Simptomai – panašūs
Sergantys COVID-19 ir gripu gali jausti panašių simptomų: karščiavimą, šaltkrėtį, juos vargina kosulys, dusulys ar sunkus kvėpavimas, nuovargis, gerklės skausmas, raumenų, kūno, galvos skausmai, kai kurie žmonės gali vemti ir viduriuoti. COVID-19 padeda atpažinti tik šiai ligai būdingi simptomai: skonio, uoslės pokyčiai ar jų praradimas, sunkesnis kosulys, akių uždegimas, odos bėrimai, virškinimo sutrikimai.
Užsikrėtus gripu, iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti viena ar daugiau dienų. COVID-19 simptomai gali pasireikšti po ilgesnio laiko, o pirmieji simptomai suklaidinti – priminti ir gripą, ir peršalimą.
Specialistai pataria atkreipti dėmesį į ligos pradžią ir temperatūrą. Gripas įprastai prasideda staiga, jam jau ligos pradžioje būdinga aukšta temperatūra (daugiau nei 38 ar net 40 laipsnių), kuri laikosi kelias paras, gripu galima sirgti kelias savaites. Žmogus jaučia stiprius galvos, akių skausmus, jį kamuoja sausas kosulys, stiprus galvos skausmas, didelis silpnumas, „laužo kaulus“.
Peršalus, negalavimai, paprastai, pasireiškia palaipsniui: pirmiausia peršti gerklę, užgula nosį, po kelių dienų ima bėgti sloga, kuri rečiau pasireiškia sergant gripu ar koronavirusu, erzina čiaudulys, kuris taip pat retas simptomas gripo ir COVID-19 atveju, nestiprus kosulys, temperatūros nebūna arba ji neaukšta. Kaip ir gripo bei koronaviruso atveju peršalusius žmones kamuoja nuovargis ar silpnumas, bet jam nebūdingas viduriavimas ar vėmimas.
COVID-19 – liga-slapukė, kurios pradžia primena ir peršalimą, ir gripą: neaukšta temperatūra (37,5–37,8 laipsniai), ima varginti sausas stiprus kosulys arba dusulys, kartais prasideda sloga, kamuoja didelis nuovargis. Kartais šis virusas pasireiškia netikėtais simptomais, pavyzdžiui, staigiu pilvo skausmu, virškinimo sutrikimais, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, širdies permušimu, šlapinimosi sutrikimais.
Įspėja neužsiimti savigyda
COVID-19 ir gripas plinta lašeliniu būdu, sergančiam žmogui kosint, čiaudint ar kalbant. Abi infekcijos gali sukelti įvairių rimtų komplikacijų: pneumoniją, kvėpavimo nepakankamumą, širdies pažeidimų, širdies, smegenų ar raumenų audinių uždegimą ir pan.
Didžiausią rizika sunkiai sirgti kyla vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, besilaukiančioms moterims.
Gripo ar COVID-19 virusą nustatęs gydytojas gali skirti specifinį gydymą. Susirgus gripu gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, kurie padeda palengvinti ligos simptomus ir sutrumpinti sirgimą.
Šį ligų sezoną medikai jau gali skirti gydymą pacientams, kuriems diagnozuotas COVID-19 ir nustatyta rizika sirgti sunkia ligos forma, tik svarbi viena taisyklė – gydymas turi būti paskirtas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo ligos simptomų atsiradimo pradžios. Todėl vos pajutus pirmuosius simptomus ar po kontakto su sergančiu asmeniu svarbu atlikti testą ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Rizikos veiksniai sirgti sunkia COVID-19 ligos forma – vyresnis amžius (daugiau nei 65 metai), cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų bei kitos lėtinės ligos.
