Kaunietė jau mąstė apie savo laidotuves: griebėsi paskutinio šiaudo ir netikėtai susitvarkė su sunkia liga

Kraujo vėžiu serganti kaunietė Loreta (48 m.) tapo viena pirmųjų pacienčių Lietuvoje, kuriai buvo sulašintos genetiškai pakeistos jos pačios imuninės ląstelės, naikinančios piktybines ląsteles. Perversmą medicinoje sukelianti naujovė CAR-T – jau Lietuvoje.

Kraujo vėžiu serganti kaunietė Loreta (48 m.) tapo viena pirmųjų pacienčių Lietuvoje, kuriai buvo sulašintos genetiškai pakeistos jos pačios imuninės ląstelės.<br>Asociatyvi 123rf nuotr.
Kraujo vėžiu serganti kaunietė Loreta (48 m.) tapo viena pirmųjų pacienčių Lietuvoje, kuriai buvo sulašintos genetiškai pakeistos jos pačios imuninės ląstelės.<br>Asociatyvi 123rf nuotr.
Santaros klinikos, operacinė.<br>Asociatyvinė P.Katauskio nuotr.
Santaros klinikos, operacinė.<br>Asociatyvinė P.Katauskio nuotr.
Ląstelių terapijai būtinas ne vienas pasiruošimo etapas ir pacientų atranka.<br>Santaros klinikų nuotr.
Ląstelių terapijai būtinas ne vienas pasiruošimo etapas ir pacientų atranka.<br>Santaros klinikų nuotr.
Surenkamos imuninės ląstelės<br>Santaros klinikų nuotr.
Surenkamos imuninės ląstelės<br>Santaros klinikų nuotr.
Ląstelių terapijai būtinas ne vienas pasiruošimo etapas ir pacientų atranka.<br>Santaros klinikų nuotr.
Ląstelių terapijai būtinas ne vienas pasiruošimo etapas ir pacientų atranka.<br>Santaros klinikų nuotr.
CAR-T ląstelių terapija.<br>Santaros klinikų nuotr.
CAR-T ląstelių terapija.<br>Santaros klinikų nuotr.
Laimonas Griškevičius<br>J.Kunigiškytės nuotr.
Laimonas Griškevičius<br>J.Kunigiškytės nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Oct 29, 2022, 8:28 PM

Prieš devynerius metus Loretai buvo nustatyta B ląstelių limfoma, kurios židinių buvo galvos smegenyse. Liga prasidėjo pusiausvyros sutrikimais, į kuriuos moteris iš pradžių nekreipė dėmesio.

„Jausdavau, kad einu kažkaip blogai, tarsi svyruodama, sakydavau savo vyrui, kad tikriausiai kalti nudilę kulnai, todėl turiu įsigyti naujus batus“, – prisiminė kaunietė.

Kai ėmė strigti kalba, moteris kreipėsi į medikus. Tačiau bendri kraujo tyrimai nerodė ligos.

Vėžys greitai atsinaujino

Kai Lietuvos sveikatos mokslų universitete buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, paaiškėjo tikroji ligos priežastis – limfoma. Tačiau medikai tikino, kad operacijos atlikti negalima, nes židiniai buvo smegenų kamiene – toje srityje, kur neįmanoma taikyti chirurginio metodo.

Gydymą apsunkino dar viena aplinkybė – galvos smegenys turi tam tikrą barjerą, todėl tinka ne visi įprasti vaistai, kurie skiriami nuo kraujo vėžio.

Moters gyvenimas atrodė kaip likimo siųsta išbandymų karuselė: gydymas, tyrimai, ligos recidyvas, vėl gydymas. Pirmą kartą liga atsinaujino praėjus vos trims mėnesiams po gydymo.

„Kol laukdavau tyrimų atsakymų, buvau mintyse ne vieną kartą save palaidojusi“, – prisipažino Loreta.

Iš pradžių po gydymo ligoninėje ji turėdavo jėgų grįžti į darbą. Bet Loretai teko ištverti ne vieną chemoterapijos kursą, švitinimą, taip pat kaulų čiulpų kamieninių ląstelių transplantaciją.

Prieš ligą – „išdresuotos“ ląstelės

Daugeliui pacientų kamieninių ląstelių persodinimas leidžia pamiršti ligą, Loreta taip pat manė, kad galės lengviau atsikvėpti. Tačiau jos likimas kitaip susiklostė.

„Nuo jaunystės mano organizmas buvo stiprus, bet turėjau daug streso gyvenime, matyt, tai išprovokuodavo piktybinių ląstelių atsinaujinimą“, – apgailestavo Loreta.

Viltis pasveikti vis labiau tolo. Moteris nenori prisiminti, kiek kartų girdėjo iš medikų žodžius, kurių ji labiausiai bijojo. Kraujo vėžys po vienų ar dvejų metų atsinaujindavo, dėl šios priežasties jai teko atsisveikinti su mėgstamu darbu.

Turėdama kineziterapeutės išsilavinimą moteris ieškojo internete mokslinių straipsnių, kuriuose aptariami šiuolaikiniai kraujo vėžio gydymo būdai.

