„Femtosekundinį lazerį galime panaudoti tikslesnėms, itin preciziškai atliekamoms kataraktos operacijoms, kurių metu lazerio energija panaudojama susmulkinti padrumstėjusiam lęšiukui. Tokiu būdu, operacijos metu reikia mažiau ultragarso energijos jau susmulkintam lęšiukui pašalinti, todėl ne taip traumuojami aplinkiniai akies audiniai“, – paaiškino Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė Indrė Matulevičiūtė.
„Preciziškai tiksli kapsulotomija geresnės kokybės ir architektūros rageniniai pjūviai, sumažėjęs efektyvus ultragarso laikas skaidresnės ragenos, mažesnis ragenos endotelio ląstelių netekimo skaičius, mažesnis pooperacinis astigmatizmas – visa tai Femtokataraktos pranašumai. Femtokatarakta yra saugi ir efektyvi alternatyva standartinei fakoemulsifikacijai“, – pridūrė gydytoja.
Ji pabrėžė, kad operacija moderniu lazeriu gali lemti greitesnį akies gijimą. Metodas ypač svarbus esant kitoms akies, ypač ragenos ligoms. Mažiau traumuojant jau ir taip pažeistą vidinį ragenos sluoksnį, Kauno klinikų medikai gali sulėtinti gretutinės ligos progresavimą ir atitolinti ragenos transplantaciją.
Katarakta – dažniausiai su amžiumi susijusi liga, todėl kataraktos operacijų dažnis vyresniems asmenims didėja. Vien Kauno klinikose kasmet atliekama daugiau nei 7000 kataraktos operacijų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis pasaulyje 94 mln. žmonių prarado regėjimą dėl kataraktos.
Kai lęšiukas sudrumstėja, šviesa sunkiau patenka į akį ir pasireiškia kataraktos simptomai. „Pacientai mato pro rūką, neryškiai, tamsoje gali matyti atspindžius, ratilus aplink šviesos šaltinį, jiems vairuoti, tiksliai įžiūrėti objektus tamsoje“, – pasakojo I.Matulevičiūtė.
Ji pridūrė, kad pacientai taip pat dažnai nepastebi, kad jų matomas vaizdas įgyja rusvą arba gelsvą atspalvį. Ypač toli pažengus kataraktai, ir laiku neatlikus operacijos gali padidėti akispūdis, vystosi glaukoma. Visiškai sudrumstėjus lęšiukui žmogus praranda regėjimą.
Katarakta yra vienintelis pagydomas aklumas jei nėra diagnozuota kitų akies ligų. Mikrochirurginės operacijos metu sudrumstėjęs akies lęšiukas pašalinamas, o į jo vietą implantuojamas dirbtinis intraokulinis lęšis.
„Jau kitą dieną po operacijos pacientai jaučia reikšmingą matymo pagerėjimą, pastebi ryškias spalvas, jiems lengviau orientuotis aplinkoje. Kai kuriais atvejais, jei katarakta yra toli pažengusi, lęšiukas labai padrumstėjęs, tuomet reabilitacijos periodas po operacijos yra ilgesnis. Galutinis rezultatas pajaučiamas praėjus 1 mėn. po operacijos“, – pastebėjo I.Matulevičiūtė.
Tikslumas, kaip pabrėžia gydytoja, yra svarbus kataraktos operacijos sėkmės rodiklis. „Pooperacinis regėjimo rezultatas priklauso ne tik nuo akies būklės bet ir nuo operacijos metodikos. Šiuolaikinės operacijos atliekamos per ypatingai mažus, nei 3 mm nesiekiančius ragenos pjūvius, lemiančius greitesnį gijimą ir geresnį pooperacinį rezultatą“, – patikino I.Matulevičiūtė.
Gydymas femtosekundiniu lazeriu, kaip saugesnis metodas, rekomenduojamas didžiajai daliai pacientų. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai dėl gretutinių akies ligų toks gydymas negali būti taikomas (pvz. kai pacientas negali fiksuoti žvilgsnio dėl esančio nistagmo ar žvairumo, esant toli pažengusiai glaukomai, akies paviršiaus ligoms (buvusios ragenos infekcinės ligos, sunkus sausų akių sindromas, atsinaujinančios ragenos erozijos), ar nesiplečiant vyzdžiui). Galutinį sprendimą dėl operacijos taktikos po oftalmologinės apžiūros priima gydytojas kartu su pacientu.
Kataraktos operacijos pacientui nesukelia skausmo, nes atliekamos su vietine bei intravenine nejautra.
Femtosekundinis lazeris kataraktos operacijoms Kauno klinikose naudojamas nuo 2018 m. Tokio pobūdžio operacijos iš dalies kompensuojamos valstybės lėšomis – Valstybinė ligonių kasa apmoka dalį ar visą intraokulinio lęšio kainą, priklausomai nuo to, koks lęšis pasirenkamas, o lazerio paslauga kataraktos operacijai kainuoja papildomai.
