Giminės moterų lemtis
Pirmą kartą į akistata su klastinga liga Ilona stojo 2018 m. Iš pradžių manė, kad užpuolė peršalimas, į kurį moteris numojo ranka.
Vargino aukšta temperatūra, pasiekdavusi ir 40 laipsnių Celsijaus, bet į darbą moteris vis tiek ėjo. Karščiavimas tęsėsi kelias savaites, nepadėjo net gydytojos skirti antibiotikai.
Galiausiai medikai nusprendė, kad atėjo laikas gultis į ligoninę ir atlikti išsamesnius tyrimus. Gydytojai domėjosi ir tuo, kada Ilona paskutinį kartą lankėsi pas ginekologę. Netrukus paaiškėjo diagnozė – gimdos kaklelio vėžys.
Pakruojiškė prisimena, kad jai pasireiškė ir vienas dažnas vėžio požymis.
„Prieš tai buvo svorio kritimas, bet aš nelabai atkreipiau dėmesį, nežiūrėjau rimtai į tai. Juokaudavau, kad valgau kaip arklys, o svoris krenta“, – pasakoja Ilona.
Ji tikina, kad vėžio diagnozė nebuvo kaip žinia iš giedro dangaus. Atsidūrus ligoninėje vidinis balsas moteriai ėmė kuždėti, kad jos negalavimai gali būti susiję su onkologine liga.
Tokią mintį galėjo pakišti Ilonos šeimos istorija – vėžiu sirgo ir jos mama, ir senelė.
„Visos mano giminės moterys mirė nuo onkologijos“, – pastebėjo Ilona.
Nepaisant to, moteris į prevencines patikras pas gydytojus nėjo. Jautėsi jauna, stipri ir sveika kaip ridikas.
Ilona svarsto, kad prie ligos galėjo prisidėti stresas. Likus porai mėnesių iki vėžio diagnozės ji kaip tik išsiskyrė su vyru.
Draugai laidojo akyse
Gydymas priminė maratoną. Gimdos kaklelio vėžys buvo tik pirmoji diagnozė. Dar vėliau Ilonai nustatytas žarnyno vėžys, paskui ir kepenų vėžys.
Prieš trečią operaciją Ilona sudvejojo ir pasiguodė gydytojai, kad šįkart tikriausiai atsisakys chemoterapijos, tačiau medikė padrąsino, kad gydymą ji tikrai atlaikys. Ilona sako, kad sukando dantis ir nepasidavė dėl dukros.
Laimei, jaunas organizmas nepavedė ir ligą įveikti pavyko. Tiesa, gydymas paliko savo ženklus.
Ilona sako jaučianti jautrumą šalčiui. Namie, jei iš šaldiklio ima kažką, negali ilgai rankoje laikyti, kitaip pirštus ims badyti nematomos adatėlės.
Moteris pakeitė mitybą. Reikėjo eksperimentuoti, patikrinti, kas jai tinka, o kokius produktus organizmas atmeta.
Kardinaliai pasikeitė ir požiūris į gyvenimą, neliko buvusių draugų, kurie ligos akivaizdoje nurašė Iloną anksčiau laiko.
„Pradėjau į viską žiūrėti ramiau. Dabar sakau, Dievulis tą ligą man atsiuntė, kad aš užtraukčiau rankinį stabdį. Anksčiau visur bėgau, lėkiau, atiduodavau visą save, visiems padėdavau, bet savimi visai nesirūpinau, buvau žemiau plintuso.
Liga paskatino atsigręžti į save, suprasti, kad turiu būti pirmoje vietoje. Juk ir lėktuve prieš pakilimą instruktuoja, kad pirmiau deguonies kaukę reikia pačiam užsidėti, o vaikui – paskui. Dabar gyvenime laikausi tokio požiūrio“, – pasakoja Ilona.
Moteris priduria, kad išgirdus ligos diagnozę labiausiai erzino aplinkinių gailestis. Būdavo, kad kalbasi su žmogumi, bet iš akių išskaitydavo, kad mintyse pašnekovas Iloną jau laidoja.
„Jūs geriau palaikykite sergantį, jį padrąsinkite, kad ir gražų melą pasakykite.
Pamenu, susitikau draugę, pasisakiau, o jos reakcija: „Jėzau, kitai mano draugei buvo lygiai tas pats – ji po metų mirė.“
Tada aš stoviu ir mintyse galvoju, ar tu jauti, ką man sakai dabar, kai pati esu jautri? Iš pradžių nutylėdavau, bet po truputį išmokau parodyti žmonėms, kad nereikia manęs gailėtis“, – sako pakruojiškė.
Liūdnas mintis nuveja šaškės
Vėliau sergančių giminaičių turintys žmonės pradėjo Ilonos klausinėti, pavyzdžiui, ką jiems valgyti. Bet moteris patikina, kad vieno recepto nėra, kiekvienas turi ieškoti, kas jam suveikia geriausiai.