Šiemet balandį atsinaujinus kraujo vėžiui dar mėnesį truko įvairūs tyrimai, o gegužės pabaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose kaunietei buvo taikytas inovatyvus gydymo metodas, kuris iki tol nebuvo taikytas nė vienoje Baltijos šalyje.

„Prieš procedūrą gydytojai paaiškino, kad iš mano kraujo paruošė kovinių šunų ir juos išdresavo. Sulašinus genetiškai pakeistas ląsteles pavyksta išžudyti visas vėžio ląsteles“, – pasakojo Loreta.

Pastaruoju metu moteris nesiskundžia sveikata, bet juokavo, kad dar negali lakstyti kaip gazelė.

Kas dvi savaites ji atvyksta iš Kauno į Vilnių dėl tyrimų. Neseniai atliktas magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad viskas dabar yra gerai.

Loreta įsitikino, kad net tokia klastinga liga kaip limfoma gali būti sėkmingai valdoma. Moteris nori padrąsinti kitus kraujo vėžiu sergančius pacientus išbandyti inovatyvų gydymo metodą ir neprarasti vilties pasveikti.

„Bijoti nėra ko, gydymas buvo kaip kurorte, nejutau bjauraus šalutinio poveikio. Vienintelė problema – naujas gydymo metodas daug kainuoja valstybei“, – apgailestavo Loreta.

Moteris svarstė, kad sudėjus visų ankstesnių gydymo metodų, kurie nepasiteisino, kainą naujas metodas netgi neatrodytų labai brangus. Didžiausias jo privalumas – pacientai sulaukia pagalbos tada, kai atsinaujinus kraujo vėžiui netinka joks kitas būdas.

Neseniai Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose – vienintelėse Baltijos regione – pradėta taikyti gydymo metodika, suteikianti viltį pasveikti dėl atsinaujinančio kraujo vėžio kenčiančiam žmogui.

Tikisi, kad gydymas taps kompensuojamu

CAR-T ląstelės – tai pažangios terapijos gydymo metodas. Paciento imuninės ląstelės genetiškai modifikuojamos tam, kad pradėtų kovoti su liga.

Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius pasakojo, kad CAR-T ląstelių terapijai būtinas pasiruošimas ir pacientų atranka.

Iš pradžių iš paciento kraujo surenkamos imuninės ląstelės, jos laboratorijoje atskiriamos nuo kitų kraujo ląstelių ir išgryninamos.

Laboratorijoje CAR-T ląstelės taip pat ir dauginasi. Procesas tęsiasi maždaug dvi savaites. Vėliau vertinama šių ląstelių kokybė – ar jos gyvybingos ir sterilios, ar perėmė reikalingą geną, ar pagamino minėtą receptorių, ar pakankamai pasidaugino.

Inovatyviam gydymo metodui būtina paruošti ne tik imunines ląsteles, bet ir pacientą, kad jo organizme neišsivystytų atmetimo reakcija, kai CAR-T ląstelės bus sulašintos.

Siekiant šio tikslo iš anksto slopinama paciento imuninė sistema ir skiriama chemoterapija.

Tik tada, kai chemoterapija būna baigta, išmuša CAR-T ląstelių valanda. Sulašinus jos pasklinda po visą organizmą, atpažįsta vėžio ląsteles, aktyvuojasi, dauginasi ir naikina vėžį.

Kiek ilgai truks naikinimas, lemia kraujo vėžio forma, šis procesas gali trukti kelias dienas, savaites ar net keletą mėnesių.

Vėžį sunaikinus CAR-T ląstelės išlieka gyvybingos ir toliau tęsia savo sargybą: kai tik piktybinės ląstelės atsinaujina, jos vėl kyla į ataką.

Profesorius L.Griškevičius pasakojo, kad CAR-T ląstelių terapija populiarėja visame pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose šis gydymo būdas pradėtas taikyti 2017 metais, Vakarų Europoje – 2018 metų pabaigoje, Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose – 2022 metų viduryje.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad CAR-T ląstelių terapija duoda teigiamą efektą net ir tais atvejais, kai kraujo vėžys nepasiduoda įprastiniam gydymui – kai B ląstelių limfoma ar leukemija atsinaujina po intensyvios chemoterapijos, imunoterapijos ar transplantacijos.

Taikant CAR-T ląstelių terapiją pacientams yra ilgalaikės remisijos (ligos atoslūgio) tikimybė, o dalį pacientų galima visiškai išgydyti.

Tai gali būti vienintelė galimybė įveikti ligą, kai jokių alternatyvių gydymo būdų nebėra. Inovatyvios terapijos sėkmė priklauso nuo B ląstelių limfomos ar leukemijos formos, kuriai gydyti taikomos CAR-T ląstelės, bendros paciento būklės.

„Mūsų tikslas – kad pacientai turėtų gydymo galimybę net ir tuomet, kai įprastai taikomas gydymas nebeveiksmingas“, – pasakojo profesorius.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos jau kreipėsi į Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetą dėl gydymo CAR-T ląstelėmis kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.