„Pirmasis priepuolis buvo kažkas neapsakomo, neapibrėžiamo, kai žmogus prarandi suvokimą, kur yra dangus, kur žemė. Tave tada ištinka panikos priepuolis, tu alpsti, vemi ir verki, nes jausdamas savo kūną nesupranti, ką su juo daryti ir kaip atsistoti“, – prisiminė B.Valungevičienė.
Jai ši būklė pirmą kartą pasireiškė darbe. Gal sutapimas, bet iškart po džiugios naujienos. Laimei, pirmasis priepuolis netruko ilgai, tačiau siaubinga būklė ėmė kartotis naktimis. Moteris pastebėjo, kad savijauta staiga pablogėdavo lovoje staigiau persivertus ant šono.
Gydytoja vėliau patarė moteriai, ką daryti. Reikėdavo išlipti iš lovos, atsigulti ir kairę veido pusę priglausti prie grindų.
„Pajutęs žemę visu kūnu tu suvokdavai, kur yra žemė, kur yra dangus“, – VUL Santaros klinikų „Facebook“ transliacijos metu pasakojo B.Valungevičienė.
Jai taip pat pasireiškė rytinis pykinimas, kuris tęsėsi 3 metus. Per tą laikotarpį ją vargino įvairūs simptomai. „Baisiausi yra tie, kaip aš vadindavau, visiški „atsijungimai“. Tai įvykdavo lygioje vietoje dėl staigesnio judesio.

