Ši neurologinė liga sukelia skausmą kas penktam lietuviui: tyrimais jos nenustatysi, požymiai – panašūs į insulto

Galvos skausmas – vienas dažniausių žmones varginančių sutrikimų. Kartais galvą tik šiek maudžia, o būna, kad galvą veria taip stipriai, jog darosi sunku atlikti kasdienius darbus. Kaip žinoti ar vargina tik paprastas skausmas, ar jau kamuoja migrena?

Profesorius D. Jatužis paneigė mitus apie migreną.<br>lrytas.lt koliažas
Profesorius D. Jatužis paneigė mitus apie migreną.<br>lrytas.lt koliažas
Dalius Jatužis<br>VU medicinos fakulteto nuotr.
Dalius Jatužis<br>VU medicinos fakulteto nuotr.
Dalius Jatužis<br>V. Skairaičio nuotr.
Dalius Jatužis<br>V. Skairaičio nuotr.
Galvos skausmas<br>123rf nuotr.
Galvos skausmas<br>123rf nuotr.
galvos skausmas, migrena, moteris.<br>123rf nuotr.
galvos skausmas, migrena, moteris.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 23, 2022, 6:47 AM

„Diagnostikoje naudojami kriterijai – galvos skausmo pobūdis, lokalizacija, charakteris, trukmė, gretutiniai skausmą lydintys reiškiniai.

Kartais žmonės galvoja, kad nustatyti migreną gali padėti instrumentiniai tyrimai. Turėčiau nuvilti, kad net magnetinio rezonanso tomografija ar koks kitas tyrimas negali atsakyti, ar žmogus turi migreną. Reikia kalbėtis su pacientu“, – sakė Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos gydytojas neurologas profesorius Dalius Jatužis.

Žmones kartais tai nuvilia. Gydytojas tik kalbėjosi, bet nieko netyrė. Pacientai turi suprasti, kad tas pokalbis yra esminė migrenos diagnostinio proceso dalis“, – feisbuke surengtos transliacijos metu pasakojo D.Jatužis. Tačiau, pasak jo, tyrimai gali būti atliekami, siekiant atmesti kitas galimas diagnozes.

Migrena – ypač dažna problema. Lietuvoje per metus jos priepuolį patiria 28 proc. moterų. Statistika rodo, kad migrena vyrus vargina tris kartus rečiau. Taigi, maždaug penktadalį suaugusių šalies gyventojų.

„Netiesa, kad tai yra moterų liga. Migrena serga ir vyrai. Tik rečiau“, – patikino D.Jatužis.

Ilgas ligos simptomų sąrašas

Migrenos požymiai: pasikartojantis, priepuolinis galvos skausmas; skauda vieną kurią galvos pusę; pulsuojantis arba tvinksiantis skausmas; vieno priepuolio trukmė nuo 4 iki 72 valandų; pykinimas skausmo metu; skausmas stiprus, kliudantis įprastoms veikloms.

Žmogui nebūtinai pasireikš visi išvardyti migrenos požymiai, ligai nustatyti pakanka kelių jų ir to, kad simptomai nepaaiškinami jokia kita priežastimi.

Be to, migrena kartais painiojama su insultu. „Taip, kartais net ir gydytojams specialistams nėra lengva nustatyti, ar tai tikrai migrena, ar kitas sunkus susirgimas, pasireiškiantis galvos skausmu“, – pripažino D.Jatužis.

„Kai kurie smegenų kraujotakos sutrikimų variantai, pavyzdžiui, plyšusi aneurizma, kuri taip pat pasireiškia labai stipriu, staiga atsiradusiu galvos skausmu. Be papildomų tyrimų gali būti nelengva pasakyti, ar turime reikalą su migrenos priepuoliu, ar su kraujo išsiliejimu dėl plyšusios aneurizmos“, – paaiškino profesorius.

Kas yra migrenos aura?

Skiriamos dvi migrenos formos – su aura ir be jos. Pastaruoju atveju simptomai gali prasidėti nuo skausmo ir lydinčių reiškinių: pykinimo, fizinės veiklos apribojimų, šviesos ir garsų dirginantis poveikis.

Iki galvos skausmo priepuolio likus parai arba mažiau, žmogus gali jausti padidėjusį dirglumą, mieguistumą, skonio pasikeitimus, pakitusį aplinkos suvokimą. Bet tai nėra migrenos aura.

„Kita migrenos forma – migrena su aura pasireiškia tuo, kad prieš galvos skausmo ir kitų minėtų simptomų pradžią yra migrenos aura, kuri tęsiasi gali tęstis nuo keliolikos minučių iki valandos.

