Šalyje kuriami radiofarmaciniai vaistai padės tiksliau nustatyti ligas

Nacionalinis projektas, kuriuo šalis gali didžiuotis, – tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose kuriamas Branduolinių tyrimų centras. Čia bus gaminami specifiniai radioaktyvūs vaistai, būtini pozitronų emisijos tomografijai (PET). Ši žinia svarbi pacientams, nes tai vienas jautriausių tyrimų, lemiančių kokybišką diagnostiką.

Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Gegužės 29 dieną į Kauno klinikose statomą Branduolinės medicinos tyrimų centrą pristatytas ciklotronas – sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbus įrenginys.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 5, 2023, 7:00 AM

Šiuolaikinė diagnostika neįsivaizduojama be PET tyrimo, kuris padeda atskleisti ne anatominius pokyčius žmogaus organizme, o ląstelėse vykstančius biocheminius procesus. Dėl šios priežasties PET tyrimas vadinamas funkciniu ar molekuliniu.

Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovas profesorius Donatas Vajauskas pasakojo, kad PET tyrimas patikslina pirminę diagnostiką, yra būtinas vertinant ligos eigą ir prognozę, taip pat vėžio atsinaujinimo tikimybę.

Jei sergantiems vėžiu pacientams yra nustatomos mikrometastazės, būtina iš esmės keisti gydymą, pavyzdžiui, tokiu atveju chirurginė operacija jau nėra radikalus gydymas, nes pašalinus naviką yra didelė tikimybė, kad metastazės toliau plis.

Kadangi medikamentinis gydymas gali būti kur kas svarbesnis už operaciją, tokiais atvejais pacientai išvengia traumuojančios operacijos.

Lietuvoje yra dvi gydymo įstaigos, kuriose atliekami PET tyrimai. Tai Kauno ir Santaros klinikos. Kasmet Lietuvoje toks tyrimas atliekamas apie 3000 pacientų, nors tokių tyrimų poreikis gerokai didesnis.

Kauno klinikų Branduolinių tyrimų centre veiksiantis unikalus įrenginys ciklotronas padės padidinti atliekamų PET tyrimų skaičių, nes užpildys vaistų, kurie būtini ligos diagnostikai patikslinti, nišą. Dėl trumpo skilimo periodo jų neįmanoma atvežti iki Lietuvos – nebent jie yra gaminami toje pačioje klinikoje, kurioje ir atliekamas PET tyrimas.

Iki šiol Valstybinė ligonių kasa kompensuoja du radiofarmacijos produktus. Vienas jų – fluorodeoksigliukozė atspindi gliukozės apykaitą, tai svarbus rodiklis, nes yra žinoma, kad kuo agresyvesnis navikas, tuo daugiau jis sunaudoja gliukozės.

Šis radioaktyvus preparatas yra gaminamas ir vežamas iš užsienio į Lietuvą tą pačią dieną, kai yra suplanuotas PET tyrimas, ir yra labai aiškūs apribojimai, kiek preparato įmanoma pagaminti ir pristatyti į gydymo įstaigą, nes jo perpus sumažėja per 110 minučių.

Kitas radioaktyvus medikamentas, skirtas tirti endokrininius navikus PET būdu, jau artimiausiu metu bus ruošiamas gaminti Kauno klinikose. Šio preparato naudojimo laikas dar trumpesnis – jo perpus sumažėja per 68 minutes, todėl jo atsivežti iš užsienio būtų neįmanoma. Kadangi tai specifinis preparatas, jis yra nepakeičiamas.

Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų studijos rodo, kad taikant specifinį medikamentą dėl neuroendokrininių navikų PET tyrimo net trečdaliu atvejų yra keičiama gydymo taktika.

Vadinasi, kas trečiam pacientui būtina kur kas tikslesnė diagnostika, tokių tikslų neįmanoma pasiekti naudojant tokią medicininę įrangą kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

„Tai pavyzdys, kokią įtaką PET tyrimai turi medicininiams sprendimams“, – pasakojo profesorius D.Vajauskas.

Ypač svarbu, kad PET tyrimams naudojami specialūs radioaktyvūs preparatai iš esmės gali keisti gydymo taktiką sergant ne tik vėžiu, bet ir širdies bei kraujagyslių, įvairiomis neurologinėmis ligomis. Tai svarbu ne tik atliekant pirminę diagnostiką, bet ir įvertinant ligos atkrytį po operacijos, chemoterapijos ar spindulinio gydymo.

Trumpas radiofarmacijos produktų ir indikacijų sąrašas, pagal kurį Valstybinė ligonių kasa kompensuoja PET tyrimą, yra esminis veiksnys, ribojantis tokių tyrimų prieinamumą.

Iki šiol šalyje nėra patvirtintų indikacijų, kada galima atlikti PET tyrimą dėl prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, smegenų kraujotakos sutrikimų.

„Nors PET tyrimas nėra pigus, jei įvertinsime, kiek kainuoja gydymo metodai, kai po PET tyrimo yra keičiamos gydymo taktikos atsisakant vieno gydymo ir pereinant prie kito, sergant vėžiu ar kitomis ligomis, galėsime netgi sutaupyti.

