V. P. Andriukaitis: pandemijos pamokos dar neišmoktos, ateinanti žiema kelia daug nerimo

Treji metai, kaip fiksuoti pirmieji neaiškios kilmės pneumonijos atvejai. Vėliau ši liga tapo žinoma kaip koronavirusas. Vien Europos regione virusu užsikrėtė 264 milijonai žmonių. Šie skaičiai, pasak Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto eksperto Vytenio Povilo Andriukaičio, iškalbingi, nes tai parodo, koks milžiniškas inkubacinis laukas paliekamas virusui, kuris gali mutuoti ir keistis.

Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad pandemijos pamokos nėra išmoktos, nes valstybės ir toliau turi labai prastus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmus.<br>lrytas.lt koliažas
Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad pandemijos pamokos nėra išmoktos, nes valstybės ir toliau turi labai prastus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmus.<br>lrytas.lt koliažas
 Vien Europos regione koronavirusu užsikrėtė 264 milijonai žmonių.<br>D.Labučio/ELTA nuotr.
 Vien Europos regione koronavirusu užsikrėtė 264 milijonai žmonių.<br>D.Labučio/ELTA nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad pandemijos pamokos nėra išmoktos, nes valstybės ir toliau turi labai prastus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmus.<br>Lrytas.lt nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad pandemijos pamokos nėra išmoktos, nes valstybės ir toliau turi labai prastus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmus.<br>Lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 3, 2022, 2:44 PM

„Reikia suvokti ir tai, kad realių skaičių nežinome, nes valstybėse yra skirtingi įstatymai, laboratoriniai pajėgumai. Šiuo metu situacija dar baisesnė negu buvo prieš trejus metus ir visų pirma dėl baisaus ir žiauraus Rusijos ir Ukrainos karo. Įsivaizduokite infekcinį foną, kur žmonės gyvena be elektros, vandens, maisto.

Vien paprasti virusiniai susirgimai, kaip gripas, peršalimas, pneumonija sparčiai plinta. Turime neišpasakytai sudėtingą situaciją“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė V. P. Andriukaitis.

Pasak jo, pandemijos pamokos nėra išmoktos, nes valstybės ir toliau turi labai prastus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmus. Ir tai liečia Europos Sąjungos valstybes, Vidurinę Aziją, Kaukazą, Turkiją, Izraelį, ką jau kalbėti apie žiauraus karo alinamą Ukrainą.

„Įvykus pandemijai, visi suprato, kad 2005 metais patvirtinta Pasaulinė konvencija kovai su sveikatos grėsmėmis, vadinamas tarptautinis reglamentas, nėra įgyvendinamas, viskas tik popieriuje.

Trūko visko, ir lovų, ir pajėgumų, apsaugos priemonių, medicininio personalo. Akivaizdu, kad yra ir finansinių pajėgumų trukūmas, labai sudėtinga situacija su teisiniu reglamentavimu. Daugelyje valstybių reglamentavimas yra labai skirtingas. Tas pakerta tikėjimą, kad galima spręsti situaciją, nes vienos valstybės sprendžia vienaip, kitos kitaip, o trečios išvis nekreipia dėmesio“, – nurodė ekspertas.

Pasak V. P. Andriukaičio, tai formuoja ir nuomonę viešojoje erdvėje, žmonės ima netikėti viruso žala, pasitikėjimas koordinacinėm priemonėm taip pat krenta – žmonės nebepasitiki vakcinomis, apsauginėmis, higieninėmis priemonėmis.

„Iki šiol negalime atsakyti į klausimą, kokios yra ilgalaikės koronaviruso pasekmės, valstybės šią informaciją vis dar kaupia. Pasaulio sveikatos organizacija vis dar nėra galutinai paskelbusi, kokios yra komplikacijos persirgus, kas bus vėliau. Kitaip sakant, iki šiol yra objektyvus informacijos stokos elementas. Tai žmonės turėtų suvokti“, – nurodė V. P. Andriukaitis.

Jo nuomone, visos Europos Sąjungos valstybės turėtų turėti vieningą planą, kaip kovoti su melagienomis, neteisinga ir klaidinančia informacija, o taip pat kaip pateikti duomenis ir pasakyti, ko dar trūksta, ko mokslas dar nežino. Klaidų pridaryta ir dėl komunikacinių sprendimų, neteisingų skatinimo priemonių, žmonių skirstymo.

Pasak V. P. Andriukaičio, pandemija dar nesibaigė, nežinome kas laukia žiemą ir pavasarį, ar nekils naujos mutacijos. Nors jau yra labai daug išbandytų priemonių, paruoštų programų, kurias reiktų greitai atnaujinti, pandemijos pamokų dar neišmokome.

„Visiškai akivaizdu, kad nėra teisinio reguliavimo, milžiniška stoka koordinacinių priemonių. Reikia sukurti greitojo reagavimo tarnybų tinklus, kurie vieningai reaguotų per visas 53 Europos regiono valstybes. Tai – uždavinys numeris vienas. Reikia, kad šalys išmoktų vieningai reaguoti ir bendradarbiauti, bent jau su aplinkinėmis valstybėmis. Regiono valstybės privalo reaguoti, jei vienoje iš šalių kyla protrūkis, turi būti visiškai aiški veiksmų programa“, – pastebėjo ekspertas.

Tikimasi, kad toks tinklas atsiras iki kitų metų pavasario. Taip pat siekiama įkurti laboratorijų tinklą.

Pasiūlyta priemonė, kad jei kur nors kyla pandeminė banga, tai per septynias dienas visos valstybės turi būti mobilizuotos, per vieną dieną pateiktas visas veiksmų planas, kad būtų galima vieningai reaguoti. Taip pat siūloma, kad visos laboratorijos pasaulyje vertintų virusų patogenus, kurie gali naujai smogti, iškilti bet kurioje planetos vietoje. Tai leistų geriau informuoti laboratorijas, aprūpinti jas reagentais, tiksliai žinoti, kokių tyrimo metodų reikia.

Anot V. P. Andriukaičio, Europos Komisija ir Europos Sąjunga deda labai daug pastangų, kad būtų sukurtas naujas krizių valdymas, nauja pandemijų reguliavimo konvencija. O šiuo metu didžiulis dėmesys turi būti nukreiptas į Ukrainą.

„Dėl itin prastų gyvenimo sąlygų, Ukrainoje siaučia virusiniai susirgimai, peršalimai, infarktai, insultai. Artėjantys žiemos šalčiai – dar labiau neramina. Žmonės susiduria su katastrofiškomis sąlygomis gauti greitąją pagalbą, nuvykti pas gydytoją, gresia komplikacijos. Nėra ir laboratorinių diagnostinių pajėgumų tirti plintančius virusus – to taip pat nėra, nes be elektros jie neveikia“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Europos sveikatos biuras stengiasi stebėti situaciją, baiminamasi, kad būtent Ukrainoje gali prasidėti naujasis infekcijos židinys, kuris kartu su karo pabėgėliais labai greitai gali persimesti ir į kitas valstybes.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.