Aurai būdingi keisti, specifiniai pasireiškimai. Dažniausiai tai yra regos pokyčiai – akiplotyje matomi zigzagai, kibirkštys, žiežirbos, laužytos linijos. Kitu atveju jaučiamas akipločio defektas: atsiranda balta arba juoda dėmė, kuri užkloja dalį regos lauko. Žmonės dažnai sako: „Aš skaityti nebegaliu, nes atsirado paklodė. Norėdamas skaityti, turiu galvą sukioti“, – pasakojo profesorius ir pridūrė, kad šiais simptomais pasireiškia vadinamoji regėjimo aura.

Gali būti ir kitos auros rūšys, pavyzdžiui, kai jaučiami veido, lūpų, galūnių ar pusės kūno dalies nutirpimai arba nejautra. Labai retais atvejais aura gali pasireikšti trumpalaikiu paralyžiumi.

Gana dažna migrenos aura, kai žmogus nelabai aiškiai supranta, ką sako aplinkiniai arba sutrinka jo paties kalba. Sunegalavusiam žmogui trūksta žodžių, skiemenų ir sakinių.

„Tie auros simptomai įneša nemažai painiavos ir jeigu toks priepuolis įvyksta pirmą kartą gyvenime, kiekvienas gydytojas neurologas visų pirma pagalvotų apie insultą ir tik atmetęs šią versiją, išsiaiškinęs, kad pacientui kartojasi galvos skausmai, darytų išvadą, kad tai gali būti migrenos su aura priepuolis“, – paaiškina D.Jatužis.

Lietuvoje naudojami veiksmingi vaistai

Profesorius papasakojo, kad per pastaruosius metus migrenos gydymas ypač patobulėjo, nes buvo suprastas kylančio skausmo mechanizmas. Migrenos priepuolių metu smegenyse pastebėtas specifinių baltymų perteklius. Atradimas pritaikytas praktiškai – imti naudoti šią cheminę medžiagą blokuojantys preparatai.

„Teorinės prielaidos visiškai pasiteisino. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje turime efektyvius vaistus, biologinės medicinos atstovus, kuriuos taikant pavyksta labai reikšmingai sumažinti migrenos priepuolių dažnį.

Tai ypač svarbu pacientams, kurie turi dažnai besikartojančius arba ypač stiprius migrenos priepuolius. Šiuo metu Lietuvoje turime jau du tos klasės medikamentus, kurie vieną kartą per mėnesį leidžiami į paodį. Migrenos priepuolių dažnį pavyksta sumažinti 50–75 proc.“, – sakė D.Jatužis ir pridūrė, kad šį gydymą kompensuoja valstybė.

Migrenos profilaktikai taip pat naudojami kai kurie spaudimą mažinantys vaistai, dalis antidepresantų, taip pat priešepilepsiniai medikamentai.

Gydytojas pabrėžė, kad migrena nėra pagydoma liga, jos priepuolių apskritai išvengti nepavyks, bet galima medicininėmis priemonėmis sumažinti susirgimo naštą.

„Jeigu įtariama migrena, visus pacientus raginame pasitikrinti“, – sakė profesorius.

Nuolatinis stresas organizmui

Minėti vaistai padeda nuo galvos skausmo, tačiau neveikia migrenos auros simptomų. Pasak gydytojo, kartais pacientai migrenos aurą jaučia be galvos skausmo.

„Tai, atrodytų, keistas dalykas: migrena – be galvos skausmo. Paradoksas, bet iš tikrųjų taip yra“, – patikino D.Jatužis.

„Ši problema šiandien dar nėra iki galo išspręsta. Kaip gydyti migrenos aurą? Kaip gydyti skausmą žinome žymiai geriau“, – pridūrė profesorius.

Paklaustas, ar negydoma migrena kelia pavojų gyvybei, D. Jatužis paaiškino, kad retais atvejais užsitęsęs priepuolis gali sukelti lokalų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą – migreninį insultą.

„Tačiau tai yra labai reti dalykai. Gilinantis į paciento ligos istoriją dažnai pavyksta išsiaiškinti, kad jis turėjo ir tradicinio insulto rizikos veiksnių. Galbūt migrenos priepuolis sutapo su insulto pradžia“, – pasakojo D.Jatužis.

Pasak jo, daug realesnė grėsmė, kad dažnėjantys migrenos priepuoliai prives prie situacijos, kai galvą skauda daugiau nei 15 dienų per mėnesį ar dar blogiau – galvos skausmas tampa kasdienybe.

„Tai yra ir nuolatinis stresas organizmui, galintis bloginti kardiovaskulines ligas, gali atsirasti net virškinimo sistemos erozijos“, – įspėjo profesorius.

Jei jaučiate pasikartojančius galvos skausmus ir įtariate, kad jums gali būti migrena, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų nusiskundimus, jei reikia nukreips gydytojo neurologo ištyrimui.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.