia nemokama ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa. Programoje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 metų. Anot NVI Onkourologijos skyriaus gydytojo urologo doc. dr. Aušvydo Patašiaus, šios programos tikslas – nustatyti kliniškai nereikšmingą vėžį.

„Programa yra nemokama, ji skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų, kurių PSA lygis kraujyje didesnis nei 3 ng/mL. Ankstyvoji prostatos vėžio diagnostika yra susijusi su kliniškai nereikšmingo vėžio diagnostika ir gydymu. Pacientai, kurių PSA mažesnis nei 1 ar 2 ng/mL, priklausomai nuo amžiaus, turėtų tikrintis rečiau – kas 5 metus, o ne kas 2 metus, kaip yra parašyta ministro įsakyme.

Turėčiau pabrėžti, kad tokia programa, kokią mes turime Lietuvoje, yra unikali, mes kol kas esame vieninteliai Europoje, kurie turį tokią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą – tai yra galimybė vyrams pasitikrinti nemokamai. Programos efektyvumas yra įrodytas atsitiktinės atrankos tyrimų paremtais rezultatais. Kitose šalyse už pacientų PSA kraujo tyrimus ir diagnostiką reikėtų mokėti. Todėl situacija Lietuvoje yra neeilinė,“ – apie prevencinę programą pasakoja doc. dr. A. Patašius.

Anot gydytojo urologo, kartais tam tikrų pokyčių organizme išvengti neįmanoma, todėl labai svarbu navikinius patikimus pastebėti anksti. „Pagrindinis dalykas, kurį akcentuojame, kai kalbame apie prostatos vėžį, yra amžius.

Su juo atsiranda navikiniai pakitimai prostatoje. Jų išvengti negalime, tačiau galime atskirti, kurie kliniškai reikšmingi, kurie kelia grėsmę gyvybei, o kuriuos galėtume tiesiog stebėti,“ – aiškina doc. dr. A. Patašius.

Anot mediko, svarbu žinoti, kad prostatos vėžys ankstyvose stadijose neturi aiškių simptomų: jie išryškėja tik tada, kai vėžys jau būna išplitęs. „Todėl kviečiame vyrus nuo 50 metų, kurie neturi jokių nusiskundimų, prevenciškai pasitikrinti.

„Vartininko“ vaidmenį atlieka šeimos gydytojai, kurie kviečia dalyvauti šioje programoje. Tikėtina, kad tobulėjant šiai programai, bus sukurta pakvietimų sistema visiems vyrams nuo 50 iki 69 metų,“ – tikrintis ragina gydytojas.

Taigi, kokie tyrimai atliekami dalyvaujantiems prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje? Anot doc. dr. A. Patašiaus, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Tereikia paimti kraują iš venos, tada atliekamas PSA tyrimas, įtarus esamus patologinius pakitimus, pacientas nukreipiamas tolimesnei gydytojo urologo konsultacijai. Gydytojas urologas pirmiausia ištiria, ar yra būklių, dėl kurių gali būti padidėjęs PSA.

Atmetus visas kitas ligas ir radus padidėjusį PSA, nukreipiame prostatos biopsijai arba atliekame magnetinio rezonanso tyrimą, kad žinotume, kur tiksliai turėtume atlikti biopsiją prostatoje. Kadangi judame į priekį, tikėtina, kad ateityje į šią programą įtrauksime ir magnetinio rezonanso tyrimą, kuris mums leis išvengti nereikalingų biopsijų,“ – apie dalyvavimą programoje pasakoja medikas.

Anot doc. dr. A. Patašiaus, prostatos vėžys nėra homogeniška liga. „Didžioji dalis prostatos vėžio atvejų yra lėtai besivystantys atvejai, kurie tik ilgainiui gali sukelti grėsmę vyro gyvybei. Apie 30 proc. iš nustatytų prostatos vėžių yra kliniškai reikšmingi. Kai kurie iš jų netgi kelia grėsmę gyvybei.

Tam, kad išvengtume tokių dalykų, mums pirmiausia reikia anksti atlikti PSA tyrimą, kai žmogus neturi jokių simptomų. Kitaip tariant, anksti nustatyti prostatos vėžį, kad galėtume taikyti gydymą – radikalų (radikalią prostatektomiją, spindulinę terapiją) ar stebėti kliniškai nereikšmingą vėžį.

Ir vyrams, ir moterims dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programose verta todėl, kad yra įrodyta, jog patikra sumažina tikimybę mirti nuo vėžio. Žmonės, kurie dalyvauja ankstyvosios diagnostikos programose, dažniausiai stebimi labai plačiai, todėl mes galime anksti diagnozuoti ne tik prostatos vėžį, bet ir kitas ligas.

Dalyvaujant šioje programoje, vėžys nustatomas anksti ir mes žmogų pagydome arba 5 metus jį stebime, stebėjimo metu galime pastebėti ir gretutines ligas, antruosius piktybinius navikus. Taip užtikrinamas kokybiškas, ilgalaikis ir sveikas paciento gyvenimas,“ – reziumuoja medikas.

Doc. dr. A. Patašius džiaugiasi, kad Europos Komisija rekomenduojamų prevencinių vėžio patikros programų sąrašą Europoje papildė prostatos, skrandžio ir plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programomis.

„Todėl tikėtina, kad Lietuvoje veikiančią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą galėsime laisviau tobulinti, sukurti pakvietimų sistemą į šią programą, taip sumažindami krūvį šeimos gydytojams ir su programa pasiekdami daugiau tikslinės auditorijos asmenų“, – teigia gydytojas urologas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.