Karbapenemai – rezervinių antibiotikų, skirtų gydyti komplikuotas bakterines infekcijas, grupė. Tačiau šiems antibiotikams atsparios bakterijos, įskaitant Klebsiella pneumoniae ir Escherichia coli, kelia vis didesnį pavojų pacientams ir nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse.
Remiantis pirmadienį atnaujintu ECDC rizikos vertinimu, epidemiologinė padėtis blogėja nuo 2019 m.
Karbapenemams atsparių K. pneumoniae infekcijų skaičius išaugo net 23 ES valstybėse narėse. Tai susiję su daugeliui vaistų atsparių bakterijų plitimu.
Pavyzdžiui, Lietuvoje karbapenemams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų skaičius 2023 m. išaugo 35,2 proc., palyginus su 2019 m.
Didžiausias tokių infekcijų atvejų dažnis fiksuotas Graikijoje ir Rumunijoje.
Kaip pažymi ECDC, kai kurios K. pneumoniae linijos, kurios dažniau sukelia sunkias ligas, taip pat tapo atsparios karbapenemams, įskaitant hipervirulentinę K. pneumoniae ST23 liniją.
ECDC įspėja, kad ligoninėse plinta ir naujai atsiradusios karbapenemams atsparios Enterobacterales rūšys (išskyrus K. pneumoniae).
Be to, vis dažniau aptinkamos tam tikrų karbapenemams atsparių E. coli padermių mikrobų grupės, kyla jų išplitimo bendruomenėse pavojus.
„Šios išvados rodo didelę tikimybę, kad CRE išplis ES/EEE tiek ligoninėse, tiek bendruomenėje, o tai kelia nerimą, nes CRE infekcijos yra susijusios su dideliu mirtingumu. Nors yra keletas naujų antibiotikų, gydymo galimybės apskritai išlieka ribotos. Norint kontroliuoti šią problemą ir apsaugoti pacientus nuo infekcijų, kurias gydyti darosi vis sunkiau, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų“, – sako ECDC vyriausiasis mokslininkas Piotras Kramarzas.
Nors infekcijų prevencijos ir kontrolės (IPC) priemonės yra būtinos kovojant su CRE plitimu, jų įgyvendinimas daugelyje ligoninių nėra pakankamas, kad būtų pasiekta ilgalaikė didelės rizikos karbapenemui atsparių K. pneumoniae ir kitų Enterobacterales linijų kontrolė.
Todėl visose ES/EEE šalyse skubiai reikalingos sustiprintos ir koordinuotos pastangos siekiant spręsti CRE plitimo problemas.
ECDC rekomenduoja ES/EEE šalims:
– Stiprinti nacionalinį kontrolės priemonių koordinavimą tarp ligoninių ir regionų bei remti ligonines šias priemones įgyvendinant. Jei dar nėra, nacionaliniu lygmeniu turėtų būti sudaryta speciali daugiadalykė valdymo komanda ir parengtas CRE veiksmų planas, kuriame būtų nurodyti tikslai, veiksmai, terminai ir biudžetas, įskaitant reguliarias viešas ataskaitas apie pažangą;
– Įgyvendinti sustiprintas IPC priemones ligoninėse, kad būtų nutrauktas karbapenemui atsparios K. pneumoniae bakterijos ir kitų CRE perdavimas, įskaitant prevencinę pacientų izoliaciją ir patikrinimą dėl besimptomio CRE pernešimo, kai jie patenka į ligoninę, remiantis jų hospitalizacijų istorija per pastaruosius 12 mėnesių;
– Taikykite antimikrobinę priežiūrą, kad išsaugotumėte karbapenemų ir naujai patvirtintų antimikrobinių medžiagų veiksmingumą. Tai apima nacionalines CRE infekcijų gydymo gaires ir jų įgyvendinimo auditą;
– Sustiprinti stebėjimą, įskaitant beveik realiojo laiko viso genomo sekos nustatymą, kad būtų lengviau aptikti CRE protrūkius, šaltinius ir perdavimo modelius. Šis metodas taip pat padeda anksti nustatyti karbapenemui atsparų E. coli plitimą bendruomenėje;
– Užtikrinti tinkamus laboratorinius pajėgumus, kad būtų galima greitai aptikti ir charakterizuoti CRE, įskaitant jautrumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimus ir karbapenemazės genų identifikavimą, siekiant tikslingai naudoti naujai patvirtintus antimikrobinius vaistus;
– Stiprinti naujoves ir prieigą prie antimikrobinių preparatų, skirtų nuo CRE infekcijų.
ECDC paragino visas ES/EEE šalis ir jų ligonines įdėti daugiau pastangų siekiant išspręsti blogėjančią epidemiologinę situaciją, sumažinti didelę tolesnio CRE plitimo riziką ir galiausiai apsaugoti pacientus ir bendruomenes.