Miegas – absoliučios ramybės metas. Kai žmogus nusikelia į sapnų karalystę, jo raumenys atsipalaiduoja. Taip gamta sudėliojo. Bėda, kai šis mechanizmas sutrinka, – košmarai išjudina kūną, ir miegantysis ima gintis nuo įsivaizduojamų demonų, taip kartais net užgaudamas lovos partnerį.

„Pas mane dažnai ateina poros, o pacientas įprastai būna vyras. Žmona sako, kad dieną jis ir boružės nenuskriaustų, bet sunku patikėti, kaip antra pusė elgiasi per miegus.

Dažnai būna, kad jis keikiasi, prišneka įvairių negražių dalykų. Žinoma, tai nerodo žmogaus asmenybės pokyčio, toks yra sutrikimo pasireiškimas“, – pasakoja gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė.

Agresyvų žmogaus elgesį miego metu gali nulemti paradoksinio miego elgesio sutrikimas (PMES). Tai – jauna liga, pirmąkart aprašyta 1986 metais. Todėl ir medikai supranta ne viską.

[[ge:lrytas:lrytas:30460132]][[ge:lrytas:lrytas:30845129]]

„Kongresuose kas kelerius metus pristatoma, kas naujo sužinota, nes pacientai yra stebimi, renkama informacija“, – paaiškino D.Matačiūnienė.

Beveik pusei pacientų paradoksinio miego elgesio sutrikimas atsiranda kaip kitos ligos priežastis.

Staigus intensyvaus alkoholio vartojimo nutraukimas taip pat gali išprovokuoti sutrikimo simptomus.

Rečiau toks sutrikimas nustatomas visiškai sveikiems žmonėms.

„Dažniausiai tai būna vidutinio amžiaus – 50–60 metų – vyrai, kuriems atsiranda ši parasomnija“, – sakė D.Matačiūnienė.

Pastebėta, kad šis sutrikimas yra susijęs su didesne rizika vėliau, po 10–15 metų, susirgti degeneracine nervų sistemos liga, dažniausiai Parkinsono liga.

– Paradoksinis miegas ir lėtasis miegas – kokie esminiai jų skirtumai?

– Mūsų miegas nėra vienodas visą naktį. Išskiriamos dvi pagrindinės fazės: paradoksinis miegas ir lėtasis miegas. Anglakalbėje literatūroje lėtasis miegas dar vadinamas „non-REM“ (angl. „Rapid Eye Movement“, REM), o paradoksinis – REM miegu.

Šie pavadinimai yra kilę iš miego registravimo duomenų, tai yra kaip atrodo smegenų veikla miego fazių metu. Kaip ir sufleruoja pavadinimas, lėtojo miego fazėje smegenų veikla sulėtėja, taip pat ir širdies veikla bei kvėpavimo dažnis.

O paradoksinis miegas taip vadinamas, nes sprendžiant iš smegenų bangų intensyvumo galėtume pamanyti, kad žmogus net nemiega.

Šios fazės metu juda akių obuoliai, iš šalies stebint gali atrodyti, kad miegantis žmogus žiūri filmą. Tai yra laikas, kai mes sapnuojame.

Paradoksas yra tai, kad, nepaisant smegenų aktyvumo, raumenys yra atsipalaidavę.

Taip, dirba kvėpavimo raumenys, akys juda, širdis – mūsų varikliukas, žinoma, pumpuoja kraują, bet rankų ir kojų raumenys yra visiškai suglebę.

– Nemiga, nekokybiškas nakties poilsis – visiems atpažįstami sutrikimai, o kas yra paradoksinio miego elgesio sutrikimas?

– Egzistuoja gausybė miego sutrikimų. Žmonės supranta, kas yra nemiga, dalis yra girdėję apie kvėpavimo sustojimus miegant, tačiau yra didžiulė miego sutrikimų grupė – parasomnijos. Šis pavadinimas reiškia, kad vyksta kažkas „šalia miego“.

