Nosies gleivinę sutrikdo dulkės, rūkymas bei sausas aplinkos oras, o tai ypač aktualu šildymo sezono metu, kai patalpos mažiau vėdinamos. Todėl išauga pavojus, kad nosis gali išsausėti.
Tai – viena iš priežasčių, sukeliančių čiaudėjimą, o vėliau – ir slogą.
Beje, su amžiumi natūraliai mažėja nosyje gleives išskiriančių liaukučių, todėl vyresnio amžiaus žmones dažniau vargina nosies sausumas.
Iš nosies gali kraujuoti
Žiemą vertėtų nepamiršti gerti pakankamai vandens, kad organizmas nepritrūktų skysčių. Sveiko žmogaus nosies gleivinė per parą pagamina apie litrą gleivių. Jos saugo organizmą nuo infekcijos. Jei nosies gleivinė išsausėja, gali nepavykti surinkti visų per šnerves keliaujančių nešvarumų.
„Jei norime laisvai kvėpuoti pro nosį, to proceso iš esmės nejausti, nosies gleivinė turi būti drėgna. Kitaip mes pradedame jausti savo kvėpavimą, žmogus skundžiasi, kad jaučia užgulimą, nors kvėpavimo takų niekas neblokuoja“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys.
Žmogus skundžiasi, kad jam graužia nosį, džiūsta burna, norisi krenkšti. Vėliau išdžiūvusi nosies gleivinė išburksta, prasideda sloga.
„Žiemos laikotarpiu oras kambariuose yra sausesnis, atsiranda daugiau dulkių, nosies gleivinė gali išdžiūti. Dar didesnė rizika atsirasti gali dėl profesinių veiksnių. Pavyzdžiui, tai yra problema staliams, kurių darbo aplinkoje daug medžio dulkių“, – paaiškino V.Junčys.
Tiesa, rūpesčių sukelia ne tik oro tarša: žiemą daug laiko praleidžiame uždarose ir gerai šildomose patalpose, tad sausa nosies gleivinė dažnai vargina ir biurų darbuotojus.
Jei namuose įrengta rekuperacinė sistema, gydytojas patarė pasirūpinti, kad oro drėgmė kambariuose būtų didesnė nei 40 proc.
Dėl išsausėjusios gleivinės nosis gali net ir pakraujuoti, įspėjo gydytojas. Tiesa, yra purškalų, kurie drėkina nosies gleivinę, taip pat nuramina ir mažina nosies gleivinės sudirgimą.
Susirgus – svarbu išplauti nosį
Gydytojas įvardijo ir kitą galimą nosies išsausėjimo priežastį – stafilokokinę infekciją.
„Pakankamai dažnas atvejis – ypač tarp vaikų. Iš aplinkos į nosį patenka bakterija, dėl to priekyje gali atsirasti kieta plutelė, džiūti nosies gleivinė ir paskui turėsime kraujavimus. Tada būtina specialisto konsultacija.
Apskritai, jei yra kraujavimas iš nosies, nebūtina lėkti į ligoninės priėmimo skyrių. Žinoma, jei kraujavimas stiprus, reikalinga skubi pagalba. Bet būna pacientų, kuriems savaitę laiko vis iškrenta po kelis lašus kraujo. Tada skubios pagalbos nereikia, greičiausiai turime stafilokokinę infekciją“, – paaiškino V.Junčys.
Kai ligos išvengti nepavyksta, atsiranda visiems pažįstami simptomai: teka sekretas, kutena nosį, atsiranda čiaudulys ir sutrinka uoslė.
Užsitęsęs nosies užsikimšimas ir nosies ertmėje susikaupęs per didelis gleivių kiekis padidina komplikacijų, tokių kaip sinusitas, ausies uždegimas, ar bronchitas, išsivystymo riziką.
Todėl labai svarbu mechaniškai išvalyti nosies ertmes – tiesiog išplauti nosį, kad ji būtų kuo švaresnė ir simptomai greičiau palengvėtų.
Tačiau medikas pataria nebandyti nosies paburkimo palengvinti druskingu vandeniu, nes namų sąlygomis pasigaminto tirpalo koncentracijos neįvertinsi, o vaistinėse parduodamų jūros vandens purškalų druskingumas tiksliai pamatuotos ir jie yra saugūs naudoti.
Tinkamai negydoma infekcija gali komplikuotis į sinusitą, kuriam esant pasireiškia karščiavimas, pūlingos išskyros, skausmas sinusų srityje, tempimo pojūtis ar spaudimas.
„Jei atsiranda tokie simptomai, faktas, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, jis dažniausiai paskiria antibiotikus. Jei situacija vis tiek negerėja, pacientas nukreipiamas pas specialistą“, – sakė V.Junčys.