Pasak jos, pusė pacientų net nežino, kad serga ypač dažna liga.
„2-ojo tipo diabetes yra klastinga liga, nes jos simptomai nebūtinai yra išreikšti, ne visada žmonės supranta, kad tie simptomai yra svarbūs“, – VUL Santaros klinikų surengtos transliacijos metu pasakojo Ž.Visockienė.
Gydytoja pabrėžė, kad cukriniam diabetui diagnozuoti svarbi yra profilaktika. Tai reiškia, kad gyventojai turi reguliariai apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsitirti gliukozės kiekį kraujyje.
Svarbiausias rizikos veiksnys
Kokie žmonės dažniau suserga diabetu? Žinoma, kad ligos išsivystymą skatina padidėjęs kūno svoris.
„Žmonės sergantys nutukimu turi didžiausią riziką susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu“, – patikino Ž.Visockienė.
Gydytoja pridūrė, kad svarbi ir šeimos ligos istorija. Jei diabetu serga pirmos eilės giminaičiai, didesnė rizika susirgti ir jums.
„Jeigu moterys yra gimdžiusios didelio svorio naujagimius, jeigu moterims buvo arba yra diagnozuota policistinė kiaušidžių liga – šios būklės didina 2-ojo tipo cukrinio diabeto riziką“, – akcentavo Ž.Visockienė.
Diabeto išsivystymą skatina ir kraujotakos sutrikimai: dislipidemija, hipertenzija.
Kai žmogus serga 1-ojo tipo diabetu, jo kasa negamina insulino. Liga įprastai pastebima ankstyvame amžiuje, vaikystėje arba paauglystėje. Sergančiam žmogui reikia leistis insuliną.
Sergant 2-ojo tipo diabetu natūralaus insulino žmogaus organizme yra pakankamai, tačiau išsivysto atsparumas jam. Dėl to kraujyje esanti gliukozė nesunaudojama ir didėja jos kiekis.
„1-ojo tipo diabetes – palyginti reta liga – mes Lietuvoje kasmet diagnozuojame apie 100–110 vaikų ir paauglių iki 18 metų“, – pasakojo VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytojas vaikų endokrinologas dr. Robertas Kemežys.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai 1-ojo tipo diabetes nustatomas ir jau suaugusiam žmogui.
Džiugūs rezultatai
Gliukozės jutikliai, insulino pompos ir adatos – sergančiųjų diabetu gyvenimo palydovai.
Ž.Visockienė patikino, kad šios priemonės palengvina glikemijos kontrolę. Tiesa, svarbu, kad pacientas reguliariai lankytųsi pas gydytoją endokrinologą.
Pasak medikės, 2-ojo tipo diabetas – gyvensenos liga, tad neužtenka vartoti vaistus, reikia pakeisti savo įpročius.
Žmonės ieško „stebuklingos piliulės“, bet jos nėra, o didžiausią naudą teikia – sveika mityba, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas.
„Deja, matome įvairių situacijų. Yra tikrai motyvuotų pacientų, su kuriais malonu dirbti ir pasiekiame gerų rezultatų.
Matome ir pacientų, kurie nėra labai motyvuoti. Priežastys gali būti įvairios. Jei tai yra žinių stoka, pacientui galime pagelbėti. Bet kartais motyvai būna nesuprantami. Gydytojas yra bejėgis kažką pakeisti, jei pacientas nedalyvauja savo ligos gydyme“, – akcentavo Ž.Visockienė.
Gydytoja pabrėžė, kad pacientui svarbu išsikelti realistiškus tikslus. Žingsnis po žingsnio pasiekiamas džiugus rezultatas.
Natūralu, kad sergantiems diabetu kyla daug klausimų. Todėl praverčia slaugytojų diabetologų pagalba. Deja, specialistų stinga.
„Labai gaila, kad mums trūkstą šitų žmonių“, – apie slaugytojus diabetologus sakė Ž.Visockienė.
Komplikacijos – infarktas ir insultas
Kai cukrinis diabetas nėra valdomas – pasekmės liūdnos. Gliukozės kiekis kraujyje nuolat išlieka didelis, o tai pažeidžia kraujagysles, akis, inkstus.
Ūmias komplikacijas sukelia stambiųjų kraujagyslių pažaidos.
„Tai žmonėms labiau suprantama, jei sakai „infarktas“, „insultas“, „periferinė kraujagyslių liga“, – pastebėjo Ž.Visockienė.
Ji pridūrė, kad būtina valdyti ne tik gliukozės kiekį kraujyje, bet ir kraujospūdį, lipidų koncentraciją.
„Esame atsakingi už savo sveikatą. Rūpinkimės ja. Tiems, kurie neserga, profilaktiškai reikia atlikti tyrimus. Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas yra labai paprastas ir mažai invazyvus.
Tie, kurie serga, tiek 1-ojo, tiek 2-ojo tipo diabetu, turėtų žinoti, kad pagalba yra. Mes turime vaistus ir technologijas, tad nereikėtų prarasti vilties, kad viskas bus gerai“, – patarė Ž.Visockienė.