Dažniausia parasomnija – somnambulizmas, tai yra vaikščiojimas per miegus. Tai nutinka lėtojo miego fazėje.

Tačiau yra daug retesnių parasomnijų, kurios susijusios su paradoksiniu miegu. Esmė paprasta – raumenys neatsipalaiduoja, kaip įprasta šioje miego fazėje. Manoma, kad tai nutinka dėl tam tikrų pokyčių mūsų smegenyse.

Rezultatas – žmogus gali „dalyvauti“ savo sapne. Jis gali griebti, čiupti, smaugti. Keista ir nelabai gerai, kad turint šią parasomniją keičiasi sapnų pobūdis. Jų turinyje atsiranda daug agresijos, žmogui nuolat atrodo, kad jį kažkas puola.

[[ge:lrytas:lrytas:30979043]]

– Norite pasakyti, kad žmogus lovoje fiziškai atkartoja judesius, kurie atliekami sapne?

– Būtent. Jei žmogus sapnuoja medžioklę, vejasi stirną, jis pradės judinti kojas. Tik dažniausiai toli nenubėgs, nes judesiai yra lovos ribose, skirtingai nuo lunatikų, kurie gali atsistoti ir išeiti pro duris.

Dažnai aprašomi atvejai, kai dėl parasomnijos pacientas ima mušti lovos partnerį, jį smaugia, parodo agresiją, kuri kyla iš sapno.

– O jei žmogus miega vienas, ar jis pastebi turįs parasomniją?

– Dažniausiai jis pabunda kaip ramus avinėlis. Jei žmogus gyvena vienas, jis ilgą laiką gali šito nepastebėti. Nebent iškris iš lovos ar atkreips dėmesį, kad patalynė labai sujaukta. Jis taip pat gali pastebėti, kad dažniau sapnuoja košmarus.

Bet nutinka taip, kad žmogus sutrikimo nepajunta ir į medikus nesikreipia.

– Paradoksinio miego elgesio sutrikimas medikų atpažintas neseniai, prieš kelis dešimtmečius. Kodėl taip vėlai?

– Miego medicina apskritai skaičiuoja tik pirmą savo šimtmetį. Bendru istoriniu požiūriu, tai – ypač jauna medicinos šaka.

Pirmieji aprašyti PMES pacientai buvo žmonės po galvos traumų, sergantys Parkinsono liga.

– Ar žinios apie PMES jau pritaikomos ankstyvai Parkinsono ligos diagnostikai?

– Mokslas ieško būdų pristabdyti Parkinsono ligos vystymąsi. Deja, kol kas nelabai yra priemonių, kurios sulėtintų neurodegeneracinius procesus.

Miegas turi reikšmės Parkinsono ligos diagnostikai. Kai gydytojas įtaria pacientui šią ligą, būtinai pasidomi jo miegu, paklausia, ar jis sapnuoja košmarus.

– Paradoksinio miego elgesio sutrikimo diagnozei naudojamas polisomnografijos tyrimas. Kaip jis atrodo?

– Žmogaus miegui ištirti būtina stebėti, kas vyksta, kai jis miega natūraliomis sąlygomis, tai yra naktį. Registruojama visa įmanoma kūno veikla. Iš čia ir tyrimo pavadinimas – polisomnografija (graikų k. „poly“ reiškia „daug“).

Tyrimo metu registruojamas smegenų elektrinis aktyvumas, tuo tikslu ant galvos tvirtinami elektrodai.

Ant veido klijuojami elektrodai registruoja akių judesius. Taip pat registruojamas ir raumenų aktyvumas – klijuojami elektrodai ant smakro, jei reikia, ant rankų ir kojų.

Taip pat fiksuojami ir kvėpavimo rodikliai, oro srautas per nosį ir burną, knarkimo garsas, daviklis ant piršto registruoja deguonies kiekį kraujyje, stebima kardiograma.