Tiksli diagnostika padeda optimaliai paskirstyti lėšas, tai nėra klaidžiojimas miške užrištomis akimis, nes matai kelią, kuris yra trumpiausias ir garantuoja geriausią gydymo rezultatą“, – pasakojo D.Vajauskas.

Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms profesorius Tomas Lapinskas džiaugėsi, kad Branduolinių tyrimų centro, kuriame veiks unikalus įrenginys – ciklotronas, statybos ir įrangos montavimo darbai artėja prie pabaigos.

– Kaip PET tyrimai pagerins širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų gydymą? Koks yra tokių tyrimų poreikis Lietuvoje? – pasiteiravau profesoriaus T.Lapinsko.

– Tai vienas iš vaizdinių tyrimų, kurio prieinamumas šalies gyventojams, įkūrus Branduolinės medicinos tyrimų centrą Kauno klinikose, reikšmingai pagerės.

Remiantis Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje yra didelis sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kažkuri ligos įtarimo, patvirtinimo ar gydymo grandies dalis neveikia.

PET tyrimas svarbus nustatant širdies ir kraujagyslių ligą.

Lietuvoje iš visų širdies ir kraujagyslių ligų didžiausią dalį sudaro širdies vainikinių arterijų liga miokardo infarktas arba lėtiniai vainikinių arterijų sindromai, tokie kaip krūtinės angina. PET tyrimas leidžia nustatyti sumažėjusį širdies raumens aprūpinimą krauju, kurį nulemia širdies vainikinėse arterijose atsiradusios aterosklerozinės plokštelės.

Tikslesnė ligos diagnostika gali padėti išvengti gyvybei pavojingų būklių, pavyzdžiui, miokardo infarkto.

Miokardo infarktą patyrusiems pacientams PET tyrimas suteiks vertingos informacijos, kai reikės įvertinti širdies raumens gyvybingumą – atskirti infarkto metu žuvusį ir išsaugotą sveiką širdies raumenį.

Tai svarbu medikų komandai, kuri turi apsispręsti, koks gydymo metodas yra tinkamiausias pacientui, – širdies vainikinių arterijų intervencija arba operacija ar gydymas vaistais.

PET tyrimas ypač vertingas vertinant širdies uždegimines ligas, tokias kaip endokarditas ar miokarditas, taip pat sunkių būklių pacientams, kuriems įtariama širdies implantų (vožtuvų ar stambiųjų kraujagyslių protezų), taip pat implantuojamų širdies prietaisų (širdies stimuliatoriaus) infekcija.

Norint nustatyti tam tikrų baltymų susikaupimą širdies raumenyje, kuris sukelia širdies nepakankamumą, taip pat būtinas PET tyrimas.

– Kaip naujai kuriami specifiniai radiofarmaciniai produktai gali prisidėti prie didesnio PET tyrimo prieinamumo ir šios paslaugos atpigimo?

– PET tyrimams atlikti būtini specifiniai radiofarmaciniai preparatai. Visi šie produktai turi vadinamąją pusėjimo trukmę – laiką, per kurį jo sumažėja perpus. Tai reiškia, kad juos atgabenti iš toli tampa sudėtinga, brangu, o kai kuriais atvejais neįmanoma (tam tikrų radiofarmacinių preparatų pusėjimo trukmė yra keletas minučių). Vadinasi, kai kurių PET tyrimų Lietuvos pacientams šiuo metu mes negalime atlikti.

Kuriamas ciklotronas padės išspręsti kelis uždavinius: gaminti ypač trumpos pusėjimo trukmės radiofarmacinius preparatus, taip pat suteiks galimybę gaminti kitus preparatus, kurie plačiai naudojami kitose šalyse, turinčiose panašias infrastruktūras.

Vadinasi, galėsime tiksliau diagnozuoti ir kitas, ne vien kardiologines ar onkologines, ligas. Taip pat išvengsime radiofarmacinių preparatų transportavimo didelių išlaidų – šiuo metu jie gabenami lėktuvu specialiuose konteineriuose. Kadangi dalis radiofarmacinio preparato kelionės metu suskyla, jo turi būti įsigyjama daugiau.

Rengiant ciklotrono projektą atlikti tyrimai įrodė, kad galimybė patiems gaminti specifinius vaistus yra siejama su akivaizdžia farmakoekonomine nauda.

– Kaip PET tyrimai, kurie tapo klinikinės praktikos dalimi, gali prisidėti prie medicinos mokslo pažangos Lietuvoje?

– Ciklotrono projekto partnerės yra vienos stipriausių šalies mokslo įstaigų – tai Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetai.

Branduolinės medicinos tyrimų centras, kuriame yra diegiama ciklotrono infrastruktūra, leis sustiprinti šiuo metu įgyvendinamas ir plėtoti naujas mokslo kryptis – atrasti naujus radioizotopus ir radiofarmacinius preparatus, skirtus PET tyrimams. Tai paskatins kurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus, ypač vėžiu sergantiems pacientams.

Ciklotronas taip pat prisidės prie branduolinės fizikos ir chemijos mokslų raidos Lietuvoje, turėsime kur kas geresnes galimybes rengti branduolinės medicinos sričių mokslininkus, doktorantus, sveikatos priežiūros specialistus. Tai paskatins aktyvesnį įvairių institucijų bendradarbiavimą kuriant tarptautines partnerystes.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.