„Panašias tendencijas stebime ir Lietuvoje. Kasmet Kauno klinikose apie 20 vaikų išgirsta onkologinės ligos diagnozę, o aktyvus gydymas skiriamas iki 40 pacientų, – sako doc. Giedrė Rutkauskienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus ir centro vadovė. – Nors, lyginant su suaugusiais pacientais, skaičiai nėra dideli, tačiau vaikų onkologijai būdinga didelė ligų įvairovė – vienu metu skyriuje gali būti gydoma 10 ir daugiau skirtingų navikų formų“. Interviu kalbinama docentė pasakoja apie dažniausias vaikų onkologines ligas, jų atpažinimą bei progresą jų gydyme.
– Kokios yra pagrindinės onkologinės vaikų ligos?
– Vaikų amžiuje onkologinės ligos – retos, lyginant su suaugusiais jos sudaro tik 0,5 – 1 proc. visų piktybinių ligų. Vaikai dažniausiai serga piktybinėmis kraujo ligomis – leukemija, taip pat dažnai diagnozuojami centrinės nervų sistemos navikai, limfinio audinio navikai (limfomos), kauliniai ir jungiamojo audinio navikai bei embrioniniai navikai (blastomos). Onkologinės ligos dažniausiai diagnozuojamos pirmaisiais penkiais gyvenimo metais arba paauglystėje.
– Kokie simptomai gali išduoti onkologinę ligą vaikui?
– Onkologinių ligų simptomai vaikams – labai nespecifiški, pavyzdžiui, vaikas skundžiasi apetito stoka, mažėjančiu svoriu, bloga savijauta, jį kankina prakaitavimas, dažnos infekcijos, irzlumas. Simptomai, tokie kaip pykinimas ir vėmimas, galvos skausmas, apčiuoptas darinys taip pat gali būti kitų, gerokai dažnesnių ligų simptomai.
Vaikų onkologinės ligos diagnostika kelia didelius iššūkius vaikų specialistams. Vaikams nėra suaugusiųjų onkologijai svarbių atrankinių profilaktinių tyrimų, todėl tenka pasikliauti medikų ir tėvų budrumu, pasitaiko, kad vaikui onkologinė liga nustatoma atsitiktinai, atlikus tyrimus dėl kitų įtariamų ligų, išsakytų nusiskundimų.
– Koks dažniausiai taikomas gydymas vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis?
– Pagalba vaikui, sergančiam onkologine liga, neįmanoma be didelės specialistų komandos – chirurgų, vaikų onkohematologų, radiologų, reabilitologų, pediatrų, psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų, labai svarbių komandos narių.
Vaikams, kaip ir suaugusiems žmonėms, piktybinės ligos gydomos chirurginiu būdu šalinant naviką, sistemine terapija (chemoterapija, biologine terapija) ir spinduliniu gydymu. Radioterapija vaikams skiriama rečiau, apgalvojus visas vėlyvąsias komplikacijas.
Didelę dalį vaikų onkologinių ligų gydymo sudaro simptominis palaikomasis gydymas. Dėl didelių chemoterapijos dozių mūsų pacientai kenčia nuo infekcijų, kaulų čiulpų slopinimo ir su tuo susijusių kraujavimų, mažakraujystės, neutropenijos bei karščiavimo, gleiviniu pažaidos, kitų komplikacijų, kurios dažnai prailgina vaiko buvimą ligoninėje. Šiuo atveju vaikams skiriami vaistai, pasireiškusioms komplikacijoms gydyti.
– Kaip kinta vaikų onkologinių ligų gydymas? Kokios yra šiuolaikinės medicinos galimybės?
– Vaikų onkologinių ligų gydymas tampa vis labiau personalizuotas. Tai leido stipriai pagerinti vaikų onkologinių ligų prognozę. Šiuo metu galime drąsiai teigti, kad vaikų, sergančių kai kuriais piktybiniais navikais, išgyvenamumas per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo nuo 30–50 proc. iki 80–90 proc.
Deja, kai kurių onkologinių ligų prognozės nepagerėjo, nepaisant onkologijos srities progreso. Pavyzdžiui, vaikų, sergančių smegenų kamieno navikais, išgyvenamumas tesiekia 12–18 mėnesių, kad ir koks modernus gydymas jiems būtų taikomas.
Daug naujovių įdiegta ir toliau diegiama vaikų onkologinių ligų diagnostikoje bei gydyme. Atsirado nauji diagnostikos metodai – didelės raiškos vaizdiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimas su audinių perfuzija, leidžiantis skirti naviką nuo kitos prigimties pakitimų (nekrozės po gydymo), branduolinės medicinos tyrimai – pozitronų emisijos tomografija, įvertinanti ne tik naviko išplitimą, bet ir jo metabolinį aktyvumą, diegiami nauji imunohistocheminiai biopsinės medžiagos žymenys, molekuliniai genetiniai naviko tyrimai, labai pagerinę vaikų navikų histologinę diagnozę. Džiaugiamės gama peilio pritaikymu vaikų galvos smegenų navikams gydyti. Šis metodas leidžia išvengti didelių galvos smegenų sričių apšvitos ir sumažina vėlyvųjų pospindulinių komplikacijų dažnį.
Tobulėja ir sisteminis vaikų onkologinių ligų gydymas – skiriami nauji, saugesni vaistai, vaikų navikų gydimui naudojama biologinė terapija, visiems mažiesiems pacientams vaistai skiriami tik per centrinės venos kateterį, pradėta taikyti ir intraarterinė chemoterapija, kai vaistai sušvirkščiami tiesiai į naviką krauju aprūpinančią arteriją.
– Kaip sergantys vaikai jaučiasi ligoninėje? Kokiais būdais stengiamasi jiems padėti?
– Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus kolektyvas siekia sudaryti kuo patogesnes sąlygas vaikui sveikti ir leisti jam užsimiršti, kad jis ligoninėje. Patogios vienvietės palatos, vaikų žaidimų kambarys, slaugytojų dėmesys ir profesionalumas, aibė užsiėmimų vaikams leidžia mažiesiems pacientams pasijausti lyg namie.
Vaikui, sergančiam onkologine liga, būtina ne tik medicininė, bet ir psichologinė bei socialinė pagalba. Sunkios grėsmingos gyvybei ligos diagnozė, atskirtis nuo draugų, sudėtingas ir ilgas gydymas paveikia onkologinių pacientų emocijas, o ilgai slaugant vaiką, šeima patiria ir finansinių nuostolių. Todėl vaikų onkologo darbas neįmanomas be psichologo, socialinio darbuotojo.
– Kaip Kauno klinikose rūpinamasi mažaisiais pacientais jiems pasveikus?
– Labai svarbus vaikų, kuriems buvo skirtas onkologinės ligos gydymas, stebėjimas. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje vykdoma pacientų stebėsena dėl vėlyvųjų chemoterapijos ir radioterapijos komplikacijų. Atvykę šiai paslaugai, pacientai apžiūrimi reikalingų specialistų: vaikų endokrinologų, kardiologų, nefrologų ir kitų specialistų, atliekami reikalingi tyrimai, suteikiamos tolesnio stebėjimo ar gydymo rekomendacijos. Tai leidžia anksti nustatyti onkologinės ligos gydymo komplikacijas ir išvengti grėsmingų pasekmių.
