Net ir pasveikę nuo šios ligos, prastai jaučiasi ištisus mėnesius – medikai įspėja apie vieną pavojų

Nors medikai jau žino, kaip atpažinti COVID-19, be to, šį ligų sezoną gali skirti specifinį gydymą vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, tiek juos, tiek pacientus iki šiol neramina, kaip ši liga paveikia fizinę ir psichinę sveikatą bei su kokiais liekamaisiais reiškiniais, net ir persirgus COVID-19, jų pacientams tenka kovoti kelerius metus ar net visą gyvenimą.

Gripas<br>J.Kalinsko, ELTA nuotr.
Gripas<br>J.Kalinsko, ELTA nuotr.
Koronavirusas<br>J.Kalinsko, ELTA nuotr.
Koronavirusas<br>J.Kalinsko, ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 30, 2023, 12:35 PM

Tęsiasi ištisus mėnesius

Kvėpavimo takų, širdies-kraujagyslių sistemos, judėjimo funkcijos sutrikimai, užsitęsęs kosulys, dusulys, skausmas širdies plote, vyresnio amžiaus žmones ilgą laiką kamuojantys širdies ritmo, kraujospūdžio sutrikimai, nepraeinantys sąnarių, stuburo skausmai, bendras silpnumas, netgi depresija, nerimo ar miego sutrikimai, plaukų slinkimas – panašiomis sveikatos problemomis skundžiasi maždaug 30 proc. pacientų, persirgusių COVID-19.

Kaip pastebi sveikatos centro „Energetikas“ gydytoja reabilitologė Jadvyga Velžienė, kai kurie pacientai guodžiasi, kad įveikti miego sutrikimų: nemigos, prabudimų naktį, košmariškų sapnų nepadeda net vaistai, žmonės jaučiasi suirzę, prastos nuotaikos, mieguisti dieną, neturi jėgų dirbti. Kai kurie nerimauja, kad net ir praėjus metams po ligos vis dar sumažėjęs jautrumas skoniui, kvapams.

Po COVID-19 ligos kai kurie pacientai jaučia, kad greičiau pavargsta, mažiau juda, kūnas atrodo fiziškai silpnesnis.

Jaučiantiems nerimą, kamuojant nemigai ar kitiems simptomams, pašnekovė pataria pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Po ligos besijaučiantiems prastai gali padėti psichologo konsultacija, aromaterapija ir muzikos terapija, perlinės vonios kraujotakai pagerinti, užsitęsus kosuliui ar dusuliui, sunkiam kvėpavimui palengvinti – vibracinis krūtinės masažas ar haloterapija, taip pat kineziterapija.

Kovoti su nerimu gali padėti ir pasivaikščiojimas pajūriu, ilgesnis buvimas gryname ore. Taip pat mityba: medikė pataria vartoti kuo įvairesnių daržovių, daugiau lengvai virškinamų maisto produktų, mažiau transriebalų, vengti druskos pertekliaus.

Baimė įveikiama

Psichologė Ana Marija Leonavičienė paaiškino, jog COVID-19 metu nuolatiniai raginimai plauti ar dezinfekuoti rankas, vengti kontaktų, stebėti savijautą, daliai jautresnių, pažeidžiamesnių žmonių galiausiai pasireiškė obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, su kurio pasekmėmis kai kurie kovoja iki šiol.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasireiškia įkyriomis mintimis ir ritualais, pavyzdžiui, nuolatiniu rankų plovimu, bijant surigti, dėl kurio galiausiai pažeidžiama rankų oda. „Nors pandemija baigėsi, daugumos žmonių COVID-19 nebejaudina ir nebegąsdina, jos pasekmės jaučiamos iki šiol. Infekcijos liekamieji reiškiniai, gerokai pabloginantys sveikatą, tęsiasi mėnesiais, kelerius metus ar net visą gyvenimą. Ši infekcija palietė daugybę žmonių. Nors apie tai nekalbama, bet problemų, tiek fizinės, tiek psichikos sveikatos, vis dar yra daug“, – kalbėjo psichologė.

Šiuo metu pranešama apie kelis šimtus COVID-19 atvejų per parą, kartais – apie pavienes mirtis nuo infekcijos. Vieni žmonės, pašnekovės žodžiais, į šias žinias taip pat reaguoja ramiai, o kiti kovoja su nuolatine baime patys susirgti.

Kaip paaiškino A. M. Leonavičienė, ligos baimė – natūrali organizmo reakcija, tačiau sunerimti būtina, jei ji tampa liguista: apie ligą galvojama pernelyg dažnai, netgi naktį, pabudus iš miego kankina nerimas, kas bus toliau, kas baisaus gali nutikti, lydi nuojauta, jog įvyks kažkas negera – šie signalai rodo, jog reikėtų susirūpinti savo savijauta.

„Tokiais atvejais svarbu nelikti vienam, pirmiausia savo nerimu ar nuogąstavimais galima pasidalyti artimųjų ar draugų rate, paklausti, ar tokia savijauta jiems atrodo normali, ar panašių jausmų patiria ir kiti. Kuo anksčiau atpažinsime nerimo sutrikimus ar depresiją, šias ligas pradėsime gydyti, tuo greičiau galėsime ligą įveikti“, – pabrėžė A. M. Leonavičienė.

Pasak psichologės, žmonės paprastai bijo to, ko nežino. Dabar, kai tiek medikai, tiek pacientai apie koronavirusą žino daugiau: kaip galima apsisaugoti, kaip infekcija plinta, kokį gydymą galima skirti, jaučiasi ramiau. Baisiausia buvo tuomet, kai nežinojome, su kokiu priešu susidūrėme, kas mūsų laukia, kaip turime reaguoti, o būtent nežinia gąsdina labiausiai.

Padėti galime patys sau

Psichologė primena, kaip svarbu skirti dėmesio ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, su savo problemomis ar mintimis nelikti vieniems. Mat tik tinkamai pasirūpinus savo savijauta galima džiaugtis kokybišku, socialiai aktyviu ir visaverčiu gyvenimu.

Jei tik yra galimybė, patariama bet kokiu oru pasivaikščioti prie jūros: tai padeda išvalyti odą, sinusus, pagerinti bendrą organizmo tonusą, miegą, normalizuoti nervų sistemos veiklą ir sustiprinti imuninę sistemą.

Pajūrio ore gausu organizmui būtino jodo, bromo, natrio, neigiamų jonų, padedančių lengviau įsisavinti deguonį, taigi, tai puiki sveikatinimo priemonė, sergantiems kvėpavimo ligomis.

Neigiami jonai padeda kontroliuoti seratonino koncentraciją kraujyje, o šis hormonas atsakingas už nuotaiką ir reakciją į stresines situacijas – ilgalaikis stresas ir nuovargis silpnina imunitetą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.