Taigi ant žmogaus kūno uždedama daug dalykų, jam iš pradžių net nejauku miegoti. Bet niekas pasaulyje geriau nesugalvojo. Žinoma, ateitis yra su mažiau elektrodų, bet išmaniųjų laikrodžių rodmenys kol kas nėra pakankamai tikslūs.

– O fiziniai miegančiojo judesiai nekelia problemų?

– Nepaminėjau, kad miegas taip pat yra filmuojamas. Vaizdo įraše matomi judesiai padeda atpažinti, ar tai yra paradoksinio miego parasomnija, ar netipinis somnambulizmo atvejis.

Miegantį žmogų prižiūri slaugytoja, pastatomos apsaugos, kad pacientas neiškristų iš lovos ir nesusižeistų.

Be to, PMES turintį žmogų lengva pažadinti, kitaip nei somnambulą, kuris vaikšto po namus.

– Ar PMES kenkia sveikatai, miego kokybei?

– Išskyrus tai, kad jam kyla gerokai didesnė traumų rizika miegant, jokių kitų pasekmių sveikatai nėra.

Paradoksinio miego atkarpos nėra ilgos, todėl žmogus „pasidarbuoja“ kelis kartus per naktį, bet daug miego šie epizodai iš jo neatima.

Todėl ypatingo mieguistumo ar nuovargio rytą jis dažniausiai nejaučia.

– Galbūt apskaičiuota, kuri gyventojų dalis susiduria su paradoksinio miego elgesio sutrikimu?

– Remsiuosi pasauline statistika, nes Lietuvoje neturime duomenų apie tai. Manoma, kad šią miego parasomniją gali turėti 1 proc. bendros populiacijos, vyresnių nei 50 metų gyventojų grupėje – iki 2 proc. Galima palyginti – su somnambulizmu susiduria 10–12 proc. žmonių.

[[ge:lrytas:lrytas:31014409]]

Savo praktikoje PMES pacientus matau nedažnai. Jeigu žmogus serga Parkinsono liga, tai nieko nestebina, bet atvejus, kai PMES yra atskira parasomnija, ko gero, galėčiau suskaičiuoti vienos rankos pirštais.

Tai rodo, kad PMES yra diagnozuojama per retai. Manau, žmonės nesikreipia, nes nesupranta, kad tai yra liga. Daliai galbūt pritrūksta drąsos.

– Ar PMES požymiai žmogui pasireiškia kasnakt?

– Dažnis yra labai skirtingas. Todėl būna, kad tik atlikę tyrimus pastebime, jog žmogaus miegas yra su išlikusiu raumenų tonusu. Bet judesių jis neatlieka. Gali būti ir taip, kad žmogus tik kartą metuose pasimuisto.

Žinoma, į medikų akiratį papuola sunkesni atvejai, kai tie epizodai pacientui būna kelis kartus per savaitę. Nepaisant to, kokio dažnumo yra įsitraukimas į sapną judesiais, mūsų miego tyrimas visada parodo – yra parasomnija ar ne.

– Tradicinė PMES gydymo strategija apima bendruosius miego higienos principus, kurie aktualūs kiekvienam žmogui. Galite papasakoti plačiau?

– Miego higienos išmoksta jau darželinukai. Tie principai yra miego reguliarumas, jo trukmė – 7–9 valandos suaugusiesiems, į antrą dienos pusę nepatartina gerti stimuliuojančių medžiagų, būti fiziškai aktyviems, derėtų vengti stresinių veiksnių.

Sunkesniais PMES atvejais skiriamas specifinis medikamentinis gydymas.

– Ką rodo praktika? Miego higienos principai padeda?

– Kalbant apie somnambulizmą, tai svarbiausia. Užtenka žmogui grąžinti normalų ritmą, pamažinti stresą, ir miego sutrikimų dažnis gerokai sumažėja. Tai yra pamatas.

Žinoma, nėra lengva įpročius keisti, net kai prašo gydytojai. Bet nereikia didelių pokyčių per vieną dieną. Užtenka turėti kryptį.

Lrytas.lt

Mar 17, 2024, 6:56 PM