Tačiau Ilona neatsisako dalintis savo patirtimi ir patarimais. Moteris prisijungė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) pacientų gidų komandos.
„Noriu padėti skleisti žinią žmonėms, kad nežiūrėtų į mus kaip į raupsuotuosius, vaikštančius numirėlius. Mes irgi norime gyventi, kas kad liga yra. Ji bet kurį gali užklupti nors ir rytoj“, – primena Ilona.
Onkologinės ligos keliu einantiems žmonėms ji pataria susirasti pomėgį, kuris padėtų nukreipti mintis. Pati Ilona taip atrado šaškes, prisijungė prie vietinio klubo ir važinėja į varžybas, kur neretai nuraško apdovanojimų.
„Dažniausiai parsivežu medalį arba taurę“, – šypsosi Ilona.
Didelis sergamumas Lietuvoje
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2020 metais apytiksliai 604 000 pasaulio moterų išgirdo gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, sergamumo rodikliai 2020 metais siekė 26,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu tik 12,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
„Mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje taip pat išlieka labai aukštas – 9,1 mirtis 100 tūkst. gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia tik 4,0 mirtis 100 tūkst., Suomijoje mirtingumo rodiklis yra tik 1,5 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ar Norvegijoje sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra ženkliai mažesni ir šių šalių pavyzdys parodo, kad šios ligos galima išvengti“, – sako Nacionalinio vėžio centro gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič.
Ji pabrėžia, kad minėtose šalyse gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa pradėta vykdyti daugiau nei prieš 50 metų ir dalyvavimas joje viršija 80 proc. Efektyvi patikra ir skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) gali efektyviai sumažinti mirtingumą ir sergamumą.
– Nuo ŽPV skiepijamos mergaitės ir berniukai. O suaugusiai moteriai, ar yra prasmė skiepytis?, – paklausiau gydytojos D.Žilovič.
– Optimalus laikas skiepui nuo ŽPV – iki pirmų lytinių santykių, nes ŽVP dažniausiai plinta lytiniu keliu, tačiau moksliniai tyrimai rodo vakcinos efektyvumą moterims iki 45 metų ir dar vyresnėms. Vyresniame amžiuje infekcija labiau linkusi persistuoti ir sukelti pakitimus. ikivėžinius ir vėžinius susirgimus. Be to, net ir gyvenant monogaminiuose santykiuose ŽPV infekcijos tikimybė išlieka.
Paprastai amžiaus riba, iki kurios moterims patariama pasiskiepyti nuo ŽPV, yra 45 metai, tačiau individualiais atvejais, įvertinus vakcinacijos naudą ir riziką, aptarus situaciją su gydytoju, galima skiepytis ir vyresniame amžiuje. Svarbu pažymėti, kad vakcinacija nėra pakaitalas patikros programai. Pasiskiepijus devynvalente vakcina, negauname apsaugos nuo visų aukštos rizikos ŽPV tipų, yra apsauga nuo septynių aukštos rizikos ŽPV tipų ir dviejų mažos rizikos ŽPV tipų. Todėl moterims labai svarbu reguliariai tikrintis ir dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje.
– Kokie dar rizikos veiksniai prisideda prie gimdos kaklelio vėžio išsivystymo?
– Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą yra lėtinė ŽPV infekcija lytiniuose takuose – net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija. Ankstyvas lytinis gyvenimas, didelis lytinių partnerių skaičius ir jų kaita, taip pat nesaugūs lytiniai santykiai ar netinkamas apsaugos priemonių naudojimas, žymiai padidina riziką užsikrėsti ŽPV infekcija.
– Su kokiais simptomais moterys kreipiasi į gydytojus, kai gimdos kaklelio vėžys jau būna pažengęs?
– Ankstyvojoje stadijoje liga gali neturėti jokių simptomų. Tokie simptomai kaip kraujavimas po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių bei menopauzėje, vandeningos išskyros, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, pilvo skausmai ir kiti simptomai, deja, dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose.
– Pagal Lietuvoje vykdomą prevencinę programą, jaunesnės moterys (nuo 25 iki 34 m.) turi tikrintis dažniau (kas 3, o ne kas 5 metus) nei 35–59 m. amžiaus moterys. Kodėl?
– Taikant šią strategiją nustatoma daugiau ikivėžinių ir vėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Tokia prevencinė programa gali sumažinti gimdos kaklelio sergamumą 13 proc., bei mirtingumą 15 proc. Labai svarbu paminėti, kad ŽPV infekcijos persistavimas susijęs su amžiumi.
Yra žinoma, kad kai yra teigiamas aukštos rizikos ŽPV, kuo vyresnė moteris, tuo labiau tikėtina persistuojanti infekcija. Daugiausia ŽPV infekcijos atvejų nustatoma jaunoms merginoms. Jaunystėje būdinga partnerių kaita, ne vienas užsikrėtimo ir pasveikimo atvejis. Yra nustatyta, kad 18–29 metų moterims aukštos rizikos ŽPV infekcija išnyksta iki 90 proc. atvejų, todėl joms visuotinės patikros metu rekomenduojama atlikti tiesiog gimdos kaklelio citologinį (PAP) testą.
