P.Workmanui buvo 37-eri, kai jau įsitvirtinęs medicinos tyrėjas neteko mamos, kurią pasiglemžė retas kaulų vėžys, vadinamas chordoma. Nepagydoma liga serga maždaug vienas iš milijono žmonių.
„Buvo be galo apmaudu“, – sakė P.Workmanas, vėliau tapęs Vaistų nuo vėžio kūrimo centro vadovu, o paskui – Vėžio tyrimų instituto Londone vykdomuoju direktoriumi.
„Prieš 36 metus mažai ką galėjome padaryti chordomai gydyti. Buvo mažai supratimo apie šią ligą ir nebuvo jokių vaistų, galinčių padėti mano motinai“, – paaiškino P.Workmanas.
Tačiau padėtis gerėja. Tarptautinė mokslininkų komanda neseniai nustatė chordomos ligos mechanizmą. Pasak jų, baltymas brachiuris skatina vėžio ląstelių augimą organizme.
Šis atradimas supurtė mokslinę bendruomenę, nes atvėrė vartus potencialiam chordomos gydymui. Nėra brachiurio – nebus ir vėžio. Reikėjo tik vaisto, kuris galėtų veiksmingai užblokuoti šio baltymo gamybą.
Įveiktų ir kitas vėžio rūšis?
Problema buvo sudėtinga brachiurio, kuris buvo laikomas atspariu vaistams, sudėtis. Praėjusią savaitę žurnale „Nature Communications“ paskelbtas straipsnis apie E.Workmano su kolegomis iš Oksfordo ir Šiaurės Karolinos universiteto atliktą tyrimą. Jie nustatė keletą brachiurio paviršiaus vietų, kurias būtų galima panaudoti kaip taikinius specialiai sukurtiems vaistams.
Šis proveržis pasiektas naudojant vieną galingiausių pasaulyje rentgeno spindulių generatorių – Deimantinio šviesos šaltinio sinchrotroną Didkote, Oksfordšyre.
P.Workmano komandai jau pavyko išskirti keletą perspektyvių junginių, kurie dabar naudojami kuriant galimus gydymo būdus, galinčius atakuoti brachiuriją ir ją sunaikinti. Sėkmės atveju gydytojai netrukus galės sėkmingai kovoti su chordoma – liga, prieš kurią medicina iki šiol neturėjo veiksmingų ginklų.
„Jaudina suvokimas, kad dabar galiu padėti pažaboti ligą, kuri pražudė mano mamą. Daugybė mokslininkų iš medicinos centrų abejose Atlanto pusėse įdėjo daug pastangų, bet buvo verta“, – sakė P.Workmanas.
Be to, kuriami metodai, skirti brachiuriui naikinti ir chordomai gydyti, turi platesnį potencialą ir gali būti naudojami tobulinant kitų, dažniau pasitaikančių vėžio rūšių gydymą.
„Pirmiausia, brachiuris dalyvauja metastazuojant kitiems navikams, o tai reiškia, kad vaistai, blokuojantys šį baltymą, taip pat galėtų padėti stabdyti kitų vėžio rūšių plitimą“, – pridūrė P.Workmanas.
Onkologinės ligos pasiglemžė abu tėvus
Jis buvo vienintelė Johno ir Thomasinos (Enos) Workmanų atžala. Tėvas dirbo plieno pramonėje, o motina aktyviai dalyvavo įvairiuose bendruomenės projektuose jų gimtajame miestelyje Vorkingtone, Kambrijoje (Šiaurės vakarų Anglija).
„Tėvas mirė pirmas, nuo žarnyno vėžio, daug metų prieš tai, kai chordoma susirgo mama“, – sakė P.Workmanas.
Enos Workman diagnozę apsunkino tai, kad ji didžiąją gyvenimo dalį kentė stiprius nugaros skausmus: ankstyvosios stadijos chordomos, kuri prasidėjo kaip auglys stuburo apačioje, diagnozė ilgai nebuvo nustatyta.
„Brachiuris svarbus žmogaus embrionui, nes skatina notochordo, stuburo pirmtako, formavimąsi, – sakė P.Workmanas. – Po gimimo jo gamyba išsijungia. Tačiau labai retais atvejais vėl prasideda ir gali sukelti chordomą, kaip buvo mano mamos atveju.“
P.Workmanas ir pats neišvengė vėžio diagnozės: 2022 m. gydytojai pranešė, kad jis serga prostatos vėžiu.
„Mano vėžys buvo lokalizuotas, nedidelės apimties, vidutinės rizikos ir tikėtina, kad jo baigtis bus palanki. Puikiai suprantu, kad daugelis žmonių išgirsta daug niūresnę žinią“, – sakė P.Workmanas, kuriam padėjo radioterapija.
Vaistą reikės tobulinti
Kalbėdamas apie vaistų, kurie vieną dieną galėtų būti naudojami chordomai gydyti, rūšis, P.Workmanas sako, kad daugiausiai vilčių dedama į sistemą, vadinamą tiksliniu baltymų skaidymu (TPS). Tai – procesas, kai ląstelės natūrali šalinimo sistema pati atsikrato kenksmingo baltymo.
„Viena vaisto dalis prisijungia prie tikslinio baltymo, o kita – suaktyvina ląstelių atliekų šalinimo sistemas, kurios viską suardo ir išplauna iš organizmo. Mes naudosime paties organizmo gynybines sistemas, kad susidorotume su brachiuriu“, – sakė P.Workmanas.
Ši pažanga kuriant vaistus, skirtus kovai su chordoma, truko ne vienerius metus ir apėmė daugybę įvairių pažangių technologijų. Be deimantinio šviesos šaltinio ir TPS metodų naudojimo, labai svarbus vaidmuo teko kristalografinės fragmentų atrankos procesui, kuris padėjo išryškinti vietas, kuriose vaistai galėtų geriausiai prisijungti prie brachiurio baltymo.
„Tai leido mums sukurti geriausiai tinkančius vaistus, galinčius prisitvirtinti prie baltymo paviršiaus“, – sakė P.Workmanas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, norint ištobulinti vaistą, kuris būtų veiksmingas gydant chordomą.
Pasak jo, iš pradžių laukia bandymai su gyvūnais, o vėliau – klinikiniai tyrimai su žmonėmis. Tai galėtų užtrukti maždaug 5 metus.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.