Pagrindinis veiksnys, lemiantis ikivėžinių pakitimų atsiradimą, yra persistuojanti aukštos rizikos ŽPV infekcija. Moterims 35–44 metų amžiaus grupėje ŽPV persistencija siekia 30 proc., o virš 45 metų ŽPV persistencijos tikimybė net 40–60 proc. Dėl to moterims nuo 35 metų rekomenduojama atlikti ŽPV tyrimą, nes vyresniame amžiuje nustačius aukštos rizikos ŽPV yra didelė lėtinės infekcijos tikimybė.
– Iš jūsų patirties, kuri dalis pacienčių būna atėjusios iš ankstyvosios patikros programos? (t.y. kai liga diagnozuojama tikslingai tikrinantis)
– Sunku tai pasakyti, tačiau tiksliau galiu įvardinti kokia dalis moterų dalyvauja prevencinėje programoje. Lietuvoje ji veikia nuo 2004 metų, tačiau programoje dalyvauja tik apie 40 -50 proc. kviečiamų moterų. Akivaizdu, tai yra labai maži skaičiai. Siekiant ženkliai sumažinti mirtingumą ir sergamumą nuo gimdos kaklelio vėžio programoje turi dalyvauti daugiau 80 proc. tikslinio amžiaus moterų.
– Vis pabrėžiama, kad onkologines ligas svarbu diagnozuoti kuo anksčiau. Kaip skiriasi gimdos kaklelio vėžio gydymas, priklausomai nuo ligos stadijos?
– Gimdos kaklelio vėžys yra agresyvi ir sunkiai suvaldoma liga, ypač jeigu yra nustatoma pažengusioje stadijoje, kurios mirtingumas vienas aukščiausių, lyginant su kitais onkologiniais susirgimais. Diagnozavus gimdos kaklelio vėžį pirmoje stadijoje ir taikant tinkamą gydymą, penkerius metus išgyvena net 92 proc. pacienčių. Tačiau, diagnozavus vėlyvųjų stadijų vėžį, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia vos 18 proc.
Nustačius gimdos kaklelio vėžio diagnozę kiekvienai pacientei gydymas parenkamas individualiai, sprendimą priima multidisciplininė komisija. Atsižvelgiama į ligos stadiją, naviko dydį, pacientės amžių ir norą išsaugoti vaisingumą. Jaunoms moterims, siekiančioms išsaugoti vaisingumą, kai navikas yra labai mažas (nematomas plika akimi), esant galimybei, taikoma tausojanti operacija – gimdos kaklelio konizacija.
Tai pakitusių gimdos kaklelio audinių pašalinimo operacija, dažniausiai su specialia elektros kilpute. Nustačius ankstyvą ligos stadiją, dažniausiai taikomas operacinis gydymas – radikali histerektomija, kai operacijos metu šalinama gimda su aplinkiniais audiniais, viršutinės makšties dalimi bei dubens limfmazgiais. Kai gimdos kaklelio navikas yra didesnis nei 4 cm arba jei vėžys yra išplitęs už gimdos kaklelio ribų, tačiau atokiųjų metastazių nenustatyta, skiriamas spindulinis gydymas, skiriama chemoterapija.
Jeigu radiologinio ištyrimo metu nustatomos tolimosios metastazės, taikomas sisteminis priešvėžinis medikamentinis gydymas – chemoterapija, kartu gali būti skirta ir biologine terapija. Išplitusio vėžio gydymas yra sudėtingas, ilgas ir ne visada sėkmingas, todėl turime tikslą diagnozuoti šią ligą kuo anksčiau, idealiu atveju, kai audinių pakitimai yra ikivėžiniai.
– Be skiepų nuo ŽPV, kaip dar moterys gali sumažinti savo riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu?
– Gimdos kaklelio vėžio galima išvengti – efektyvi pirminė (vakcinacija) ir antrinė profilaktika (gimdos kaklelio prevencinė programa) leidžia išvengti daugiau nei 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Norint sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šio ligos, būtinas reguliarus ir tęstinis dalyvavimas prevencinėje programoje. Ateities tikslas, siekiant ženkliai sumažinti sergamumą ŽPV sukeltu vėžiu moterims ir vyrams – visuotinė lyčiai neutrali vakcinacija.
Taip pat norint išvengti ŽPV rekomenduojamas rizikingo seksualinio elgesio vengimas, barjerinės kontracepcijos naudojimas lytinių santykių metu, tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas, lytiškai plintančių infekcijų gydymas. Tačiau svarbu paminėti, kad barjerinė kontracepcija, tokia kaip prezervatyvai, pilnai neapsaugo nuo ŽPV perdavimo – jų sukuriama apsauga siekia vos 50–60 proc., tad tikimybė užsikrėsti vis tiek išlieka.